16 aukščiausiojo teismo ir žemesnių teismų teisėjų įtariami „LT teisingumo sistemos“ sabotažu

16 aukščiausiojo teismo ir žemesnių teismų teisėjų įtariami „LT teisingumo sistemos“ sabotažu

2022-04-19 žmogaus teisių gynėjas Zigmantas Šegžda pareiškė skundą LT Prezidentui G.Nausėdai, kuriame pagrindė, kad įspūdinga grupė teisėjų galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso principus. Toliau ištisai cituojamas pats skundas.

„Manau, kad  teisėjai nesilaikydami teisėjo pareigų vykdymui reikalingų apsaugos priemonių, padedančių išsaugoti ir sustiprinti teismų institucinį ir veiklos nepriklausomumą, nepademonstravo gero pavyzdžio ir nepaskatino aukštų teisėjo elgesio standartų įgyvendinimo, siekiant sustiprinti visuomenės pasitikėjimą teismais, kuris yra svarbus teisėjų nepriklausomumo apsaugos pagrindas. Taipogi, manau, kad teisėjai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, tarptautines sutartis, įstatymus,  savo pareigų neatliko nepriekaištingai, profesionaliai ir dalykiškai.

Civilinėje byloje  Nr. e2A-2855-653/2021  (teisminio proceso Nr. 2-52-3-01823-2017-6) buvusi Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė, dabar – Viešoji įstaiga „CPO.LT“ (Centrinė perkančioji organizacija) prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos,  specialistė Sigita Jurgelevičienė  pasisamdė Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės pavaduotoją advokatę Ingridą Krolienę.  (2021m.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė  Armonaitė  paskyrė tokią Neringą Andrijauskienę VšĮ „CPO.LT“ direktore, – aut.past). Visiškai neaišku už kokius nuopelnus nuo 2022m. LT Prezidentas G.Nausėda advokatę Ingridą Krolienę  paskyrė  Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, mat, pastaroji minėtoje byloje galėjo padaryti neteisėtą įtaką dideliam skaičiui visų trijų pakopų teismų teisėjų.

Užfiksavau itin šiurkštų LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) pažeidimą: nors aukščiau nurodytas S.Jurgelevičienės ieškinys buvo išnagrinėtas ir teismo sprendimas įsiteisėjo, S.Jurgelevičienės ieškinys yra su trūkumais,  ji pažeidė CPK nuostatas – išvengė pareigos sumokėti  valstybei kelių tūkstančių eurų dydžio žyminį mokestį. Byloje S.Jurgelevičienė kėlė  turtinius reikalavimus – 103 000 eurų, kurių ji taip  ir  neapmokėjo 3 proc. žyminiu mokesčiu, nors net ir  kasacinių teismų praktika patvirtina mano poziciją. Taigi, trijų pakopų teismai išnagrinėjo S.Jurgelevičienės atsakovės faktiškai nepaduotą ieškinį, nes ji kelia turtinius reikalavimus, bet nėra susimokėjusi įstatymu nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Taigi, manau, kad  bylą nagrinėję teismai pabėgo nuo įstatymo,  jį galimai šiurkščiai pažeidė gerai žinodami, kad žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš civilinės bylos iškėlimo priėmimo teisme sąlygų (žiūr. 2017-10-12 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį c.b  Nr. e2-1238-236/2017).

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos apeliacinis teismas 2017-10-12 nutartyje priimtoje civilinėje byloje  Nr. e2-1238-236/2017 yra išaiškinęs, kad viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 str.).

Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti,  padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (žiūr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016).

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius (jis vienintelis  šioje byloje griežtai vadovavosi CPK nuostatomis, – aut.past.)  2017-06-15 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-2741-723/2017 atsisakė priimti S.Jurgelevičienės priešieškinį ieškovui Z.Šegždai, motyvuodamas tuo, kad „atsakovė S.Jurgelevičienė pirmame reikalavime  prašo nustatyti ieškovui 38,592 proc turto dalį, kai jų abiejų turto dalys yra nustatytos po ½ dalį; antrame reikalavime atsakovė S.Jurgelevičienė teikia prašymą priteisti jai didesnę turto dalį natūra išmokant ieškovui kompensaciją, taigi, tai yra turtiniai reikalavimai, kurie neapmokėti proporciniu žyminiu mokesčiu.“

Aš pateikiau teismui 2018 m. sausio 22 d ir 2018 m. lapkričio 29 d atskiruosius skundus ir 2018 m. gruodžio 8 d. apeliacinį skundą dėl to, kad  pirmosios instancijos teismas nutartimi priimdamas 2018-11-22 atsakovės priešieškinį, pažeidė CPK 115 str. 2 d. ir 3 d., 135 str. 2 d. 1 p. ir 2 d.. reikalavimus – priešieškinis su trūkumais: nenurodyta ieškinio suma, nesumokėtas 3213 EUR proporcinis žyminis mokestis, todėl toks procesinis dokumentas laikytinas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžintinas atsakovei. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1602-430/2018, spręsdamas ieškovo keliamą žyminio mokesčio klausimą, atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-517-604/2019 nutarė ieškovo prašymo dėl termino patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti proporcinį žyminį mokestį, atsakovei Sigitai Jurgelevičienei nustatymo, netenkinti. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina 2019 m. vasario 5 d nutartimi  civilinėje byloje Nr. e2S-260-653/2019 atmetė ieškovo atskirąjį skundą dėl atsakovės nesumokėto 3213 EUR proporcinio žyminio mokesčio. Vadovaujantis CPK 115 str. 3d., procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo atveju procesinis dokumentas (priešieškinis) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas atsakovei. Nagrinėjamos bylos atveju, pirmosios instancijos teismas negrąžinęs  atsakovei priešieškinio ir laikydamas jį paduotu, pažeidė CPK 115 str. 3 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs,  kad viena žyminio mokesčio funkcijų – nepagrįstų ieškinio reikalavimų reiškimo prevencija, skatinant bylos dalyvius atsakingai reikšti reikalavimus kitai šaliai, įvertinti jų pagrįstumą, savo teisių į ginčo objektą realumą. Šaliai pareiškus pagrįsto dydžio reikalavimą, teismas, patenkinęs jį, šaliai grąžina jos sumokėtą žyminį mokestį, todėl tokiu atveju ji nepatiria nuostolių (CPK 93 straipsnis). Turtinį (įkainojamą) ieškinį dėl kokių nors priežasčių kvalifikuojant neturtiniu (neįkainojamu) ir dėl to neapmokestinant proporciniu žyminiu mokesčiu, nelieka tokio mokesčio sukuriamos paskatos šaliai atidžiai įvertinti reiškiamų reikalavimų turinį, sudaromos prielaidos reikšti nepasvertus, nepagrįsto dydžio turtinius reikalavimus.

Siekiant užtikrinti šios žyminio mokesčio funkcijos veiksmingumą, būtina laikytis pirmiau išdėstytų įstatymo nuostatų, pagal kurias už pareikštą reikalavimą priteisti tam tikrą pinigų sumą mokėtinas pagal šią sumą apskaičiuotas proporcinis žyminis mokestis. Atitinkamai tais atvejais, kai byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčas yra kilęs dėl už nuosavybės dalį priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, reikalavimas priteisti tam tikrą pinigų sumą, ją padidinti arba sumažinti, kaip aiškiai apibrėžiamas konkrečia pinigų suma, turi būti įkainojamas ir apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu (žiūr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario mėn. 4 d. papildomą nutartį, bylos Nr. 3K-3-544/2012).

Dėl to konstatuotina, kad S.Jurgelevičienės reikalavimas atidalyti ginčo turtą sumokant ieškovui  kompensaciją už bendrosios nuosavybės teise priklausančios nuosavybės dalį akivaizdžiai yra turtinis reikalavimas, o reikalavimas atidalyti ginčo turtą sumokant tokią kompensaciją turi būti įkainotas, todėl proporcinis žyminis mokestis turėjo būti apskaičiuojamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis.

Toliau pateikiu sąrašą teisėjų, sprendusių klausimus civilinėje byloje  Nr. e2A-2855-653/2021,  (teisminio proceso Nr. 2-52-3-01823-2017-6),   kurie neišreikalavo iš S.Jurgelevičienės apmokėti žyminį mokestį už 103000 Eur turtinius reikalavimus civilinėje byloje, tuo matomai sabotuodami LT teisingumo sistemą.

Tai  – šeši Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjai: Virgilijus Grabinskas, Antanas Simniškis, Dalia Vasarienė (Teisėjų tarybos narė) (2022 m. vasario 15 d. nutartis Nr. DOK-752 (N), teisminio proceso Nr. 2-52-3-01823-2017-6),  Artūras Driukas, Egidija Tamošiūnienė (Teisėjų tarybos narė), Jūratė Varanauskaitė (2022 m. kovo 9 d. nutartis Nr. DOK-1257 (N) teisminio proceso Nr. 2-52-3-01823-2017-6); šeši Vilniaus apygardos teismo  teisėjai: Loreta Braždienė (Teisėjų tarybos narė) (2019-10-14 skundas, 2019-01-04 skundas Teisėjų tarybai), Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė (civilinė byla Nr. e2A-1655-910/2020), Ramunė Mikonienė, Jelena Šiškina, Andrius Verikas (civilinė byla Nr. e2A-2855-653/2021), Jelena Šiškina (civilinė byla Nr. e2S-260-653/2019); trys Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjai Marjan Gerasimovič (2019 m. spalio 29 d. nutartis, civilinė byla Nr. e2-517-604/2019), Erlandas Stanislovaitis (civilinė byla Nr. e2-597-1130/2021),  Rūta Kazlauskienė (2018 m. gruodžio 4 d. nutartis, civilinė byla Nr. e2-278-1014/2018) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė.

CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas nustatytas todėl, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja tiek valstybei (teismų sistema išlaikoma iš valstybės lėšų), tiek šalims (šalys moka žyminį mokestį, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas), todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas.

Esant nurodytam, norėčiau įspėti Prezidentą  G. Nausėdą, kad skunde išdėstyti nelabai apgalvoti ir atsakingi teisėjų veiksmai (neveikimas)  neatitinka Konstitucijos. Paneigdama žyminio mokesčio institutą teisminė valdžia užkirto galimybę  viešajam interesui siekti  svarbių tikslų – padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, ir užtikrinti piliečiams vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Labai gaila, kad S.Jurgelevičienę išvien proteguojantiems teisėjams, Vilniaus regiono apylinkės teismo  pirmininkei teisėjai Jolantai Bagdonienei ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkei teisėjai Loretai Braždienei šiuo atveju nėra svarbu, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas valstybei kainuoja itin brangiai – aukščiau išdėstyti teisėjų veiksmai ir elgesys  anaiptol  nepatvirtina žmonių tikėjimo teismų sistemos garbingumu. Teisingumas turi būti ne tik vykdomas – jo vykdymas turi būti pastebimas. Teisėjų etikos kodekse nustatytas  teisingumo principas numato, kad  teisėjas taip pat negali sudaryti įspūdžio ar leisti kitiems asmenims sudaryti įspūdį apie jį, kad atitinkamos padėties asmenys gali daryti netinkamą įtaką teisėjo pareigų vykdymui.

Kadangi buvo nukrypta nuo LR Konstitucijos ir kitų teisės aktų, peršasi susirūpinimą kelianti išvada, kad minėti teisminės valdžios nariai pasisavino visai Tautai priklausančias suverenias galias.“

Skundo autorius išsakė nuomonę dėl galimos korupcijos ir kritikavo teisminę valdžią, siekdamas tobulinti teismų sistemos darbą, neturėdamas tikslo reikšti nepagarbą teisėjams ir teisingumą vykdančiam teismui.

Zigmantas Šegžda