Teismai valomi, ateina laikas ir prokuratūrai

Teismai valomi, ateis laikas ir prokuratūrai

Aurimas Drižius

Į “Laisvo laikraščio” klausimus atsakė teisininkė Daiva Guobienė

–Kiek tiesos tame, kad teisėjas Jaglinskis, turėjęs spręsti “Vijūnėlės dvaro“ klausimą, paėmė 50 tūkst. eurų kyšį, o vėliau gražino, supratęs, kad negalės pažadų įvykdyti?

Jeigu tu manęs klausi, ar tokių faktų būdavo anksčiau ir ar jie man žinomi, tai yra tekę girdėti iš kolegų, kad kartais būdavo ir taip. Dėl tam tikrų priežasčių prokuroras ar teisėjas atsisakydavo daryti tam tikrus dalykus, nes, pvz., nerasdavo su kažkuo bendros kalbos. Arba pasikeičia teisėjų kolegija, ir atsiranda toks teisėjas, prie kurio neįmanoma „prieiti“. Nesakau konkrečiai, kad taip buvo ir Jaglinskio atveju, tačiau taip, esu girdėjusi, kad kyšiai būdavo gražinami.

O kodėl visus tuos teisėjus „susėmė“ vienu metu, nors atrodo, kad kalbama apie visiškai skirtingas istorijas ir bylas?

Nemanau, kad kalba eina apie visiškai skirtingas istorijas. Nes kažkokia jungiamoji kalba vis tiek juos visus sieja. Aš manau, kad visus šiuos teisėjus siejanti grandis yra advokatai.

Ar tai Drąsutis?

Ten jų yra ne vienas. Šiaip tokie advokatai vadinami „kojomis“, ir tai, kad jie galbūt kažkam kažką nešė, su kažkuo tarėsi ir pan. Apie tai, kad jie yra sekami, kalbėjo advokatai – vienas rado pasiklausymo aparatą, kitas dar kažką. Manau, kad būtent per tuos advokatus viskas ir buvo nustatyta – kaip buvo tariamasi su teisėjais, kas ką siūlė, ir kas ką gavo. Tos bylos gal ir nesusiję, tačiau advokatai žinojo, kad pas tuos teisėjus buvo galima eiti, prašyti ir tartis su jais.

Tačiau kiek žinau, tuos teisėjus sekė jau seniai, vos ne metus?

Tas tyrimas tikrai buvo pradėtas ne prieš mėnesį.

Vadinasi, STT turi labai daug medžiagos ir pokalbių? Ar tai reiškia, kad tie sulaikyti teisėjai – tik pradžia? Nors ir Vytautas Bakas sakė, kad tyrimas gali būti plečiamas?

Galiu priminti vieną panašų atvejį – kai Borisas Dekanidzė sėdėjo kalėjime, ir pas jį atėjo prokuroras Gintaras Jasaitis, ir daug su juo kalbėjo, pasidarė šių pokalbių įrašus. Atrodo, kad ten buvo Dekanidzės prisipažinimas, ir pasakojimas, kaip viskas vyko iš tiesų. Ir kaip paskui G.Jasaitis niekam tos informacijos nepateikė, pasiliko sau. Jeigu šie įrašai nebuvo pateikti į Dekanidzės bylą, galiu galvoti, kad G.Jasaitis juos pasiliko savo asmeniniam naudojimui. Faktiškai tai fantastinis dalykas, nes G.Jasaitis valdė tokią informaciją, ir galėjo panaudoti ją savo poreikiams. Kaip mes matėme, taip ir buvo padaryta, ir pakankamai efektyviai. Dabar aišku, kad ir sulaikytų teisėjų pasiklausymai atveria labai daug informacijos, ir ją galima panaudoti taip pat labai įvairiai?

Nori pasakyti, kad tuos teisėjus galima „pakabinti“?

Galima „pakabinti“ tuos žmones, kurie yra užfiksuoti tuose pokalbiuose, aptarimuose arba gal būt net ir veiksmuose, taip. Nebūtinai visiems bus pateikti įtarimai arba jie vienaip ar kitaip bus paviešinti.

Suėmė matyt tuos, kurie atsisakė bendradarbiauti su STT – juk ji visada taip daro? Ar buvo daug tokių, kurie atsisakė bendradarbiauti?

Manau, kad daug.

Nes teigiama, kad teismuose veikė tik kažkokia senių gauja, o nė vienas jaunas teisėjas neva nesusigundė pasiūlymais? Girdėjau, kad S.Skvernelis sakė, kad tik sena teisėjų gvardija sutiko imti kyšius. 

Nesakyčiau, kad jauni teisėjai nesutiko imti kyšių, tiesiog apie tai dar nėra informacijos. O ką reiškią sena teisėjų gvardija – reikia žiūrėti, prie kokių valdžių ji dirbo ir kaip atsirado, ir kodėl toms valdžios minėta teisėjų gvardija tiko.

O kokie yra teisėjų korupcijos įrodymai? Nes, pvz., Apeliacinio teismo teisėjas V.Kažys sako, kad įrodymuose „nėra teisės“, o kad kažkas kažką sakė, tai jo nejaudina?

Pradėkime nuo to, kad jiems šiandien pateikti pranešimai apie įtarimus, ir juose rašoma apie jų galimus nusikalstamus veiksmus. Tačiau ten, aišku, nėra įvardinta, kokiais įrodymais remiantis bus įrodinėjama tos nusikalstamos veiklos. Nes tie teisėjai nežino, kaip yra užfiksuotos jų galimos nusikalstamos veikos. Gal ten nėra vien kažkieno plepalai, o yra daugiau medžiagos. Gali būti, kad tie įvykiai nėra nufilmuoti, o yra užfiksuoti pokalbiai, o paskui – atitinkami veiksmai. Nes tie veiksmai galėjo būti atlikti tik dėl anksčiau daryto poveikio. Pvz., teismas priėmė akivaizdžiai neteisėtą sprendimą ar nuosprendį, o prieš tai susitarė su kažkuria šalimi, ir tam teisėjui buvo daromas poveikis. Ir atsiranda liudininkai, kurie tai patvirtina – tai kodėl jais netikėti? 

Suprantu, tačiau iki šiol visi teisėjai savo padarytus nusikaltimus pridengdavo savo nepriklausomybe – atseit, jie nepriklausomi, ir gali daryti ką nori? Kas pasikeitė, kad ta „nepriklausomybe“ nebegalima prisidengti? 

Konstitucijos niekas nepakeitė, ir teisėjai liko nepriklausomais.

Teisėjai liko nepriklausomi nuo poveikio, tačiau jie nebeliko nepriklausomi nuo įstatymo, aš tai norėjau pasakyti. Nes teismai savo nuomonę visada iškeldavo aukščiau įstatymo.  

Manau, kad jie pasiklydo savo suvokime. Mūsų įstatymai įtvirtina tai, kad teisėjai yra nepriklausomi, ir jiems negalima daryti poveikio, tačiau teisėjai patys renkasi, kokiam poveikiui jie yra nepriklausomi. Jie neprieštarauja poveikiui, susijusiam su pinigais ar kitokiomis pagundomis. Negirdėjau, kad tokiu atveju teismas sakytų : „palaukite, aš nepriklausomas“. O kai nori pasidomėti, kodėl teismas priėmė vieną ar kitą sprendimą, jie atšauna, kad yra nepriklausomi. Manau, kad jie supainioja prioritetus vertybių skalėje.

Taip, tačiau kiekvieną nesąmonę teismas pagrįsdavo savo „nepriklausomybe“. Ir dabar po 20 metų visiems atsivėrė akys, kad nusikaltimu negalima daryti dėl to, kad esi „nepriklausomas“, ir už nieką neatsakai. Kodėl įvyko toks lūžis?

Kodėl būtent dabar smogta per teismų korupciją? Jeigu tam tikru laiku pamatai, kad statinys yra visai supuvęs, tai jis griūna. Ir tą mūsų teisminė sistema jau tapo panaši į tai, kad net nežinau kaip ją pavadinti.

Pūliniu, kaip sako Gintaras Kryževičius?

Kada atsirado nuostata, kad teisėjai turi teisę spręsti bylos baigtį, remdamiesi savo „vidiniu įsitikinimu“, tai buvo galas mūsų teisinei valstybei. Nes teisėjai, remdamasi savo įsitikinimais, taip viską nuvertino ir sumenkino, padarė teisminę sistemą tokia korumpuota, kad toliau jau nebebuvo kur . Jeigu teisėjas sako, kad remdamasis savo vidiniu įsitikinimu jis gali priimti bet kokį verdiktą, o jokie įrodymai jam nereikalingi..

Tai yra nusikaltimas, kuris BK įvardijamas kaip „piktnaudžiavimas“. Tačiau kažkodėl šis straipsnis teisėjams dar niekada nebuvo pritaikytas?

Kaip tu gali įrodyti piktnaudžiavimą dėl teisėjo „vidinio įsitikinimo“.

Galiu paimti savo bylą, kur mane teisė dėl cenzūros. Nors Konstitucijoje ir įstatymuose parašyta, kad cenzūra uždrausta, teismas ją įveda ir ramiai mane teisia už ją dešimt metų, ir savo nutartyse parašo, kad spjauna ant įstatymų. Nes teismo nuomonė aukščiau įstatymo. Ir aš sakau – tai yra piktnaudžiavimas, nusikaltimas, kuris nėra baudžiamas.

Na taip, čia yra piktnaudžiavimas ir savo tarnybinių galių viršijimas.

Tai kodėl niekas tų teisėjų nebaudžia už piktnaudžiavimą, ir kodėl iki šiol nebuvo tokios praktikos?

Todėl, kad teisėjų apskritai iki šiol niekas nelietė. Tik reikia pagalvoti, kodėl tai prasidėjo dabar ir kokios šių bylų perspektyvos. Koki7 tikslų siekiama šia operacija? Kad išgelbėti korumpuotą teisminę sistemą? Nemanau. Yra daug valstybės reikalingų sprendimų, kuriuos reikės atlikti, ir kuriems priimti bus reikalinga švari teisminė sistema. Kad nebūtų galima jos taip paveikti, kad būtų priimti vienas ar kitai politinei jėgai naudingi sprendimai. Nes dabar ką matome – sulaikyti apylinkės, apygardos, apeliacinio, net aukščiausiojo teismo teisėjai. Sulaikyti visų pakopų teisėjai, išskyrus vieną – tarp jų nėra Konstitucinio teismo teisėjų. Teismai reikalingi švarūs, skaidrūs, mąstantys ką daro ir dėl ko kai valstybei bus reikalinga priimti svarbius sprendimus.

Ką tu turi omenyje? Kokius sprendimus?

Sunku pasakyti, ką sugalvojo Seimą valdančios koalicijos lyderiai, tačiau aš manau, kad artėja tam tikri teisminės sistemos įvertinimai. Tokiu būdu Seimas parodo, kad tą teismų korupciją galima sustabdyti.

Teisingai – taigi Konstitucinis teismas spręs dėl konservatorių skundo dėl pensijų reformos teisėtumo. Iš karto lenda galai apie pensijų fondus ir jų remiamas Austėjos Landsbergienės mokyklos statybas?

Manau, kad šis pavyzdys yra smulkmena, arba mozaikos dalis, tačiau nemanau, kad tai labai svarbu. Kokie šio veiksmo tikslai – padarysiu įžvalgą, ir nebūtinai ji turi būti teisinga. Kaip Seimo opozicija praleido pro ausis ir prokurorų algų kėlimą, ir komitetų atsiradimą rinkimuose. Juk Seimas tuose procesuose neįžvelgė jokių pavojų. Kaip pasakė gerbiamas profesorius Vytautas Landsbergis , komitetai viso labo yra „gaujelės“, kurios negali kelti pavojaus politinei sistemai.

Tačiau komitetai savivaldos rinkimuose surinko pusę balsų?

To jie nesitikėjo, ir praleido tuos dalykus, neįžvelgė juose sau grėsmės. Ir jeigu dabar bus kreiptasi į Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo, ar komitetai gali dalyvauti ir Seimo rinkimuose, tai atsakymas gali būti ir teigiamas. Nes Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad Seimo nariai renkami tiesiogiai, o ne per partijas. Nes jeigu Seimo rinkimuose bus leista dalyvauti komitetams, tai bus bomba, nes Seime gali nebelikti politinių partijų. Manau, kad Seimas būtų iki kitų rinkimų pabandęs uždrausti komitetams dalyvauti rinkimuose, nes jie labai pavojingi, ypač konservatoriams, kurie parrado labai daug rinkėjų. Nes ką tu berašytum apie „valstiečius“, turi pripažinti, kad nė viena Seimo partija nėra be grieko. Ir kai manęs klausia, kodėl aš tokia „valstiečių“ gerbėja, ir ką jie gero padarė, atsakau, kad padaryta labai daug, tačiau jie tiesiog nesugeba ištransliuoti tos informacijos. Tokiam Aurelijui Verygai jau dabar reikėtų paminklą pastatyti, nes jo dėka išgelbėta daug gyvybių. Juk niekas nekalba apie tai, kad yra kompensuojami vaistai, gyvybiškai reikalingi ligoniams. O dėl teisėjų piktnaudžiavimo – aš nemanau, kad dėl to juos reikėtų teisti. Nes tai labai sunku įrodyti, ir niekas neapsiims to daryti. Galima padaryti paprasčiau – jeigu teisėjas priima tam tikrą sprendimą nekompetentingų sprendimų, su jais iš karto atsisveikinama. Juk dabar aukštesni teismai panaikina daug žemesnių teismų sprendimų, tačiau juos priėmė teisėjai vis tiek lieka savo postuose, ir už nieką neatsako. „Valstiečiai“ turi keisti daug ką, jeigu jie nori likti valdžioje ir įgyvendinti savo tikslus. Atėjo laikas teismams, ateis laikas ir teisėsaugai.