Teismai bijo tirti D.Grybauskaitės gaujos nusikaltimus

Aurimas Drižius

Vilniaus apygardos administracinis teismas – prezidentės D.Grybauskaitės „dvaro“ ekskursija KOP lėktuvu „Spartan“ žiūrėti krepšinio ir STT atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba – yra teisėti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai (Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė ir Donatas Vansevičiius), pusę metų tempę laiką, ir nenagrinėję mano skundo, gegužės 16 d. sprendimu atmetė mano prašymą įpareigoti STT pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

Šis teismas surašė net penkis puslapius įvairiausių išvedžiojimų, kodėl STT tinkamai reagavo į mano skundus, tačiau nieko nepasisakė dėl pačio skundo esmės – karinio oro transporto lėktuvo panaudojimas privačioms „dvaro“ ekskursijoms yra neteisėtas, tai akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba.

Savo skunde (skundą parengė teisininkė Kristina Sulikienė) teismui nurodžiau ir prašiau įpareigoti STT atlikti išsamų tyrimą. Nurodžiau, kad kreipiausi į generalinę prokuratūrą, kuri mano prašymus persiųsdavo STT, kreipiausi dėl fakto, jog buvo panaudotas Karinių oro pajėgų lėktuvas Lietuvos Respublikos Prezidentės laisvalaikio skrydžiui į Prancūziją 2015 metų rugsėjo mėn. – įtariau, jog lėktuvas panaudotas neteisėtai, todėl prašiau ištirti naudojimosi faktą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba raštu atrašė, jog negali tirti Prezidento veiksmų, nes tai neliečiamas asmuo (priedas Nr. 2.)

Suformulavęs prašymą iš naujo, ir nurodęs, jog man iš esmės Prezidento asmuo neįdomus, man įdomiausias yra Karinių oro pajėgų lėktuvo galimai neteisėto naudojimo faktas, 2015 11 25 kreipiausi į Prokuratūrą dar kartą. Ir vėl mano prašymas buvo persiųstas STT. Jos pareigūnai neįsigilinę, jog tai NAUJAS prašymas, su pakeista formuluote, nurodant, jog neaiškūs asmenys, kurie piktnaudžiavo tarnyba, ir prašant juos nustatyti, atrašė, jog aš kartą jau kreipiausi, ir nebegaliu daugiau kreiptis. Pagal viešojo administravimo įstatymą, į kiekvieną naują prašymą ir skundą turi būti pateikiamas atsakymas. O jeigu STT traktavo, jog tai tas pats skundas, prašymas, pranešimas, turėjo pateikti įrodymus, jog 100 procentų sutampa raidžių, sakinių struktūra. Deja, pranešimai skyrėsi tiek turiniu, tiek forma, tiek prašomu tirti dalyku.

Prokuratūra irgi atrašinėjo ne nutarimus, o bendro pobūdžio informacinius raštelius, dėl ko man užkirto kelią kreiptis į teismą. Man kreipusis į teismą LR BPK tvarka, teismas paliko skundą nenagrinėtą, nurodęs, jog turi būti nutarimas atsisakyti pradėti bylą, o čia ne nutarimas, todėl iš viso nenagrinės.(Bylos Nr. ITS-19-118/2016, 2016 sausio 4 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis). Taip teismas tik patvirtino tą faktą, jog teisėsaugos institucijos tyčia man rašo neteisingus atsakymus, ypač neteisingus forma, kad negalėčiau apskųsti.

Todėl STT nurodymas man kreiptis į Jus beliko vienintelė galimybė kad būtų įpareigota įstaiga vykdyti savo funkcijas. Tuo labiau, jog pati įstaiga nurodo savo 2015 11 30 rašte, kad kreipčiausi į teismą.

Pagal Specialiųjų tyrimų veiklos taisykles, ir įstatymo reglamentavimą, ši įstaiga tiria tarnybų korupcinio pobūdžio, tarnybinio kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba veikas (pagrindinai LR BK 228-229 str.).

Aš dėl tokios veikos ir kreipiausi. Kodėl Atsakovas atsisako tirti ir prašo jį įpareigoti per teismą, man yra nesuprantama. Be to, LR BPK nedraudžia pradėti tyrimo prieš teisinę neliečiamybę turinčius asmenis, tiesiog dėl bylos iškėlimo, patraukimo juos atsakomybėn yra numatyta apkaltos procedūra, o dėl Seimo narių patraukimo, išsiaiškinus, jog tai jie kaltieji asmenys, numatyta, jog kreipiamasi į Prokuratūrą, o ši kreipiasi į Seimą. Tirti Prezidento veikas nedraudė joks įstatymas, kai buvo siekiama susidoroti su Rolandu Paksu, jam buvo iškelta ir baudžiamoji, ir apkaltos procedūros, todėl STT atsakymas, tiksliau, nenoras nieko tirti, nėra pagrįstas.

Todėl STT raštuose neteisingai atrašinėja, jog aš net negaliu kreiptis, jeigu aš įtariu, jog piktnaudžiavo galimai Prezidentė. Tai yra neteisingas įstatymų traktavimas. Be to, tyrimas pagal faktą gali būti pradėtas aplinkybių tikslinimui, nepradedant ikiteisminio tyrimo, taip atliekama didžioji dauguma tyrimų, jeigu yra kliūčių vykdyti tyrimą, yra atliekamas aplinkybių tikslinimas, apklausiami asmenys ne ikiteisminiame tyrime. Tokį tyrimą pagal pranešimą Atsakovas pilnai galėtų atlikti. Be to, lėktuvą užsakinėjo ne Dalia Grybauskaitė, o Prezidentūros kanceliarija yra administracinė įstaiga, ten nėra žmonių su teisiniu neliečiamumu, kad būtų neįmanoma apklausti. Tas pats su Karinių oro pajėgų vadovybe, niekas nekliudo apklausti, kokiu pagrindu buvo išskirtas lėktuvas ir lakūnai, kaip tai atitiko „VIP modulį“ .

Todėl toks raštas Nr. 4-01-84-83 (2015 11 30), kur nurodoma jog aš neva kreipiausi dėl to paties dalyko (traktuojama, jog vėl kreipiausi dėl Dalios Grybauskaitės, nors mano visiškai naujame pranešime D. Grybauskaitė neminima) yra biurokratizmas ir vilkinimas, ir nenoras vykdyti savo funkcijas.

Dėl tikslesnio skundo surašymo aš per atstovę kreipiausi į Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių skyrių, (kreipimasis pakartotas dar kartą), kad atsakytų į klausimą, pagal kokią sutartį buvo leidžiama naudotis lėktuvu ne tarnybos ir ne užsienio vizito tikslams, tačiau į šį paklausimą nebuvo atsakyta.

Vienintelė infromacija apie KOP „Spartan“ naudojimą yra čia:

http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/struktura_314/aviacijos_baze_2196/orlaiviai_3135/transportinis_lektuvas_c-27j_spartan.html

„Transportinio lėktuvo C-27J „Spartan“ paskirtis:

karių ir krovinių transportavimas;

svarbių asmenų transportavimas (naudojamas VIP modulis);

desantavimo užduočių vykdymas;

medicininė evakuacija.“

Kaip matome, yra nurodytas „svarbių asmenų transportavimas“, tačiau svarbus asmuo Dalia Grybauskaitė gali naudotis VIP moduliu ne asmeninėms išvykoms, o valstybiniams vizitams. Krepšinio rungtynių metu jokie vizitai su jokiais Prancūzijos vadovais nebuvo suplanuoti, todėl toks skrydis buvo galimai neatitinkantis KOP instrukcijos dėl VIP modulio taikymo. Savaitgalį Prezidentas yra kaip privatus asmuo, o jo privačios kelionės turi būti aiškiai reglamentuotos. Kol kas nėra jokio atsakymo, kaip buvo reglemantuota ši privati kelionė, ir ar Prezidentas susimokėjo už privatų skrydį. Sutinkame, jog Prezidentas ir atostogose yra svarbus ir saugotinas asmuo, tačiau kyla didelis klausimas dėl pačios kelionės dokumentų įforminimo, pranešimo į tarptautinį skrydžių centrą, koks kai skrydis. Nors Specialiųjų tyrimų tarnyba viską galėtų išsiaiškinti, ir tam nėra jokių kliūčių, tačiau nurodyta, jog niekas nebus tiriama. (Raštas pridedamas, priedas Nr. 2).

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo str., asmuo gali kreiptis į teismą, jeigu valstybės įstaiga vilkina atsakymo pateikimą. Man atsakymas turėjo būti suteiktas per 30 darbo dienų. Atsakyme turėjo būti nurodytos priežastys, kodėl mano naujas skundas nėra tiriamas. Pridedu skundus, teismas gali matyti, jog tai nėra tie patys pranešimai. Tas pats pranešimas būtų jeigu tą patį jau siųstą pranešimą dar kartą būčiau pateikęs. Kaip matome iš priedų nr. 3 ir Nr. 4, tai nėra tie patys pranešimai, todėl taip yra pažeista Administracinė procedūra, jeigu STT save laiko administracine valstybės įstaiga, ir man nebuvo duotas atsakymas pagal mano naują pareiškimą, kuris iš esmės labai skyrėsi nuo pirmojo, buvo be to parašytas netgi kito asmens, man buvo parengtas, todėl net ir stilius, ir struktūra rašto visai kita.

Pridedu STT atsakymą, ir savo skundus, kad matytųsi, jog aš iš esmės ne dėl Prezidentės veiksmų kreipiausi o dėl visuomeninio turto, kuris yra specialios paskirties, ir naudojamos daugiausiai visuomenės labui, naudojimo. Todėl STT atsisakymas tirti visuomeninio turto naudojimą galimai ne pagal paskirtį yra neteisėtas, todėl STT įpareigotinas tinkamai išnagrinėti mano pranešimą apie galimai padarytą nusikaltimą.

Remiantis išdėstytu, teismo prašau:

1. Įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą išnagrinėti mano 2015 11 18 pranešimą ir pagal įstatymų reikalavimus pateikti man motyvuotą atsakymą.

Administracinė byla Nr. 1-5636-463/2015 Proceso Nr. 3-61-3-00284-2016-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant atsakovės atstovui Mantui Žemaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aurimo Drižiaus skundą atsakovei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

nustatė:

Pareiškėjas Aurimas Drižius kreipėsi j teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – ir STT) išnagrinėti jo 2015-11-18 pranešimą ir pagal įstatymų reikalavimus pateikti motyvuotą atsakymą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra), kuri jo prašymus persiųsdavo STT, dėl fakto, jog buvo panaudotas Karinių oro pajėgų lėktuvas Lietuvos Respublikos Prezidentės laisvalaikio skrydžiui į Prancūziją 2015 m. liepos pabaigoje. Pareiškėjas įtaria, kad lėktuvas buvo panaudotas neteisėtai. Jam aktualus yra Karinių oro pajėgų lėktuvo galimai neteisėto panaudojimo faktas. Pareiškėjui nebuvo paaiškinta, kaip reglamentuota privati kelionė ar Lietuvos Respublikos Prezidentė už ją susimokėjo. Tokias aplinkybes STT galėtų išsiaiškinti, tačiau nepagrįstai jų netiria.

Pareiškėjas nesutinka su STT atsisakymu tirti jo 2015-11-18 pranešimą. Akcentavo, kad joks teisės aktas nedraudžia tirti Lietuvos Respublikos Prezidento veikų. STT neteisingai interpretuoja teisės aktus. Teigia, kad tyrimas gali būti pradėtas pagal faktą. Pasak pareiškėjo, STT 2015-11-30 raštas Nr. 4-01-84-83, kuriame nurodė, jog pareiškėjas kreipėsi dėl to paties dalyko, vertintinas kaip biurokratizmas, vilkinimas ir nenoras vykdyti savo funkcijas. Akcentavo, kad jo pranešimas turėjo būti tiriamas iš naujo.

Pareiškėjo manymu, STT pažeidė administracinę procedūrą, per 30 darbo dienų nepateikė atsakymo, nenurodė priežasčių, kodėl jo 2015-11-18 pranešimas nebus tiriamas. Atkreipė dėmesį, kad pateikti pranešimai nebuvo tapatūs. Į STT kreipėsi ne dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės veiksmų, o dėl visuomeninio turto, skirto visuomenės labui, naudojimo. Pabrėžė, kad STT atsisakymas tirti visuomeninio turto naudojimą galimai ne pagal paskirtį yra neteisėtas, todėl ji įpareigotina tinkamai išnagrinėti pareiškėjo pranešimą.

Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Jis 2016-04-22 teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. 1.41).

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 21-28).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui pateikti atsakymai visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką.

kopija

/ t* /

STT nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad į jo pareiškimus turi būti reaguojama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, o ne administracinio proceso tvarka. Teigė, kad nepažeidė pareiškėjo teisių, pasirinkdama kitokią atsakymo galimybę, nei pareiškėjas pageidavo. Pareiškėjas skunde nepagrindė, kad neteisėtas lėktuvo panaudojimas yra akivaizdus faktas ir tai STT vertino kaip subjektyvią pareiškėjo nuomonę. Akcentavo, kad pagrįstai reagavo į pareiškėjo pareiškimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAI) nustatyta tvarka. Atsakymuose paaiškino Prezidento teisinį statusą ir jam garantuojamą valstybinį aprūpinimą, įskaitant ir dėl specialios paskirties lėktuvo naudojimo. Pabrėžė, kad Prezidentui garantuojamos nuolatinės tokio pobūdžio garantijos. Be to, Prezidento veikloje nėra skiriamų darbo ir ne darbo dienų, todėl visos dienos einant šias pareigas traktuojamos kaip Prezidento veiklos vykdymas.

STT nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad jo skundai nėra pakartotiniai ir turėjo būti vertinami iš naujo. STT nuomone, vėlesni pareiškėjo skundai turėjo būti vertinami kaip pakartotiniai, kadangi iš esmės buvo kreipiamasi dėl to paties fakto – Prezidento veiklos naudojant konkretų lėktuvą ir faktiškai siekiama to paties tikslo. Nebuvo pateikta naujų duomenų, sudarančių pagrindą pradėti tyrimą dėl nusikalstamos veikos. Esminę reikšmę turi skundo turinys, esmė, o ne prašymo forma, stilistinė bei gramatinė išraiška. Pabrėžė, kad tinkamai reagavo į pareiškėjo pateiktus skundus, teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Akcentavo, kad pareiškėjo skunde iš esmės atkartoti pareiškimų turinio motyvai, o jokių konkrečių aplinkybių dėl STT neteisėtų sprendimų nenurodė. Be to, pareiškėjas yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kadangi 2015-11-30 raštą Nr. 4-01-8433 jis gavo elektroniniu paštu tą pačią dieną-2015-11-30.

STT operatyviai reagavo į pareiškėjo skundus, atsakė nepažeisdama terminų, veikė pagal jai suteiktą kompetenciją, tinkamai vykdydama pavestas funkcijas. Akcentavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pareiškėjo skundą laikyti kaip pateiktą dėl neveikimo (vilkinimo).

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl STT veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo 2015-11-18 pareiškimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-09-30 STT iš Generalinės prokuratūros buvo gautas persiųstas 2015-09-25 pareiškėjo pranešimas (registracijos Nr. 6-01891) dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės kelionės į Prancūziją. Pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. 1. 29, 30).

STT, atsakydama į pareiškėjo 2015-09-25 pranešimą, 2015-10-08 rašte Nr. 4-01-7122 „Dėl Jūsų pranešimo, reg. Nr. 6-01-891“ nurodė, kad nagrinėjamu atveju STT negali taikyti BPK normų ir spręsti dėl procesinio sprendimo, bei informavo pareiškėją, apie šio rašto apskundimo tvarką, t. y. STT atsakymas informacijos pateikimo aspektu gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (b. 1. 7-8).

Pareiškėjas 2015-10-13 kreipėsi į STT dėl atsakovės 2015-10-08 rašto ir prašė priimti procesinį sprendimą, t. y. pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto karinio orlaivio panaudojimo – turistinės išvykos į Lilį – Europos krepšinio čempionato finalą (b. 1. 1113).

STT 2015-10-20 atsakyme į pareiškėjo 2015-10-13 pranešimą nurodė, kad vadovaujantis VAI 23 straipsnio 6 dalimi, nepateikus naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, pareiškėjo skundas pakartotinai nebus nagrinėjamas. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginiai apie neva faktiškai STT konstatuotą nusikaltimo padarymą ir kaltę yra neteisinga ir netiksli STT pateikto atsakymo interpretacija, taip pat išaiškino rašto apskundimo tvarką (b. 1. 9).

STT 2015-11-25 gautas iš Generalinės prokuratūros persiųstas pareiškėjo A. Drižiaus 2015-11-18 pranešimas (registracijos Nr. 6-01-1103) dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės kelionės į Prancūziją aplinkybių (b. 1. 34, 35-36).

STT 2015-11-30 atsakyme Nr. 4-01-8483 „Dėl pranešimo, registracijos Nr. 6-01-1103“ pareiškėjui nurodė, kad STT 2015-10-08 rašte Nr. 4-01-7122 ir 2015-10-20 rašte Nr. 4-01-7413 jam pateikė atsakymus ir motyvus, kodėl negali būti taikomos BPK normos ir sprendžiamas klausimas dėl procesinio sprendimo priėmimo. Informavo, kad, vadovaujantis VAI 23 straipsnio 6 dalimi, pakartotinis pranešimas nebus nagrinėjamas. Taip pat informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punktu, prokuratūra kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, o informacijos pateikimo požiūriu šis STT atsakymas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (b. 1. 10).

Pareiškėjas teisme kelia ginčą dėl atsakovės neveikimo ir siekia, kad STT ištirtų jo 2015-11-18 pranešimą iš esmės bei pateiktų įstatymų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Pareiškėjo manymu, atsakovė netinkamai išnagrinėjo jo pranešimą.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo 2015-11-18 pranešimą, konstatavo, jog jis yra pakartotinis, todėl, vadovaudamasi VAI 23 straipsnio 6 dalimi, jo nenagrinėjo. Taigi, atsakymas parengtas vadovaujantis VAI nuostatomis.

VAI 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo skundas STT buvo gautas 2015-11-25, o atsakymas parengtas ir pareiškėjui išsiųstas 2015-11-30, t. y. nepraleidus VAI 23 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo teiginiai, kad jam buvo atsakyta praleidus terminą, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad STT pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Pagal Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. 1-110. 5 punktą skundu, pareiškimu ar pranešimu apie nusikalstamą veiką, įpareigojančiu prokurorą spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą BPK 168, 169 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. priimti procesinį sprendimą – nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra laikomas tik toks asmens kreipimasis, kuriame yra pakankamai aiškiai suformuluotos galimai padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (arba bent pateikti objektyvūs duomenys, kuriuos įmanoma ir tikslinga patikslinti atliekant BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus), kurių atitiktis Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse aprašytų nusikalstamų veikų požymiams yra nutarimo pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vertinimo dalykas. Teismas daro išvadą, kad vien pareiškėjo kreipimosi įvardijimas skundu, pareiškimu ar pranešimu apie nusikalstamą veiką ir prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą formulavimas nesukuria STT pareigos dėl tokio kreipimosi priimti procesinį sprendimą – nutarimą. Tai atitinka formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2012-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2297-12).

Taigi, STT, nagrinėdama pareiškėjo 2015-11-18 pranešimą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas ir teikdama atsakymą pagrįstai vadovavosi VAI nustatyta tvarka.

Pareiškėjo pozicija, kad STT turėjo priimti procesinį sprendimą, t. y. BPK nustatyta tvarka pradėti ikiteismini tyrimą arba atsisakyti jį pradėti, yra nepagrįsta. Akcentuotina, kad STT suteikta diskrecijos teisė nagrinėti asmenų pareiškimus pagal jai suteiktą kompetenciją, įvertinus pareiškimo esmę ir galimybę priimti ne tik procesinius sprendimus BPK nustatyta tvarka, bet ir, veikiant kaip viešojo administravimo subjektui, VAI nustatyta tvarka.

Įvertinus pareiškėjo pateiktus pranešimus STT, matyti, kad jis su 2015-09-25, 2015-1013 ir 2015-11-18 pranešimais kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės veiksmų, o ne, kaip nurodė teismui pateiktame skunde, visuomeninio turto, kuris yra specialios paskirties, naudojimo. Teismo nuomone, pareiškėjas raštu kreipdamasis į STT ir Generalinę prokuratūrą ir prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė identiškas aplinkybes, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas, atsisakydamas atsakyti į ginčijamą 2015-11-18 pareiškėjo raštą, dėl aukščiau teismo išdėstytų motyvų, pasielgė tinkamai. Akivaizdu, kad STT 2015-11-30 atsakymas priimtas dėl pareiškėjo 2015-11-18 pranešimo, kuriame argumentų dėl visuomeninio turto naudojimo nebuvo nurodyta. Teismas vertina STT veiksmus, nagrinėjant pareiškėjo 2015-11-18 pranešime nurodytą informaciją ir chronologine tvarka vertindamas visus anksčiau aptartus atsakovės pareiškėjui pateiktus atsakymus.

Esminė aplinkybė, kodėl pareiškimai laikomi pakartotiniais, yra pateikto pareiškimo turinio esmė. Nustatyta, kad pareiškėjas iš esmės į STT kreipėsi dėl to paties fakto, t. y. Prezidento veiklos naudojant konkretų lėktuvą, ir siekė to paties tikslo – pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju teisiškai nereikšminga pareiškimų forma, stilistinė ar gramatinė išraiška. Teismas pareiškėjo teiginius, kad 100 procentų turėjo sutapti raidžių, sakinių struktūra, jog atsakovė galėtų konstatuoti skundo tapatumą, atmeta kaip nepagrįstus. Akcentuotina, kad kreipimųsi turinys, o ne išorinė išraiška, yra esminis kriterijus vertinant skundų pakartotinumą.

Taip pat teismas laiko teisiškai nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad „toks raštas, kur nurodoma, jog aš neva kreipiausi dėl to paties dalyko yra biurokratizmas ir vilkinimas, ir nenoras vykdyti savo funkcijas11. Nustatyta, kad STT operatyviai atsakė į pareiškėjo gautus pranešimus ir skundus, vadovavosi galiojančiais teisės aktais pagal suteiktą kompetenciją.

Teismas nenustatė, kad pareiškėjas 2015-11-18 pareiškime būtų pateikęs STT naujų faktinių duomenų, dėl kurių atsakovė turėjo iš naujo nagrinėti šį pareiškėjo kreipimąsi iš esmės. Taigi, teismas konstatuoja, kad STT teisėtai reagavo į 2015-11-18 pranešimą ir pagrįstai jį vertino kaip pakartotinį. Teismo nuomone, STT tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, bei vertino faktines kreipimosi aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, išnagrinėjęs STT pateiktų atsakymų turinį, daro išvadą, kad atsakovės atsisakymas iš naujo nagrinėti 2015-11-18 pareiškėjo pareiškimą negali būti vertinamas kaip neveikimas. Tokią pareiškėjo poziciją paneigia byloje surinkti įrodymai, kad STT į pareiškėjo pranešimus atsakė VAI nustatyta tvarka. Neveikimu negali būti pripažinta aplinkybė, kad STT pareiškėjo pranešimų nenagrinėjo BPK nustatyta tvarka. Tokie teiginiai yra subjektyvus situacijos vertinimas. Aplinkybė, kad nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas BPK nustatyta tvarka, negali paneigti STT atliktų veiksmų teisėtumo VAI nustatyta tvarka. Pareiškėjas jokių argumentų, kad atsakovė nepagrįstai jo pranešimą nagrinėjo VAI nustatyta tvarka, nepateikė. Kaip jau minėta, pareiškėjo pareiškimas buvo išnagrinėtas ir į jį atsakyta nepažeidžiant nustatyto 5 dienų termino.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2015-11-30 gavo šį atsakymą. Tai jis pats teismui patvirtino 2016-02-09 pranešime (b. 1. 20). Atsakovės argumentas, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą kreipimosi į teismą terminą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes teismas ginčą nagrinėjo pagal pareiškėjo skunde apsibrėžtą dalyką ir pagrindą, analizavo ir vertino, ar atsakovės veiksmuose buvo neveikimo elementas.

Atsižvelgus į teismo anksčiau nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais,

vnPUA Tl

nusprendė:

Pareiškėjo Aurimo Drižiaus skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą. *

Teisėjai