TV-3 komanda išprašyta iš Dieveniškių, arba kodėl žmonės netiki nė vienu valdžios žodžiu

Esminiai momentai:

-tvyro visiškas nepasitikėjimas valdžia, nes gyventojai regi, kaip apgaudinėjami kiti migrantus priėmę miesteliai, kaip pratęsiami terminai, nesugebama užtikrinti saugumo, kaip migrantai tyčiojasi iš vietinių;

– gyventojai apsiskaitę ir žino, kuo masinė imigracija baigėsi Vakarų Europoje, kas yra getai, no-go zonos, kokius nusikaltimus jie atneša. Niekas to nenori;

– gyventojų įsitikinimu, prieš juos imtasi manipuliacijų ir bauginimo – vietiniams, įskaitant Šalčininkų Seimo narei, ribojamas ryšys (daug kas negali daryti live transliacijų), skraido dronai, važinėja pareigūnų mašinos, jėgos struktūrų atstovas vietinėms moterims pasakė, kad „mes jus stebim“. Apie viešą grasinimą panaudoti jėgą prieš gyventojus nėra ko ir kalbėti;

– protestas absoliučiai taikus, gyventojai su Lietuvos (!!!) vėliavomis, skamba sąjūdžio dainos, beveik nėra alkoholio, žaidžia vaikai, prašoma Marijos užtarimo. Bet nepagalvokime, kad tai nerimta – vietiniams, bet kuriuos kalbinau, tai yra gyvybės ar mirties klausimas. Arba apsiginsime, arba iš mūsų ligšiolinio gyvenimo nieko neliks;

– visi girdėjo, skaitė ir žino, kad Vidaus reikalų ministrė žadėjo neapgyvendinti nelegalų arti gyvenviečių. Tuo tarpu Dieveniškėse mažiausiai 500 šimtams migrantų (dabar siūloma mažiau) numatytą pastatą nuo lietuviškos Ryto mokyklos skiria 24 metrų pievelė ir daugiau nieko – be galo iškalbinga nuotrauka apačioje. Niekas su tokiu pabrėžtinu akibrokštu nesutinka;

– miestelyje jau dabar trūksta ar beveik trūksta vandens, nėra pajėgumų centriniam šildymui, jeigu reikėtų šildyti migrantams skirtas patalpas. Ar dėl jų bus tvarkomos problemos, kurių netvarkė dėl vietinių?

– nėra jokios tautinės įtampos, jokių antivalstybių nuotaikų ar nelojalumo ženklų (na, čia tiems, kad kyla tokie įtarimai apie šį kraštą);

-viceministras Dimitrijevas pirma parinko šį pastatą nelegalams laikyti, tada pradėjo kalbėtis su gyventojais. Pagal vietinių pasakojimą, vietos moterys tiesiog pamatė jį važinėjant po Dieveniškes ir pačios prirėmė kalbėtis, ko jis nei planavo, nei ruošėsi daryti. Sugebėjo pasakyti, kad migrantai reikš miesteliui naujas darbo vietas. Gyventojai atsakė, kad migrantams tarnauti nesiruošia ir tokių darbų čia nereikia.

–

Taip prasidėjo miestelio pažintis su valdžia

Pridedant jau nuo manęs, ne nuo gyventojų, Dieveniškėse protestuojama ne tik dėl Dieveniškių. Kol nebus uždaryta siena, o migrantai bet kokiomis priemonėmis neįleidžiami į Lietuvą, tol jiems aptarnauti Lietuvoje reikės vis naujų ir naujų a) gyvenviečių; b) žmonių; c) išlaidų. Niekas nežino, kuris miestelis sekantis.

Keli pirmieji miesteliai buvo „parduoti“ vietos valdžios ir apie migrantų atkeldinimą sužinojo po fakto. Varėnos meras apskritai sutiko su migrantų atkėlimu vienasmeniškai, net be savivaldybės tarybos pritarimo. Kadangi tikra savivalda Lietuvoje beveik neegzistuoja, nėra nė minties, kad svarbiausias pačių vietos gyventojų pritarimas.

Girdžiu, kad nesiūlau konstruktyvių sprendimų. Siūlau jau mėnesį. Bet koks jau esamų migrantų naštos dalinimas galimas ir prasmingas tik tada, kai visiems gyventojams aišku, kad jų toliau nedaugės. Kol migrantai priimami, tai nėra joks sprendimas, prie nieko nevada ir negali tikėtis gyventojų solidaraus palaikymo. Pradėjus jėga stabdyti migrantus, atsirastų bent tikėjimas, kad tai laikina ir turės pabaigą. Tada galima prašyti solidarumo.

Ministrė nedviprasmiškai pažadėjo neįkurti nelegalų prie gyvenviečių ar juo labiau jose. Civilizuotame pasaulyje žodžio reikia laikytis, todėl migrantai turi būti apgyvendinti ne gyvenvietėse. Nesąmonė teigti, kad Lietuvoje nėra nuošalių didelių pastatų, poilsio namų, mokyklų, bendrabučių, medinių namukų poilsiaviečių ir panašiai ir panašiai. Yra, juose nuolatos vyksta įvairių jaunimo organizacijų vasaros stovyklos. Galbūt logistiškai tai nepatogiau, bet daug saugiau Lietuvos piliečiams. Dieveniškėms žadama, kad migrantai atkeliami tik vasarai.

Šiomis dienomis Dieveniškės dovanoja visai Lietuvai šansą susitelkti ir susivienyti. Būti iš tiesų solidariais ne su pasaulio perėjūnais, o su savo piliečiais, kurių vietoje bet kada galime atsidurti ir kiekvienas iš mūsų. Neįmanoma apsimesti, kad nematome, kas vyksta, ar kad jėgos panaudojimas prieš taikius protestuotojus nebūtų valstybės smurtas (ne bausmė) prieš savo piliečius.