Teismas nurodė, kad A.Drižius dėl „piktnaudžiavimo tarnyba” ir „dėl nepagarbos Vaidui Miliniui” persekiojamas nepagrįstai
1reklys
Teismas nurodė, kad A.Drižius „dėl piktnaudžiavimo tarnyba” ir „dėl nepagarbos Vaidui Miliniui” persekiojamas nepagrįstai
Vilniaus miesto apylinkės teismas savo nutartimi nutraukė baudžiamąją bylą „Laisvo laikraščio” redaktoriui Aurimui Drižiui, kurioje jis buvo kaltinamas dėl piktaudžiavimo tarnyba (šis kaltinimas taikomas tik valstybės tarnautojas, kokiu A.Drižius niekada ebuvo) ir nepagarbos Vaido Milinio atminimui, nurodydamas, kad prokuratūra jau antrą kartą bandė teisti A.Drižių už straipsnius, kuriuose jis jau buvo išteisintas.
A.Drižius jau daugiau nei šeši metai persekiojamas Kauno prokuratūros už tai, kad parašė kelis straipsnius apie kaunietį Algimantą Rėklį. Žmogus pasiskundė policijai, kad Kauno gatvėje jį grasino pistoletu nušauti toks Vaidas Milinis, tuomečio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnis. Policija tą A. Rėklio pareiškimą pradangino, ir tada ėmėsi persekioti patį pareiškėją. Paslaugūs teisėjai nusprendė, kad jis turi būti pasiųstas į psichiatrinę ligoninę išsitirti, ir tada A.Rėklys nebelaukė – spruko iš šios mafijinės valstybės. Prieš tai viską papasakojo „Laisvam laikraščiui” ir pateikė persekiojimo įrodymus.
Redakcija prieš pusmetį sulaukė Algimanto Rėklio laiško – žmogus nuo mafijinės Lietuvos teisėsaugos pasislėpė Islandijoje, kuri kažkada pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
A.Rėklys sulaukė policijos persekiojimo po to, kai kreipėsi į policiją, parodydamas, kad Kauno gatvėje jam pistoletu grasino Vaidas Milinis, buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnis. Kaip žinia, V.Milinis buvo rastas nužudytas prieš keletą metų, ir jo nužudymas buvo priskirtas „violetiniams”, t.y. Drąsiaus Kedžio šalininkams. Nors pastarieji apie tokio V.Milinio egzistavimą sužinojo tik po jo mirties.
Todėl LL šaltiniai mano, kad V.Milinio nužudymas galėjo būti siejamas su audringu jo gyvenimo būdu. A.Rėklys kreipėsi į policiją su pareiškimu, kad V.Milinis gatvėje mojavo pistoletu, ir grasino jį nušauti. Kauno policija pradangino šį pareiškimą, vėliau puolė persekioti patį pareiškėją – paskyrė jam psichiatrinę ekspertizę. Supratęs, kad gali būti nužudytas arba priverstinai nugydytas, A.Rėklys išvažiavo iš Lietuvos ir šiuo metu gyvena Islandijoje. Atrodo, kad generalinė prokuratūra prašo jo ekstradicijos. A.Rėklys rašo :
„Gerb. Aurimai Drižiau, Islandijoje, kurioje gyvenu priimta kreiptis gerb. Aurimai, truputį atgavau jėgas, be to Lietuvėlė manęs labai pasiilgo. Taip ir prašo įvykdyti ekstradiciją, atstovaujama Kauno policijos sunkių nusikaltimų skyriaus. Būtų tikras teisingumo triumfas.
Nepriklausomai nuo jų, rimtai ruošiuosi bylos nagrinėjimui. Man bus reikalinga pateikti ,,Nuogos tiesos” 2013-04-30 protokolo ištraukas. Nežinau kaip tą padaryti, kaip apiforminti protokolą, kai ten pertraukia viduryje žodžio. Gal pas jus yra užrašyta, arba patarsite kaip tai padaryti. Gal turite kokį studentą, kuris sutiktų už prieinamą kainą padaryti tokį darbą.
Girdėjau, kad buvau dar kartą paminėtas(matė internete, bet man daugiau nepapasakojo) maždaug prieš porą mėnesių.
Manau kad galime turėti bendrų interesų kaip vienos šluotos strypai”.
Dar 2012 m. rudenį LL redaktorius buvo pakviestas į Kauną, pas tyrėją, kuri tyrė M.Milinienės skundą dėl tariamo R.Gajauskaitės šmeižto. Tuomet Kauno rajono policijos komisariato vyriausioji tyrėja Aušra Gecevičienė jo paklausė, ką jis žino apie A.Rėklio pareiškimą. LL redaktorius papasakojo, kad buvo susitikęs su A.Rėkliu, kuris papasakojo manantis, kad V.Milinį nuo atsakomybės išsuko jo įtėvis A.Milinis. A.Gecevičienė pažadėjo, kad A.Rėklys bus apklaustas ir nustatyta, kur dingo jo pareiškimas dėl įtariamų Vaido Milinio nusikaltimų. Praėjo daugiau nei pusė metų, ir jau balandžio 16 d. LL redaktorius dar kartą paskambino A.Gecevičienei, klausdamas, ar atsirado minėtas A.Rėklio skundas. Policijos tyrėja pasakė, kad dėl to įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir daugiau nieko ji negalinti komentuoti. Paklausta, ar pavyko pakalbinti nukentėjusįjį A.Rėklį, A.Gecevičienė pasakė, kad dar ne, ir vėl pažadėjo jį apklausti.
Todėl klausimas – pilietis A.Rėklys kreipiasi dėl įtariamų V.Milinio nusikaltimų dar 2004 m. į policiją, ir iki pat 2013 m. balandžio pabaigos nėra apklaustas, nors policijos tyrėja A.Gecevičienė jau pusę metų žada tai padaryti, tačiau nedaro. Kodėl? Vietoj to „Lietuvos ryte“ mes paskaitome, kad tas A.Rėklys galimai kažkoks keistas, kalbasi su medžiais, ir apskritai, kažkoks neaiškus, nevertas pasitikėjimo. Tačiau nei policija, nei prokuratūra neatsako, kodėl netiria A.Rėklio pareiškimo.
A.Rėklys dar kai ką papasakojo LL : „Aš tuomet dirbau UAB ,,Jalga“ direktorium. Mes atlikome įvairius elektros darbus: projektavome, montavome, prižiūrėjome įvairių organizacijų elektros ūkius, taip pat ir Kauno m. savivaldybės. Po šių įvykių praėjus maždaug dviem dienoms, mane išsikvietė Bendrojo skyriaus vedėjas I. Levandavičius. Jis kalbėjo apie įvykius, susijusius su V. Miliniu. Apie tai, koks įtakingas A. Milinis, kad jį įpareigojęs susitarti su manimi, kitaip jam gresia prarasti darbą. A. Milinis norįs atsiskaityti su manimi už patirtą moralinę žalą, nesvarbu kokia pinigų suma. Man Policija neatsakys, pareiškimus numarins. Tačiau kito pokalbio metu kalba buvo jau kitu tonu. Labai operatyviai, per keletą dienų buvo surinkta medžiaga apie mano darbo objektus, sutartis. Man pasakė, kurie pagrindiniai užsakovai nutrauks su mumis sutartis, kas liks iš mano įmonės. Kai mane iškvietė antrą ar trečia kartą, aš buvau miesto centre netoli savivaldybės. Atėjęs prie kabineto durų, išgirdau, kad kalba apie mane. Pasitraukiau į laiptinę. Iš kabineto išėjo Mero patarėjas teisės klausimais ir keletas kitų asmenų, kaip supratau mūsų teisėsaugos institucijų atstovai. Pokalbio metu prie keturių akių man paaiškino, kaip man gali baigtis, jeigu ieškosiu teisybės. A. Milinis nusprendė, kad jam pigiau „patvarkyti” mane, negu susimokėti sutartus 20 tūkst. Lt už Vaido Milinio grasinimą nužudyti (pagal LR BK str.145str. 1 d.), įžeidimą viešoje vietoje (pagal LR BK 155 str. 1 d.), ginklo laikymą, neturint tam leidimo (LR BK 253str 1d.). Teko patirti, kad A. Milinis yra labai kerštingas, iš jo akių išskaičiau patologiškus kompleksus mėgautis savo visagalybe. O po dvejų metų prasidėjo ilga kriminalinė istorija – aš praradau tuos darbo objektus, kuriuos man ir minėjo. Mane apvogė, reketavo, grasino, bet nei Prokuratūra, nei Policija nereagavo į mano pareiškimus pradėti ikiteisminį tyrimą, nedarė akistatų, nieko netyrė. Visi atsakymai – nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Žinau, kad yra planas privesti mane prie savižudybės. Praėjus dvejiems metams po tam tikrų įvykių, buvau nuvežtas į Centro policijos nuovadą. Čia, man girdint, viršininko pavaduotojas nurodė „suklijuoti” man baudžiamąją bylą. Sužalota mano sveikata, mano turtą perėmė pagal numatytą schemą, sužlugdė verslą, aš nerealizavau savo gražių mokslinių ekologiniu planų. Tačiau visa teisėsaugos sistema neįžiūrėjo jokių teisės normų pažeidimo. Kaip pasakė vienas profesorius, šie veiksmai – tai jau ne mano asmeninė problema, o visos Lietuvos problema. Procesas tęsiasi, ,,ponai prisiekusieji tarnauti teisingumui”. Viltis mirs, jei vėl sugebėsite ,,išdurti “ tautą per ateinančius Seimo rinkimus. O dabar drebėkite – tauta kyla ir jums reikės atsakyti už visą savo patologišką nusikalstamą gyvenimą“.
Tada prokuratūra puolė persekioti Aurimą Drižių.
Garsioji „Lietuvos ryto” žurnalistė Asta Kuznecovaitė, kaip visada, prirašė nesąmonių apie šią bylą:
Šio persekiojimo rezultatas – apačioje:
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1181-935/2017 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00502-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1.3.5.L, 2.1.3.7.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. liepos 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, sekretoriaujant Olgai Saveljevai,
dalyvaujant prokurorėms Loretai Martinaitytei, Linai Laurusevičienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Anatolijui Novikovui, nukentėjusiesiems Albertui Miliniui ir Marijai Milinienei, kaltinamajam Aurimui Drižiui,
teismo posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje Aurimas Drižius, gimęs 1968 m. rugpjūčio 11 d., Kaune, a. k. 36808110026, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Moliakalnio g. 86, Vilniuje, vedęs, dirbantis UAB „Patikimas verslas“ direktoriumi, teistas devynis kartus, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 228 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 313 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 154 straipsnio 2 dalyje,
nustatė:
Aurimas Drižius buvo kaltinamas tuo, kad Konstitucijos pr. 23B-22, Vilniuje, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi bei leidžiamo leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, t. y. asmeniu prilyginamu valstybės tarnautojui ir būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, turėdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą visuomenei skleisti tik teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. tyčia, nepatikrinęs įtariamojo Algimanto Rėklio interviu metu pateiktos melagingos informacijos, 2012 m. rugsėjo 22 d. – 2012 m. rugsėjo 28 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 38 parašė bei išspausdino straipsnį „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi“, kuriame, pažeisdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies bei 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatas, viešai paskelbė melagingus, tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius prasimanymus apie mirusį Vaidą Milinį, nulėmusius žmonių panieką ir pakirtusius pagarbą 2010 m. gruodžio 11d. mirusiojo Vaido Milinio atminimui, teigdamas: „Todėl Generalinė prokuratūra galėtų pasidomėti savo kolegų iš Kaimo veikla arba tiesiog pasikelti policijos duomenis ir nukentėjusiųjų nuo šio piliečio žmonių pareiškimus. Tada nereikėtų per savo spaudą bandyti visuomenę įtikinti, kad Vaidą Milinį nužudė ir apšmeižė sujudėjimo „Drąsos kelias“ susiję žmonės, kurie neva susekė ir nustatė, kad V. Milinis yra trečiasis jų ieškomas pedofilas „Aidas“. Neva dėl to V. Milinis ir buvo nužudytas.“, tuo sukeldamas Milinių šeimai – Albertui
Miliniui, Marijai Milinienei, Nojui Miliniui, Simonai Milinytei didelius ir nuolatinius dvasinius išgyvenimus ir padarydamas didelės žalos Milinių šeimai.
Šiais savo veiksmais Aurimas Drižius buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje.
Be to, Aurimas Drižius buvo kaltinamas tuo, kad jis Konstitucijos pr. 23B-22, Vilniuje, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi bei leidžiamo leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, 2012 m. rugsėjo 22 d. – 2012 m. rugsėjo 28 d. savaitraštyje Nr. 38 „Laisvas laikraštis“, išspausdindamas straipsnį „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Kaimo apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi“, kuriame viešai paskelbė melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą 2010 m. gruodžio 11d. mirusiojo Vaido Milinio atminimui, teigdamas: „Todėl Generalinė prokuratūra galėtų pasidomėti savo kolegų iš Kauno veikla arba tiesiog pasikelti policijos duomenis ir nukentėjusiųjų nuo šio piliečio žmonių pareiškimus. Tada nereikėtų per savo spaudą bandyti visuomenę įtikinti, kad Vaidą Milinį nužudė ir apšmeižė sujudėjimo „Drąsos kelias“ susiję žmonės, kurie neva susekė ir nustatė, kad V.Milinis yra trečiasis jų ieškomas pedofilas „Aidas“. Neva dėl to V.Milinis ir buvo nužudytas.“, įvardindamas mirusįjį Vaidą Milinį kaip įtariamąjį pedofilijos byloje.
Šiais savo veiksmais Aurimas Drižius buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 313 straipsnio 2 dalyje.
Be to, Aurimas Drižius buvo kaltinamas tuo, kad jis Konstitucijos pr. 23B-22, Vilniuje, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi bei leidžiamo leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, t. y. asmeniu prilyginamu valstybės tarnautojui ir būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, turėdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą visuomenei skleisti tik teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. tyčia, nepatikrinęs įtariamojo Algimanto Rėklio interviu metu pateiktos melagingos informacijos, 2013 m. balandžio 20 d. – 2013 m. balandžio 26 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 16 parašė bei išspausdino straipsnį „Kauno policija ir STT slepia įtariamus Vaido Milinio nusikaltimus“, kuriame pažeisdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies bei 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatas viešai paskelbė melagingus, tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius prasimanymus apie mirusį Vaidą Milinį, nulėmusius žmonių panieką ir pakirtusius pagarbą 2010 m. gruodžio 11d. mirusiojo Vaido Milinio atminimui, rašydamas: „Tačiau kaip tas Vaidas Milinis, kuris grasino jums pistoletu, kaip jam baigėsi.“ bei „Jis galimai turėjo ir problemų su narkotikais. Tačiau jokių įrodymų nėra? Žinoma, kad nėra, tačiau jeigu kažkas daro jam „stogą“, tai aišku, kad tuos įrodymus moka sunaikinti“, tuo sukeldamas Milinių šeimai – Albertui Miliniui, Marijai Milinienei, Nojui Miliniui, Simonai Milinytei didelius ir nuolatinius dvasinius išgyvenimus ir padarydamas didelės žalos Milinių šeimai.
Šiais savo veiksmais Aurimas Drižius buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje.
Be to, Aurimas Drižius buvo kaltinamas tuo, kad jis Konstitucijos pr. 23B-22, Vilniuje, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi bei leidžiamo leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, 2013 m. balandžio 20 d. -2013 m. balandžio 26 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 16 parašė bei išspausdino straipsnį „Kauno policija ir STT slepia įtariamus Vaido Milinio nusikaltimus“, kuriame viešai paskelbė melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą 2010 m. gruodžio 11d. mirusiojo Vaido Milinio atminimui, rašydamas: „Tačiau kaip tas Vaidas Milinis, kuris grasino jums pistoletu, kaip jam baigėsi.“ bei „Jis galimai turėjo ir problemų su narkotikais. Tačiau jokių įrodymų nėra? Žinoma, kad nėra, tačiau jeigu kažkas daro jam „stogą“, tai aišku, kad tuos įrodymus moka sunaikinti“, apibūdindamas mirusįjį Vaidą Milinį itin neigiamai, tuo pažemindamas ir sumenkindamas jį visuomenės akyse.
Šiais savo veiksmais Aurimas Drižius buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 313 straipsnio 2 dalyje.
Be to, Aurimas Drižius buvo kaltinamas tuo, kad Konstitucijos pr. 23B-22, Vilniuje, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi bei leidžiamo leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, t. y. asmeniu prilyginamu valstybės tarnautojui ir būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, turėdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą visuomenei skleisti tik teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. tyčia, nepatikrinęs įtariamojo Algimanto Rėklio interviu metu pateiktos melagingos informacijos, 2013 m. gegužės 11 d. – 2013 m. gegužės 17 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 19 parašė bei išspausdino straipsnį „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“, kuriame pažeisdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies bei 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatas, viešai paskleidė apie Milinių šeimą – Mariją Milinienę, Albertą Milinį, Nojų Milinį, Simoną Milinytę tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti šią šeimą ir pakirsti pasitikėjimą ja, aiškindamas, kaip Vaido Milinio nuotrauka atsidūrė policijos duomenų bazėje, bei priskirdamas jį prie ieškomų nusikaltėlių, t. y. teigdamas: „Neva toje duomenų bazėje saugomos ir visų Lietuvos teisėjų ir jų vaikų nuotraukos. Tačiau yra kiek kitaip – policijos duomenų bazėje saugomos policijos ieškomų, įtariamų nusikaltėlių nuotraukos. Kaip toje bazėje atsirado Vaido Milinio nuotrauka-mįslė.“, tuo sukeldamas Milinių šeimai – Albertui Miliniui, Marijai Milinienei, Nojui Miliniui, Simonai Milinytei didelius ir nuolatinius dvasinius išgyvenimus ir padarydamas didelės žalos Milinių šeimai.
Šiais savo veiksmais Aurimas Drižius buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje.
Be to, Aurimas Drižius buvo kaltinamas tuo, kad jis Konstitucijos pr. 23B-22, Vilniuje, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi bei leidžiamo leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, 2013 m. gegužės 11 d. – 2013 m. gegužės 17 d. savaitraštyje Nr. 19 „Laisvas laikraštis“ po interviu su A.Rėkliu išspausdino straipsnį „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“, kuriame paskleidė apie Milinių šeimą- Mariją Milinienę, Albertą Milinį, Nojų Milinį, Simoną Milinytę tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti šią šeimą ir pakirsti pasitikėjimą ja, aiškindamas, kaip Vaido Milinio nuotrauka atsidūrė policijos duomenų bazėje, bei priskirdamas jį prie ieškomų nusikaltėlių, t. y. teigdamas: „Neva toje duomenų bazėje saugomos ir visų Lietuvos teisėjų ir jų vaikų nuotraukos. Tačiau yra kiek kitaip – policijos duomenų bazėje saugomos policijos ieškomų, įtariamų nusikaltėlių nuotraukos. Kaip toje bazėje atsirado Vaido Milinio nuotrauka – mįslė.“, tai yra šmeižė Milinių šeimą – Mariją Milinienę, Albertą Milinį, Nojų Milinį, Simoną Milinytę.
Šiais savo veiksmais Aurimas Drižius buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje.
Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiajame skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00848-14. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014 m. gruodžio 3 d. ir buvo atliekamas tiriant Marijos Milinienės 2014 m. rugsėjo 2 d. pareiškime nurodytas aplinkybes bei Marijos Milinienės 2015 m. spalio 1 d. pareiškime nurodytas aplinkybes.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00848-14 esančio Marijos Milinienės 2014 m. rugsėjo 24 d. pareiškimo matyti, jog ji prašė Aurimui Drižiui pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, 229 straipsnį, kadangi jis, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi bei leidžiamo leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, leidinyje „Laisvas laikraštis“ publikuotose straipsniuose „Aidas ar Vaidas?“ ir „Tik per griežtai?!!!“ paskleidė melagingą informaciją.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00848-14 esančio Marijos Milinienės apklausos, vykusios 2014 m. gruodžio 22 d., protokolo turinio matyti, jog Marija Milinienė parodė, kad Aurimas Drižius išspausdino kelis straipsnius, taip pat ir straipsnius „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasina mirtimi“, „Kauno policija ir STT slepia įtariamus Vaido Milinio nusikaltimus“ ir „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje“, kuriuose buvo paskleisti melagingi prasimanymai, galintys nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusio Vaido Milinio atminimui, buvo šmeižiamas jos sutuoktinis ir kiti asmenys, žeminama visa Lietuvos teisėsauga, pati pareiškėja.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00848-14 esančio Marijos Milinienės 2015 m. spalio 1 d. pareiškimo matyti, jog ji prašė pradėti ikiteisminį tyrimą Aurimui Drižiui, UAB „Laisvas laikraštis“ ir UAB „Laisvo laikraščio leidyba“. Šiame pareiškime buvo nurodoma, kad UAB „Laisvas laikraštis“ ir UAB „Laisvo laikraščio leidyba“ viešai paskelbė straipsnius, kuriuose buvo šmeižiama visa pareiškėjos šeima. Pareiškime buvo išvardinta penkiolika „Laisvas laikraštis“ išspausdintų straipsnių, taip pat nurodyti ir Aurimo Drižiaus straipsniai „Nukentėjusiesiems nuo V. Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi“, „Kauno policija ir STT slepia įtariamus V. Milinio nusikaltimus?“ bei „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“. Pareiškime buvo aiškinama, kad nurodytuose straipsniuose buvo pateikti melagingi prasimanymai apie mirusįjį Vaidą Milinį, pareiškėją, jos sutuoktinį, apie visą jų šeimą. Straipsniuose buvo paskelbti melagingi prasimanymai, galintys nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą 2010 m. gruodžio 11d. mirusio Vaido Milinio atminimui, o taip pat pakenkti pareiškėjos ir jos sutuoktinio reputacijai, pakirsti pasitikėjimą visa jų šeima ir juos apšmeižti.
Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. spalio 20 d. rašto turinio matyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2015 m. spalio 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos), o 2015 m. spalio 1 d. pareiškimas buvo prijungtas prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-848-14.
Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. spalio 29 d. rašto turinio matyti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnui buvo pavesta atlikti būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, susijusius su Marijos Milinienės pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimu.
Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. gegužės 13 d. nutarimo apklausti liudytoją apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką matyti, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00848-14 buvo atliekamas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje. Šis tyrimas buvo atliekamas dėl to, kad Aurimas Drižius, būdamas atsakingas už „Laisvas laikraštis“ turinį, nepaskyrė už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingo asmens, ko pasėkoje minėtame laikraštyje buvo išspausdinti straipsniai, su tikrovės neatitinkančia informacija, galinčia pakirsti pagarbą mirusiajam Vaidui Miliniui, jo atminimui.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00848-14 buvo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktais, 212 straipsnio 1 dalimi, 214 straipsnio 1 dalimi, 216 straipsniu.
Baudžiamoji byla, kurioje Aurimas Drižius kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 313 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 154 straipsnio 2 dalyje, yra nutrauktina.
Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnyje yra nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Ši nuostata teismų praktikoje laikoma non bis in idem principo sudedamąja dalimi, jo procesine išraiška, ja įgyvendinamas draudimas tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-30-788/2017, Nr. 2K-P-221/2008). Aiškinant minėtą nuostatą teismų praktikoje nurodoma, kad šio principo pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Pažymėtina, jog principas non bis in idem įtvirtintas ne tik nacionalinės teisės aktuose, bet ir
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurios 7 protokolo 4 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Franz Fischer prieš Austriją nurodė, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis neapsiriboja teise nebūti nubaustam du kartus, bet apima ir teisę nebūti persekiojamam du kartus. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Sergey Zolotukhin prieš Russia yra nurodęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis turi būti suprantamas kaip draudžiantis baudžiamąjį persekiojimą už nusikalstamą veiką remiantis identiškais arba iš esmės tais pačiais teisiškai reikšmingais faktais, t. y. visuma konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu asmeniu ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Pažymėtina, jog įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą, baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas nepriklausomai nuo anksčiau priimto teismo sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo.
Šiuo atveju pabrėžtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246/2012 yra pasisakęs, kad veikos kvalifikavimo keitimas ir (ar) veikos faktinių aplinkybių tikslinimas nereiškia, jog atsiranda pagrindas konstatuoti, kad kaltinimas yra kitas ir kad galima pradėti naują procesą, o bylos išsprendimas pagal pirminį (ankstesnį) veikos kvalifikavimą ir (ar) pirmines (anksčiau įrodinėtinas) faktines aplinkybes nėra Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta kliūtis naujam procesui. Išvada dėl to, ar kaltinimas Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme laikytinas tapačių, turi būti daroma atsižvelgiant ne į veikos kvalifikavimą ir (ar) dalinį faktinių aplinkybių skirtingumą, o išsiaiškinus, dėl kokio įvykio (asmens poelgio) vyksta naujas procesas ar naują procesą norima pradėti. Jei naujas procesas pradedamas dėl to paties įvykio, to paties baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens poelgio, konstatuotina, kad vyksta antras procesas dėl galimo tos pačios nusikalstamos veikos padarymo. Taigi sprendžiant, ar nėra pažeidžiamas non bis in idem principas yra reikšminga ne tai, kaip konkretūs veiksmai yra kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK straipsnį, o tai, ar procesas vyksta dėl tų pačių asmens veiksmų, aplinkybių bei faktų.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautoje baudžiamojoje byloje bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00848-14 užfiksuoti duomenys leidžia konstatuoti, jog baudžiamąją bylą, kurioje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-848-14, kuris buvo nutrauktas dviem pagrindais (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 8 punktas), ir nagrinėjamą bylą, kurioje Aurimas Drižius yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 313 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 154 straipsnio 2 dalyje, vienija tie patys faktai ir elementai. Abiejose baudžiamosiose bylose buvo tiriami ir vertinami tie patys Aurimo Drižiaus veiksmai, t. y. buvo vertinami jo veiksmai, susiję su konkrečių (abiejų procesų atvejais taip pat ir tų pačių) straipsnių leidinyje „Laisvas laikraštis“ publikavimu, buvo vertinamas šių straipsnių turinys. Pažymėtina, jog ikiteisminiame tyrime, kuris buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimu, taip pat buvo naudojami nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9- 00848-14 užfiksuotų duomenų, prokurorės 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimo turinio matyti, jog šio ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinami Marijos Milinienės 2015 m. spalio 1 d. pareiškime nurodyti „Laisvas laikraštis“ publikuoti straipsniai bei jų turinys, taip pat buvo vertinamas ir straipsnių „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi“, „Kauno policija ir STT slepia įtariamus Vaido Milinio nusikaltimus“ bei „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“ turinys, Aurimo Drižiaus veiksmai publikuojant šiuos straipsnius, jo teisinis statusas atliekant konkrečius veiksmus. Pastebėtina, jog Marija Milinienė 2015 m. spalio 1 d. pareiškime prašė pradėti ikiteisminį tyrimą juridiniam asmeniui, tačiau tai nekeičia nustatytų aplinkybių vertinimo, kadangi juridiniam asmeniui negali kilti atsakomybė be fizinio asmens veiksmų. Šiuo atveju fizinis asmuo, kurio veiksmai buvo vertinami, buvo ir yra Aurimas Drižius. Dėl jo veiksmų, paskelbiant pareiškėjos nurodytus straipsnius, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. gruodžio 29 d. nutarime, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00848-14, ir buvo pasisakyta. Paminėtas prokurorės nutarimas nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs. Čia dar kartą pažymėtina, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis dviem Lietuvos Respublikos BPK numatytais pagrindais. Iš šio nutarimo turinio matyti, jog dalis ikiteisminio tyrimo, t. y. dėl straipsnių „Aidas ar Vaidas?“ ir „Tik per griežtai?!!!“ publikavimo, buvo nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, o likusi ikiteisminio tyrimo dalis, t. y. dėl kitų Marijos Milinienės nurodytų aplinkybių, buvo nutraukta, kadangi nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nevertina ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00848-14 metu priimto prokuroro nutarimo teisėtumo, jo išsamumo bei pagrįstumo, kadangi tokios teisės teismui nesuteikia Lietuvos Respublikos BPK.
Nagrinėjamu atveju konstatuotina ir tai, jog paraleliai vyko du ikiteisminiai tyrimai dėl tų pačių aplinkybių (to paties asmens, tų pačių poelgių, kurių tiek dalykas, tiek padarymo laikotarpis sutampa, abiejuose bylose netgi yra vertintini tie patys faktai), iš kurių vienas buvo užbaigtas priimant procesinį sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, o kitas buvo užbaigtas, nutarus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perduoti teismui. Ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, buvo pradėtas vėliau nei tas, kuris pasibaigė baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perduodant teismui, tačiau nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas anksčiau nei sprendimas nagrinėjamą bylą su kaltinamuoju aktu perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Čia pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Aurimui Drižiui pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas vėliau nei buvo nutrauktas paraleliai vykęs ikiteisminis tyrimas, taip pat vėliau buvo priimtas ir sprendimas atskirti ikiteisminį tyrimą Aurimo Drižiaus atžvilgiu. Taigi ikiteisminis tyrimas atliktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiajame skyriuje yra laikytinas pirmesnių nei byla, kuri su kaltinamuoju aktu buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, konstatuoja, jog Aurimas Drižius dabartinėje byloje yra persekiojamas už tuos pačius poelgius antrą kartą, o tai, kaip numato paminėta Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinė teismų praktika, reiškia non bis in idem principo pažeidimą. Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2-9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Konstatavus non bis in idem principo pažeidimą, baudžiamoji byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-942/2017) yra nurodęs, jog teisėsaugos institucijų įstatymo ignoravimas pakartotinio proceso kontekste yra netoleruotinas. Baudžiamasis procesas turi vykti derinant veiksmingumą, funkcionalumą ir žmogaus teisių apsaugą. Sklandžiam baudžiamajam procesui būtinas protingas taikomų priemonių funkcionalumo ir proceso dalyvių teisių apimties derinys. Pareigūnų persistengimo atveju baudžiamasis procesas galėtų sukelti daugiau neigiamų padarinių nei pati nusikalstama veika (ypač jei ji nepriskirtina sunkesnių nusikaltimų kategorijai), dėl kurios procesas ir buvo pradėtas. Toks procesas neabejotinai paneigtų žmogaus teisių ir laisvių esmę bei prasmę, išplaukiančią iš šiuolaikinės žmogaus teisių sampratos. Taigi procesinis sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą turi būti priimtas nedelsiant, kai yra nustatoma, jog buvo pažeisti non bis in idem principo reikalavimai, kadangi toliau šis procesas negali vykti, o jį vykdant bus pažeistos jame dalyvaujančių asmenų teisės bei teisėti interesai.
Nutraukus baudžiamąją bylą, Aurimui Drižiui taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nutarčiai, yra naikintina.
Marijos Milinienės civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme baudžiamojo proceso nutraukimas yra suprantamas kaip baudžiamojo proceso galutinis užbaigimas, todėl toks procesinis
sprendimas yra skundžiamas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, nutaria:
Baudžiamąją bylą, kurioje Aurimas Drižius, a. k. 36808110026, yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 313 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 154 straipsnio 2 dalyje, nutraukti.
Marijos Milinienės pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje palikti nenagrinėtą. Aurimui Drižiui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įsiteisėjus nutarčiai naikintina.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas (parašas) Ugnius Trumpulis
