Teismų sistemos denacifikavimas

Teisėja Sigita Rudėnaitė ir teisėja Loreta Braždienė: „LT teismų sistemos denacifikavimas pribrendo!“

 

Pasak politologo antiglobalisto Mariaus Kundroto, „nacizmas  – tai amžinos kovos arena, kur tautos skirstosi į aukštesnes ir žemesnes. Jau dabar fašistuojantys ir nacistuojantys elementai, prasiskverbę į tautinį judėjimą, skelbia: ei, tautininkai, jūsų humaniškas ir demokratiškas kelias niekur neveda… Vis tiek jus (mus) puola. Tad radikalizuokimės ir nušluokime savo priešus nuo savo žemės paviršiaus.“

 

LT teritoriją laikinai administruojantys naciai be jokių skrupulų įvedė antrarūšiams piliečiams draudimus lankytis prekybos centruose, uždraudė viešąsias paslaugas įskaitant studijas universitete, neteisėtai apribojo piliečių judėjimo laisvę. Prisidengdami įvesta nepaprastąja padėtimi pažeidė susirinkimų laisvę – uždraudė antrarūšiams žmonėms rinktis į demonstracijas, viešąsias erdves užleisdami pirmarūšiams piliečiams – valdžią palaikantiems bukagalviams chunveibinams, gėjams ir lesbietėms.

 

Seimo dauguma atvirai pripažįsta dirbanti išskirtinai gėjų ir lesbiečių naudai. Nacių pjudoma  teisėsauga ir teismai šluoja nuo žemės paviršiaus nepriklausomą žiniasklaidą, aršiai puola  tradicinių pažiūrų žmones, išdrįsusius protestuoti prieš įsigalėjusį nacizmą, fabrikuoja demonstrantams administracines ir baudžiamąsias bylas.

 

Dori piliečiai neturi jokių šansų apginti teisme savo pažeistas teises dėl teismus užvaldžiusios Cosa Nostra. Nepaisant to, kad Konstitucija suteikia teisę piliečiams tiesiogiai kreiptis į visų instancijų teismus. Kiekvienas žmogus, pralaimėjęs bylą žemesnės instancijos teisme ir besijaučiantis, kad pralaimėjo neteisingai, turėtų galimybę gintis Aukščiausiajame Teisme. Nes tokią teisę numato ir Konstitucija. Pasirodo, dabar antrarūšiams piliečiams tas neleidžiama.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skundų atrankos komisija, susidedanti iš to paties teismo teisėjų, visiškai neteisėtai prisiima teismo funkcijas. Nes šiandien ne kiekvieną skundą Aukščiausiasis Teismas gali nagrinėti: nagrinėja tik tuos, kuriuos praleidžia atrankos komisija. Toks darbas, kokį šiuo metu atlieka atrankos komisijos, apriboja piliečių teisę į paskutinę kasacinę instanciją, į esminių savų interesų gynimą. Tokių atrankos komisijų egzistavimas sukuria korupciją teismuose, kai Aukščiausiajame Teisme dažniausiai nagrinėjami tik pirmarūšių piliečių kasaciniai skundai.

 

2022-05-16 žmogaus teisių gynėjas Zigmantas Šegžda kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkę teisėją Sigitą Rudėnaitę, prašydamas teisminį procesą atnaujinti ir taip užgesinti skandalą. Nes 16 teisėjų teismo nutartimis tenkino „pirmarūšės“ pilietės VšĮ „CPO.LT“ specialistės Sigitos Jurgelevičienės 103 tūkst. eurų turtinį reikalavimą, nors valstybei žyminio mokesčio už šį turtinį reikalavimą ši pilietė neapmokėjo ir, kaip žinia, apmokėti nesiruošia.

 

VšĮ „CPO.LT“ (Centrinė  perkančioji organizacija) direktorė Neringa Andrijauskienė galimai vis dar mano, kad toks valstybės tarnautojo prestižo žeminimas, pasitikėjimo valstybe pakirtimas, kai valstybei mokesčių piktybiškai nemoka jos „pirmarūšė“ pavaldinė,  yra visiškai priimtinas ir normalus dalykas.

 

Šioje rezonansinėje byloje dėl nesumokėto žyminio mokesčio itin prasižengė Vilniaus apygardos teismo  teisėjai: Jelena Šiškina (civilinė byla Nr. e2S-260-653/2019), Loreta Braždienė (Vilniaus apygardos teismo pirmininkė, Teisėjų tarybos narė), Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė (civilinė byla Nr. e2A-1655-910/2020), Ramunė Mikonienė, Jelena Šiškina, Andrius Verikas (civilinė byla Nr. e2A-2855-653/2021).

 

2022-05-24 atsakyme į Z.Šegždos prašymą  LAT pirmininkė ir Teisėjų tarybos pirmininkė teisėja Sigita Rudėnaitė, turinti aukščiausią valdžią teismų hierarchijoje, leido suprasti, kad teismų sistemos denacifikavimas pribrendo, kadangi esant dabartiniam teisiniam reguliavimui „Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nei kaip teisėjas, nei kaip teismo vadovas neturi teisės daryti įtakos kitų Lietuvos Respublikos teismų ar teisėjų darbui.“ Iš Sigitos Rudėnaitės atsakymo peršasi logiška išvada, kad nacių užvaldytam teismui įtaką gali daryti tik pirmarūšiai piliečiai, bet ne teismo vadovas.

 

 

Dar daugiau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Dalia Vasarienė (Teisėjų tarybos narė), Virgilijus Grabinskas, Antanas Simniškis jau atvirai demonstruoja negarbingą teismų tendenciją apsimetant pranašesniu.  2022-02-15  teismo nutartyje Nr. DOK-752 (N)  šie teisėjai, matyt, ieškodami tikrų mulkių auditorijos, paleidžia su logikos dėsniais prasilenkiančių frazių tiradą:

 

„Kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios ir proceso teisės normų (neteisingos teisinės sąvokos, kokia gėda LAT teisėjams(!), – aut. past.) taikymo nepatvirtina kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimo iš esmės susiję su faktų nustatymu, tačiau kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ieškovas taip pat bando modeliuoti apeliacinės instancijos teismo teisėjų neva buvusį šališkumą nagrinėjant šią bylą (čia teisėjai drabstosi panieka, – aut. past.) Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra pasisakęs dėl CPK 71 straipsnio taikymo ieškovo kasaciniame skunde nurodytu aspektu.

 

Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.“

 

Gi, teksto autorės vertinimu, šiomis į protingas panašiomis frazėmis akivaizdžiai yra pridengiama banali, jokiais teisiniais argumentais nepagrįsta didelės vertės nekilnojamojo turto vagystė. Teisėjų kolegija čia dar drįsta teigti, kad „ieškovas taip pat bando modeliuoti apeliacinės instancijos teismo teisėjų neva buvusį šališkumą“, tuo netyčia atskleisdama dedamas idiotiškas pastangas paniekinti kasatorių Z.Šegždą už tai, kad jis pasinaudojo konstitucine teise ginti savo interesus teisme.

 

O štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Egidija Tamošiūnienė (Teisėjų tarybos narė), Artūras Driukas ir Jūratė Varanauskaitė 2022-03-09 teismo nutartyje Nr. DOK-1257 (N) nurodo, kad „kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamu teismo sprendimu bei nepagrindžiama, kad bylą išnagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti.“

 

Šį teisėjų pasisakymą, matyt, derėtų suprasti taip: „Antrarūši pilieti, netrukdyk mums, rašydamas kasacinius skundus. Tu neturi to, kad keltų mūsų pagarbą tavo asmeniui. O pagarba gali kilti tik iš kraują stingdančios baimės, ką apie mus Cosa Nostra gali pagalvoti.“

 

Teksto autorės vertinimu, teisėjai Egidija Tamošiūnienė, Artūras Driukas ir Jūratė Varanauskaitė net nemąstydami išsiduoda, kad nieko apie bylos esmę neišmano. Juokingiausia tai, kad iš savo išgalvotų prielaidų („ kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka“; „nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys“ ir kt.) teisėjai padaro nesąžiningą išvadą apie kasacinio skundo blogumą, nors iš teismo nutarties turinio matyti, kad teisėjai šio skundo realiai net neskaitė, neanalizavo ir nenagrinėjo. Kas tai – sąžiningo, adekvataus mąstymo ir elgesio atsisakymas vardan tarnystės kriminaliniam elementui?

 

Iškalbinga, kad teisminėse bylose „pirmarūšei pilietei“ S.Jurgelevičienei teisines paslaugas teikė tokie prieštaringai vertinami advokatai kaip Valdemaras Bužinskas, Aivaras Alimas, Viktorija Čivilytė ir  Ingrida Krolienė. Ingrida Krolienė (Montvydienė) šiais metais paskirta dirbti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja. Jos duktė teisininkė Donata  Montvydaitė 5 metus dirbo advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ partnere, bet, advokatės karjerai neišdegus, nuo 2018-ųjų  dirba teisininke neaiškios švedų įmonės atstovybėje.

 

Tuo požiūriu kiek gabesnė yra advokatė Rūta Kairevičiūtė-Butkienė. Ji yra advokatų kontoros „Ogmi Law Group“  advokatė. Rūtos Kairevičiūtės tėvas yra Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius. Advokatė Rūta Kairevičiūtė-Butkienė pripažino esanti advokatų Viktorijos Čivilytės ir Juozo Čivilio giminaitė. Taigi,  ratas iškalbingai užsidaro.

 

Advokato Valdemaro Bužinsko giminaitis yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas. S.Jurgelevičienės bylą nagrinėjusios LAT teisėjos Teisėjų tarybos narės Egidijos Tamošiūnienės vyras yra advokatas Gintaras Tamošiūnas. Advokatų kontoros „Ogmi Law Group“  advokatas yra Arnoldas Strumskis. Jo žmona – Z.Šegždos bylas nagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė.

 

Susidaro įspūdis, kad  advokatai Valdemaras Bužinskas, Gintaras Tamošiūnas, advokatų kontoros „Budvytis, Čivilis  ir partneriai“ ir „Ogmi Law Group“  advokatai per giminystės ryšius baigia teismus „privatizuoti“ ir monopolizuoti.

 

Tokia monopolija pavojinga tuo, kad ši veikianti išvien grupuotė teismuose kitiems advokatams („advokatų planktonas“)  ir jų klientams gali visada nosį nušluostyti. Iš galios pozicijos išstumtiems advokatams lemta aptarnauti „pasmerktus“ klientus, jau žinant, kad teisme jie niekada nelaimės. Taip susiformavo 2 advokatų grupės, aptarnaujančios pirmarūšius ir antrarūšius piliečius. Antrarūšiai piliečiai visada buvo, yra ir bus išnaudojami, mulkinami finansine prasme, kadangi juos už pinigus aptarnaujantis advokatų planktonas iš anksto žino, kad jo „ginamam“ klientui nesėkmė teisme garantuota.

 

Teksto autorė išsakė nuomonę dėl korupcijos ir kritikavo teisminę valdžią, siekdama tobulinti teismų veiklą, neturėdama tikslo reikšti nepagarbą teisėjams ir teisingumą vykdančiam teismui.

 

Ugnė Kryžiutė

 

PRIEDAI. 2022-05-24 LAT pirmininkės Sigitos Rudėnaitės atsakymas, 2 LAT atrankos kolegijų nutartys.

 

 

Nr. DOK-752 (N)

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01823-2017-6

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2022 m. vasario 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės, 

susipažinusi su 2022 m. vasario 3 d. pateiktu ieškovo Zigmanto Šegždos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo,

 

n u s t a t ė : 

 

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Zigmanto Šegždos ieškinį atsakovei Sigitai Jurgelevičienei dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo arba atidalijimo natūra bei pagal atsakovės Sigitos Jurgelevičienės priešieškinį ieškovui Zigmantui Šegždai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei išlaikymo formos pakeitimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB „Medicinos bankas“ („Danske Bank A/S Lietuvos filialo teisių perėmėjas), Karina Šegždaitė, Kristina Melnikova (Simanavičienė); institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. 

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į nešališką teismą, nes apeliacinės instancijos teisme teisėjos bylą nagrinėjo pakartotinai. Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas bylos apeliacine tvarka iš esmės neišnagrinėjo, nes dėl esminės dalies ieškovo apeliacinio skundo argumentų iš viso nepasisakė arba pasisakė tik fragmentiškai, daromų išvadų nepagrindė išsamiu bylos aplinkybių vertinimu. Ieškovo nuomone, teismai netinkamai vertino įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes. Be to, teismai prioritetą suteikė ne naudojimosi daiktu tvarkos nustatymui, o atidalijimui ieškovo dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant jam kompensaciją pinigais, taip nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011). Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, CK 1.2 straipsnio 1 dalį, 4.80 straipsnio 2 dalį, 4.93 straipsnį, taip pat netinkamai įvertino įrodymus ir nustatė bylos aplinkybes. Kadangi priešieškiniu ieškovė prašė priteisti kompensaciją už atidalijamą dalį ieškovui, tai ji turėjo sumokėti žyminį mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. papildoma nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012) ir kt.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios ir proceso teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimo iš esmės susiję su faktų nustatymu, tačiau kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). 

Kasaciniame skunde ieškovas taip pat bando modeliuoti apeliacinės instancijos teismo teisėjų neva buvusį šališkumą nagrinėjant šią bylą. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra pasisakęs dėl CPK 71 straipsnio taikymo ieškovo kasaciniame skunde nurodytu aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2006; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2020 gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020; kt.). 

Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą. 

Ieškovo 2022 m. sausio 27 d. sumokėto 75 Eur žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas atrankos kolegijos 2022 m. vasario 10 d. nutartimi, todėl pakartotinai šis klausimas nespręstinas.  

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

 

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, 

 

n u t a r i a : 

 

Kasacinį skundą atsisakyti priimti. 

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 

 

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

 

Antanas Simniškis

 

Dalia Vasarienė