Audrius Nakas: „Kol nebus įvardinti nusikalstami Generalinės prokuratūros ir aukštų teisėsaugos pareigūnų veiksmai, tol šalyje absoliučiai niekas nepasikeis!..”

Laisvas laikraštis, 2010 m. balandžio 24 d.

Juozas IVANAUSKAS

 Visuomeninės organizacijos „Ekspertai.eu” narys, aktorius, režisierius Audrius NAKAS, negailintis savo laiko ir pastangų kriminalinės-kultūrinės aferos „Vilnius- Europos kultūros sostinė” (VEKS) demaskavimui, įsitikinęs – „Didžiausia bėda yra tai, jog Generalinė prokuratūra, Finansinių nusikal­timų tyrimų tarnyba (FNTT), turinti neginčijamų faktų, daro viską, kad VEKS veikla liktų neištirta”. Pasak A. Nako, teisėsaugos institucijos to net neslepia ir specialiai vilkina tyrimus. 

„Didieji pinigai yra pasisavinami ne per kažkokius PVM neprimokėjimus, išgarsėjusių motinų nesumokėtus mokesčius. Didieji pinigai ir korupciniai sprendimai daromi aukščiausiuose valdžios sluoksniuose – Vyriausybėje ir savivaldybėje. Ten priiminėjami iš esmės korupciniai nutarimai. (…) Tokio įžūlumo nesu matęs. Pinigų valstybėje yra pakankamai, jų užtektų absoliučiai visoms sritims, bet, deja, šito korupcinio kiauro vamzdžio nei buvusios, nei dabartinė Vyriausybė nestabdo”, – teigia A.Nakas, atstovaujantis pilietinę iniciatyvą „Ekspertai.eu”. 

 Kas gi tie „Ekspertai.eu”? 

Kokie jų tikslai ir misija?..

Įvairiausių sričių atstovai, nebegalėdami apsikęsti su Lietuvoje klestinčia stambiąja korupcija ir mokesčių mokėtojų pinigų švaistymu bei pinigų „plovimu” valstybiniu mastu, o taip pat su visuomenės kvailinimu ir akių dūmimu, įkūrė visuomeninę pilietinę iniciatyvą – http://www.ekspertai.eu/. 

Valdžia yra visiškai bejėgė kovoti su korupcija, juolab valdžioje ir prasideda didžioji korupcija, kurios pamatai slypi gudriuose ir painiuose vyriausybės nutarimuose, įstatymuose ar pataisose. Mes įsitikinę, kad nugalėti šį valstybės vėžį įmanoma tik tokiu atveju, jei į gydymą įsitrauks kuo daugiau piliečių. Ekspertai.eu ieško metodikos ir formuluočių, kaip su šia didžiausia valstybės neganda tvarkytis ir ją įveikti. Ekspertai.eu tikslas – padėti valdžiai. Pagelbėti jai. Todėl siekiama šimtaprocentinio veiklos viešumo visose valdžios struktūrose. Ekspertai.eu, taip pat kaip šalies politikai ir valdininkai tiki – Lietuva be korupcijos, Lietuva su ateitim. 

 – Kaip žinia, „Ekspertai.eu” jau senokai mina Generalinės prokuratūros slenksčius, norėdami išsiaiškinti, ar teisėsauga, gindama viešąjį interesą, savo iniciatyva pradeda ikiteisminius tyrimus, jei piliečiai nesikreipia raštiškai. Neseniai paaiškėjo nemaloni staigmena: Generalinė prokuratūra netiria visos VEKS programos, nors anksčiau buvo teigiama priešingai. Jeigu prokuratūra netiria visos VEKS programos, o tik kažkurias jos dalis, kodėl, praėjus dvejiems metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, nėra jokių šio darbo rezultatų? Ir kas atsakys už paskleistą melagingą informaciją, kad prokuratūra neva vykdo išsamų ikiteisminį VEKS tyrimą, nors faktiškai to nebuvo daroma? 

– Kaip čia trumpiau atsakius į šį klausimą?.. Iš tikrųjų, ką tirti ar netirti, nusprendžia Generalinės prokuratūros vadovybė. Kai kurie mūsų priduoti projektai tiriami, o kai kuriuos projektus jie pasilieka spręsti savo nuožiūra, taip sakant, „dėl bendro vaizdo”, neva tyrimas yra vykdomas. Bet iš tikrųjų, nors jie skelbė tiriantys visą VEKS programą, realiai nieko panašaus nebuvo daroma. 

Kai mes klausdavome, kodėl neištiriamas mūsų pirmasis projektas, priduotas prokuratūrai, tai jie atsakydavo: „Todėl, kad mes dabar tiriame viską labai nuodugniai ir iš eilės…” Beje, generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis labai seniai mums yra pasakęs: „Tirti viską – tai reiškia netirti nieko”. Matyt, čia yra taikoma tokia vilkinimo taktika. Ir kaip dabar aš supratau iš to susirašinėjimo su prokuratūromis, tai jie, toli gražu, netiria visos VEKS programos. 

Mes Generalinei prokuratūrai pateikinėjome klausimus ir apie A.Bumblausko inicijuotą liūdnai pagarsėjusį VEKS projektą – internetinį portalą „Virtualus istorinis Vilnius”, kainavusį 631 tūkstantį litų, tačiau taip ir neįgyvendintą. Svetainė iki šiol neveikia, matyt, „išsilydė” serveriai, o ikiteisminis tyrimas, deja, taip ir nepradėtas. 

Įvertinus visą susidariusią situaciją, „Ekspertai.eu”, žinodami apie įvykdytą nusikalstamą veiką ir siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, priversti pakartotinai kreiptis į Generalinę prokuratūrą ne dėl galimai, o dėl realiai pasisavintų valstybės pinigų stambiu mastu per šiuos internetinius projektus, kuriuos įgyvendino VšĮ „Istorinės atminties akademija”.

Priminsiu, kad iš viso A. Bumblausko bute registruota VšĮ „Istorines atminties akademija” iš Užsienio reikalų ministerijos internetiniams projektams ir projektėliams susiorganizavo beveik pusę milijono litų. Pridėjus pinigus gautus Viv.lt iš Kultūros ministerijos, susidaro daugiau nei milijonas. Todėl teisi viena LNK TV laida, kai šmaikštaudama teigė, kad Lietuva pirmą kartą turi istoriką milijonierių.

– Bet juk LTV laidų herojus, istorikas Alfredas Bumblauskas, regis, toks teisuolis, kovojantis už Lietuvos identitetą istoriniame kontekste?   

– Visi mes už Lietuvą, bet vienas dalykas mūsų pomėgiai ir tai, ką mes darome, o kitas dalykas – įstatymai, kurių visiems reikia laikytis. Jeigu mes kažką pažeidėme, už tai reikės atsakyti, nepriklausomai nuo to, ar esi kiemsargis, ar Prezidentas, marksistas ar „tautininkiškas”.  

Taigi, Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius mums paaiškino, kad A.Bumblausko projekto jie netiria, o norint kad tyrimas būtų pradėtas mums reikia pateikti papildomus dokumentus, rašyti  dar vieną raštą ir panašiai. Todėl mes ir iškėlėme klausimą apie Generalinės prokuratūros darbo specifiką: kodėl konkrečiais atvejais pati Generalinė prokuratūra, matydama akivaizdžius pažeidimus, negina viešojo intereso? Nejau būtinai pas juos turi ateiti kažkoks žmogus, kreiptis su prašymu, parašyti savo asmens kodą ir taip toliau, ir tik tada jie pradės tyrimą? O ką, ar patys jie nemato?!.. Tai viena. 

Kita problema, kaip jau minėjau, yra tai, kad jie visos VEKS programos netiria. Todėl dabar mes, „Ekspertai.eu”, pateikėme Generalinei prokuratūrai prašymą, kad jie abėcėlės tvarka išvardintų visus VEKS projektus (o jų buvo šimtai), kurie šiuo metu yra tiriami. 

Mes norime žinoti, ką konkrečiai jie tiria. Tada mums bus aišku, kodėl Vilniaus aplinkkelio Generalinė prokuratūra netiria, bet tiria O.Koršunovo spektaklio „Hamletas” pastatymą, kainavusį 90 tūkstančių litų. Ten jie įžvelgia labai daug rimtų „pažeidimų” – gal per brangių pėdkelnių pripirkta ar kitokias nesąmones… Tokius niekus prokuratūra labai įdėmiai tiria, kai tuo tarpu esminiai klausimai paliekami už borto. 

Žodžiu, pats tikriausias blefas, kad Generalinė prokuratūra vykdo visos VEKS programos tyrimą. To tikrai nėra ir mums, paprasčiausiai, buvo meluojama, kad pradėtas išsamus ikiteisminis tyrimas. 

– Matyt, ne ką mažesnio Generalinės prokuratūros bei specialiųjų tarnybų dėmesio nusipelnė ir Gintaro Kėvišo vadovaujamo Nacionalinio operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcija, kainavusi dešimtis milijonų litų? Kada bus pagaliau surasti Vokietijoje pasimetę scenos įrangos dokumentai, darbų priėmimo aktai, įkainiai bei kiti dokumentai? Nejau ir šiuo konkrečiu atveju, kaip sakoma, visi galai į vandenį?.. 

– Geras klausimas, bet aš manau, kad čia galai net ne į vandenį, o iš vis į niekur. Norint kad vokiečiai atsiųstų mums kažkokius dokumentus, tai, visų pirma, reikia, kad jie juos turėtų. Mes galvojame, kad apskritai jokių dokumentų ten nėra, nes jeigu jie būtų, tai per metus laiko tikrai buvo galima juos gauti. Šiais laikais, galų gale, net pats prokuroras gali lėktuvu nuskristi į Brėmeno ar Drezdeno miestą ir pasiimti tuos dokumentus. Tai tiesiog juokinga!..

Žodžiu, mes manome, kad apskritai tokių dokumentų nėra. Tuo esame giliai įsitikinę iš to, ką matėme nufilmuotoje video medžiagoje ir kurią pridavėme Generalinei prokuratūrai, kad ten iš esmės nepadaryti darbai. 

Čia tas pats, jeigu mes sakytume, kad štai, pavyzdžiui, Europos aikštę, priešais Vilniaus miesto savivaldybę, mes renovuosime ir tai mums kainuos šimtas milijonų litų. Mes, atseit, renovavome, tačiau vaizdas liko toks pat. O jeigu kas paklaus, kam buvo išleisti tie milijonai, tai mes paaiškinsime, kad viskas yra po grindiniu, kadangi ten naujausios technologijos įdiegtos ir taip toliau. 

Žodžiu, darbai nepadaryti, pinigai paimti, o Nacionalinio operos teatro scenos rekonstrukcija, kurios metu „įsisavinta” dešimtys milijonų litų, tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip yra vagiama ir prieš nieką neatsiskaitoma šitoje valstybėje. Tokių pavyzdžių yra N. O kodėl mes taip įkyriai prisikabinome prie kažko konkretaus? Todėl kad reikia vieną kartą kažką padaryti iki galo! Manau, tai būtų geras precedentas visiems kitiems nusikalstamiems dalykams Lietuvoje išaiškinti.  

– Viename interviu „Laisvam laikraščiui” BNS vadovas A.Račas teigė, kad kol nebus pasodintas bent vienas aukštas pareigūnas už savo negerus darbus, tol situacija Lietuvoje nepasikeis. Matyt, ir visuomeninė ekspertų grupė panašiai mąsto, ieškodama teisingumo teisėsaugos sistemoje?

– Be abejo, valdininkai arba tarnautojai, kaip aš juos vadinu, turi atsakyti už savo veiksmus pagal įstatymą. Jie turi būti pasodinti arba nepasodinti, konfiskuotas jų turtas arba ne, to aš nežinau, nes nesu teisininkas. Kitas dalykas ir, manau, šiuo momentu tai ypač svarbu, kad už savo nusikalstamą veiką turi atsakyti teisėsaugos institucijos, tai yra, prokurorai, FNTT tyrėjai. Aš labai norėčiau, kad realiai būtų pasodinti būtent šie žmonės. Jeigu atsisės į Lukiškes koks nors prokuroras ar aukštas pareigas einantis teisėsaugininkas, tai tik tada, patikėkite manim, viskas pajudės, kaip ant mielių!.. 

– Kaip žinote, neseniai buvo priverstas atsistatydinti generalinis prokuroras A.Valantinas, traukiasi iš pareigų ir FNTT vadovas Romualdas Boreika. Jūsų nuomone, ar vienų susikompromitavusių pareigūnų pasitraukimas ir jų pakeitimas kitais, gali įtakoti esmines permainas teisėsaugos sistemoje? O gal tai tik eilinė atsakingų teisėsaugos pareigūnų rokiruotė, skirta nuraminti visuomenei?

– Iš tikrųjų, tai geri žingsniai. Generalinės prokuratūros vadovo Algimanto Valantino pasitraukimas ir jo pakeitimas Raimondu Petrausku (aš, asmeniškai, jo nepažįstu, bendravome tik vieną kartą), galbūt iš tiesų pasitarnaus pozityvioms permainoms. Kadrų kaita – sveikintinas dalykas. 

Antra vertus, FNTT vadovas R.Boreika dar neatsistatydino, jis tebedirba. O tai labai daug reiškia, žinant kad FNTT, mūsų duomenimis, klastoja dokumentus. Jis dar gali privirti nemažai košės, prieš pasitraukdamas… 

Kitas dalykas, premjero A.Kubiliaus kreipimasis į Generalinę prokuratūrą dėl FNTT vadovo veiklos. Tai labai sveikintinas žingsnis, tačiau, deja, tik simboliškas, norint pradėti kovą su korupcija. 

Reikia gerai suprasti vieną dalyką: nesvarbu kas į juos besikreipia, prokuratūroje viskas numarinama. Mes galime kreiptis su šimtaprocentiniais įkalčiais dėl Nacionalinio operos ir baleto teatro ar dėl VEKS’o, pateikti šūsnis dokumentų dėl vykdomų stambaus masto korupcinių aferų, tačiau visa ta medžiaga kuo ramiausiai nugula prokuratūros stalčiuose!.. 

Todėl aš norėčiau dar kartą akcentuoti – būtina mums visiems drauge, pasitelkiant žiniasklaidos kanalus, šviesti visuomenę. Reikia suvokti, kad didžioji problema glūdi teisė­saugoje. Tai yra pirmoje vietoje!.. Ne koks nors atskiras apsivogęs valdininkas, A.Zuokas ar G.Kėvišas, mus dabar domina. Čia viskas aišku, jie niekur nedings. Bet kol nebus įvardinti nusikalstami Generalinės prokuratūros ir aukštų teisėsaugos pareigūnų veiksmai, tol šalyje absoliučiai niekas nepasikeis!.. 

Galime stengtis be galo, tačiau esminių permainų teisėsaugos sistemoje nebus, kol nebus viešumo. Ir todėl mes labai aktyviai to sieksime, viešindami teisėsaugos darbo trūkumus. 

Neseniai portale delfi.lt pasirodė straipsnis apie tai, kad Generalinė prokuratūra atnaujino bylą dėl 2002 metų G.Kėvišo aferos Nacionalinėje filharmonijoje. Mes inicijavome tos bylos tyrimą ir dabar aš gavau oficialų atsakymą iš prokuratūros. Jie absoliučiai susipainiojo, bandydami pateisinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir tuo pat metu, nežinia kodėl, pradėdami naują tyrimą. Generalinė prokuratūra pateisina FNTT sprendimą, bet kažkodėl jį atšaukia, nieko nesako apie Valstybės kontrolės tragišką darbą ir taip toliau. 

Žodžiu, tai visiška painiava, o mes, paprasti piliečiai, padėsime jiems visa tai atpainioti. Nereikia tikėtis stebuklo, kad čia staiga ims ir viskas apsivers per vieną dieną. Kiekvienas blaiviai mąstantis pilietis turėtų ne tik kritikuoti valdžią bei sakyti, kokie jie ten visi vagys ir sukčiai, bet padėti tiems žmonėms išsisukti iš gana keblios situacijos. 

Mums reikėtų suvokti vieną dalyką: visi tie žmonės, kurie jau yra „prisidirbę”, tiek teisėsaugoje, tiek ir valdžioje, jie gi neturi kur trauktis šiuo atveju. Todėl visiškai nereikia tikėtis, kad jie staiga ims ir viešai prisipažins, kad kažką negerai padarė. To tikrai nebus. Mes turime sudaryti prielaidas tiesos sakymui. Ir nereikia jiems grasinti. Aš pasisakau už amnestiją visiems finansiniams nusikaltėliams!..

– Jūs akcentuojate problemas teisėsaugoje, tačiau ar nereikėtų kiek aukščiau kilstelėti atsakomybės kartelę? Juk atsistatydinęs generalinis prokuroras A.Valantinas Prezidentės dekretu skiriamas Vilniaus apylinkės teismo teisėju, pasitraukęs FNTT vadovas R.Boreika, ko gero, irgi atras sau šiltą vietelę. Nejau jūs iš tiesų manote, kad aukščiausi valdžios pareigūnai (I.Degutienė, A.Kubilius, D.Grybauskaitė), Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra – pasirengę kovoti su korupcija, ištirti iki galo nors vieną stambaus masto korupcinę bylą? 

– Galų gale, ne man spręsti apie Prezidentūros darbą. Aš matau, ką jie daro. Kažkokie tai pirminiai veiksmai lyg ir yra, tačiau jie nėra išbaigti iki galo. Į juos aš nededu daug vilčių. 

Be abejonės, siaubingai daug kas priklauso nuo pirmųjų asmenų valstybėje. Čia kaip nuo laikraščio redaktoriaus ar nuo privačios firmos vadovo. Koks vadas, tokia ir firma!.. Lygiai tokia pati tendencija ir valstybės valdyme. Kol kas aišku, viskas labai skysta. Tik vieną žodį galiu pasakyti – labai skysta. Aš, asmeniškai, nededu daug vilčių, kad premjeras, Seimo pirmininkė ar Prezidentė galėtų imti ir kažką padaryti.  

– Vienas skandalingiausių projektų Lietuvoje – tai itin stambaus masto korupcinė „LeoLT” afera, prieš kurią nulenkia galvas ne tik mūsų teisėsauga, bet ir aukščiausi šalies vadovai. Ši afera, deja, iki šiol dar nėra baigta, kaip jūs neseniai teigėte interviu LL, ji vis dar tęsiama „LEO” restitucine sutartimi, įkeitus visos LT valstybinį turtą!.. Apie tai gana išsamiai bei argumentuotai kalba teisininkas Kęstutis Čilinskas. Jeigu Prezidentė D.Grybauskaitė, premjeras A.Kubilius, jau nekalbant apie Seimo pirmininkę I.Degutienę, sutartinai dengia tokio masto oligarchinę „LEO” „restituciją”, tai ko gi tada norėti iš mūsų teisėsaugos? Ar nemanote, kad tiek VEKS’o, tiek Nacionalinio operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcijos bei filharmonijos ar LEO aferos – tėra vienas galingas korupcijos kumštis ekonominės-finansinės krizės išvargintoje valstybėje? 

– Pilnai sutinku su jumis. Sakydamas, kad LEO afera baigėsi, turėjau omenyje formalų arba simbolinį jos užbaigimą. Kitas dalykas, kaip mes pavadinsime tą valstybinę kriminalinę pusę. Aš nenorėčiau įvardinti, kad Ministras Pirmininkas, Prezidentė ar kažkas konkrečiai priklauso ar nepriklauso tam klanui, kadangi neturiu konkrečiu įrodymų. 

Čia gali būti tiktai mano prielaidos. Bet tas kriminalinis valstybinis klanas, kuris suka tokius projektus, kuo remiasi? O gi jie remiasi jiems dirbančiais teisininkais! Jie turi ištisas jiems lojalių teisininkų bei advokatų kontoras. Ir viskas pas juos ten surašoma lyg ir nepriekaištingai, iš pirmo žvilgsnio. 

Bet kai mes, teatro žmonės, aktoriai, menininkai – „ekspertai.eu” pradėjome savo veiklą, nors ir nesame teisininkai, juristai, tai iškėlėme pirmuosius klausimus dėl neskaidriai vykdomų kultūros projektų. 

Mes nusiuntėme esminius klausimus Vyriausybei ir gavę atsakymą net dvi savaites nagrinėjome tą medžiagą. Aš net pagalvojau, kad esu visiškai kvailas, kadangi nesuprantu valdžios siunčiamų raštų. 

Bet po to mes pradėjome ramiai analizuoti gautą informaciją ir šiek tiek „prasilaužėme”. Todėl dabar užtikrintai galiu pasakyti, kad tai, kas pradžioje mums atrodė lyg ir teisėta, esą štai tokiu ir tokiu įstatymu remiantis kažkas buvo daroma, nė velnio, tai pats tikriausias blefas!.. 

Prisipažinsiu, šiuo metu mūsų, „ekspertai.eu” pusėje, visoj toj visuomeninėje veikloje, mums labai trūksta kvalifikuotų teisininkų, kurie sutiktų dirbti be jokio atlygio. 

– Ar nemanote, kad pilietinei visuomeninei organizacijai „ekspertai.eu” iš tikrųjų labai trūksta ženkliai gausesnio rato pažangių visuomenės jėgų, Lietuvos šviesuomenės konsolidacijos bei palaikymo?  

– Aš nemanau, kad tokių žmonių trūksta. Manau, panašiai mąstančių žmonių ir puikiai suvokiančių tai, ką mes čia kalbame, yra didžioji dalis mūsų šalyje. 

Antra vertus, aš galvoju, tokie dalykai, kaip mitingai, net jeigu į juos susirenka 5000 ar 10000 dalyvių, šiais laikais nieko nekeičia. Na, įsivaizduokime, įvyko didelis mitingas. Valdžios pusė pasakys – „štai kaip gerai, pas mus demokratija, kažkas išsakė savo nuomonę…”, bet teisiškai panašios akcijos absoliučiai nieko nekeičia!..  

Todėl aš  matau vienintelį civilizuotą kovos su korupcija būdą  – atakuoti valdžią, pasiremiant teisiniais argumentais, apskritai, teise. Visai kitas dalykas, jeigu mes čiumpame automatus ir darome revoliuciją karinio perversmo būdu. Galbūt tai yra įmanoma, juolab kad taip ne kartą buvę istorijoje. Bet aš manau, dar glūdi neišarti arimai būtent šitoj, teisinėje pusėje!..

Nukelta į 8 psl. 

Atkelta iš 7 psl.

Ta medžiaga, kurią mes dabar ana­lizuojame, nesvarbu kokią aferą bepaimtume, teisiniu požiūriu tai yra visiškas absurdas arba „provalas”. Visa tai, ką mums atsiunčia valdžios samdomi teisininkai, neatlaiko jokios kritikos. Tokie „juristai” normalioje valstybėje net negalėtų studijuoti teisės. Jie bando remtis įvairiais kodeksais ir skaičiais, bet kai mes atidžiai perskaitome ir patikriname gautą informaciją, tai pamatome, kad jų sukurptuose dokumentuose „galai nesueina”. Deja, didžioji dalis žmonių teisininkų kalbos nesupranta ir todėl juos labai lengva kvailinti įmantriomis formuluotėmis. Pas juos viskas paremta įstatymu, kuris tarnauja valdžiai. 

Jeigu surengtume piketą, į kurį susirinktų daugiau, nei devyni žmonės, mums prikištų, kad mes nesilaikome įstatymų. O jie, neva, laikosi visų įstatymų, nebaudžiamai stumdami stambaus masto korupcines aferas!.. Tokia kebli, komplikuota situaciją tęsiasi Lietuvoje jau nebe vienerius metus.  

Be jokios abejonės, įvairiuose visuomeniniuose procesuose, norime tai pripažinti ar ne, turėtų atsirasti labai ryškūs lyderiai, turintys šiek tiek idealizmo. Be šito neįmanoma!.. Permainoms būtini žmonės idealistai, nepriklausomai, turtingi jie ar vargšai. Idealizmo mūsų dabartinėje valdžioje aš absoliučiai nematau ir tai yra labai blogai. Kalbu apie idealizmą, bendrąja prasme, jis yra būtinas net ir menkiausioms pilietinėms iniciatyvoms visuomenėje atsirasti bei vystytis. 

– Ko vertos pavienių idealistų – kovotojų pastangos, jeigu likusioji visuomenės dalis yra pasyvi ir netgi abejinga tokioms pilietinėms iniciatyvoms, kaip demokratija.eu arba ekspertai.eu? Kodėl didžioji dauguma bendrapiliečių tokia vergiškai paklusni, nedalyvauja protesto akcijose? Kodėl žmonės leidžiasi vedžiojama už nosies? 

– Aš nekaltinčiau taip žmonių. Bent jau mes jaučiame jų palaikymą ir neskubame kažkaip to įvardinti, kas iš tiesų mus remia. Tikrai gauname daug laiškų su įvairiausiais pasiūlymais ir panašiai. Manau, kiekvienas žmogus konkrečioje situacijoje turi daryti tai, ką jis gali daryti, ką jis gerai daro ir ką jaučia, kad reikia daryti. Štai ir viskas. Pakanka to, kad kiekvienas darysime tai, ką sugebame. Tada pamatysime, kad mūsų ne tiek jau ir mažai. 

Galų gale, kitas žmogus net negali prisijungti prie mūsų visuomeninių iniciatyvų. Tačiau jis gali parašyti puikų eilėraštį arba suremontuoti automobilį. Svarbu, kad vidumi jis yra su mumis! Ir to nereikia pamiršti. Į tą paramos lauką, man atrodo, reikėtų žvelgti truputėlį plačiau. Aišku, laikas viską parodys, bet aš pilnai tikiu tuo, ką darau. 

Panašiai buvo ir prieš dvidešimt metų. Juk ne iš karto pradėjo rinktis šimtatūkstantiniai Sąjūdžio mitingai. Tokie procesai šiandien , didžia dalimi, priklauso nuo šiuolaikinių informacijos priemonių, nuo žiniasklaidos bei interneto. 

Pavyzdžiui, turime visuomeninę LTV, kurią aš vadinu valstybine televiziją, kuri nieko bendro neturi su įvykiais, vykstančiais visuomenėje. O tai yra labai blogai. Ir čia man atrodo, mums visiems reikia pasistengti, kad būtent šita televizija atspindėtų įvairias nuomones. 

Tegul per LTV bus pateikiama valdžioje esančiųjų nuomonę, bet šalia to tegul visuomeninis transliuotojas atspindi ir mūsų nuomonę. Man atrodo, kad ši ryšio priemonė – LRT mums labai svarbi. 

Apie radiją aš dabar nekalbu, atrodo, ten pasigirsta įvairių nuomonių, bet Lietuvos televizija – pagrindinė propagandinė mašina, todėl jos veikla turėtų atspindėti galimai platesnį įvairių nuomonių spektrą.  

– Paminėjote Sąjūdį, kuris jau atliko savo istorinę misiją. Dabar Lietuvoje telkiamas antrasis – antioligarchinis Sąjūdis – JDJ, vadovaujamas teisininko K.Čilinsko. Kaip vertinate šį visuomeninį judėjimą? 

– Aš į visus visuomeninius judėjimus žiūriu visiškai vienodai ir jų neskirstau. Jeigu kažkokio judėjimo požiūriai sutampa asmeniškai su mano požiūriu arba su mano draugų požiūriu, tada labai prašau!.. Ta prasme, labai gerai, tokių judėjimų galėtų būti ir daugiau, bet jokiu būdu aš nesuabsoliutinu vieno judėjimo. Nei tokio, nei kitokio. Niekas nepasidaro per vieną dieną. Kiekvienas iš mūsų yra asmenybė, žmogus, ir kiekvienas judėjimas yra savitas. 

Tikrai neįsivaizduoju, kad mes galėtume pagimdyti antrą Sąjūdį šiais laikais. Dabar laikai visai kiti. Bet konsoliduotis tarpusavyje tie judėjimai, ar tai būtų mažiukas, ar didesnis, va tai yra labai svarbu, man atrodo. Koordinacija, veiksmų planas ir bendros nuostatos, kur link mes visi einame.

Jeigu K.Čilinsko Judėjimas sutampa su „Ekspertai.eu”, tada viskas OK, darom, veikiam  kartu!.. Bet mums visiškai nebūtina sueiti po vienu stogu ir taip toliau. 

– Nematau jokio esminio skirtumo tarp „Ekspertai.eu” antikorupcinės veiklos ir JDJ siekiamų tikslų, o jūs ar įžvelgiate?  

– Kiek seku informacija, aš, irgi, nematau esminio skirtumo. Mes darome tai, kas mums patinka daryti, tai, ką mes jaučiame reikalinga. 

– Jaučiate daromą skriaudą Lietuvai, o ne sau, asmeniškai? 

– Čia gerai pasakėte. Neseniai diskusijose mums gimė tokia mintis: visi tie visuomeniniai judėjimai, ir netgi ideali politinė jėga ar partija, galėtų pasiekti kur kas daugiau, galėtų apjungti labai daug žmonių, jeigu nespręstų savo asmeninių problemų, o rūpintųsi valstybe. 

Pavyzdžiui, mes, „Ekspertai.eu”, nesprendžiame savo asmeninių problemų. Mūsų kaip ir nėra, neturime jokio juridinio statuso ir nesiruošiame jo turėti. Mes nesakome, kad kažką padarysime ir už tai gausime štai šitą ir šitą. Manau, todėl ir į mūsų nuomonę yra įsiklausoma, ji girdima. Bet jeigu mes visa tai suasmeninsime, tai tada tikrai bus galas!..

Neseniai buvau vieno judėjimo susirinkime, kuris dar tik bando kurtis. Pradžioje, viskas lyg ir tvarkoj. Žmonės noriai išsisako savo bėdas ir taip toliau. Bet šalia to aš pamačiau, kad žmonės linkę spręsti daugiau savo asmenines problemas. Vieni jaučia nuoskaudą dėl vieno, kito, trečio dalyko ir tai, be abejo, labai svarbu, bet kuriant judėjimą, jokių asmeniškumų neturėtų likti. Turi būti akcentuojamos bendros tendencijos, bendri tikslai. 

Aišku, kiekvienas nori gyventi geriau, visiems reikia tų žmogiškų dalykų, bet judėjimai ir politinės partijos taip neturėtų elgtis. Deja, mūsų politinės partijos būtent tokios – tai savųjų „chebros” ar dar kaip kitaip jas pavadinti, nenaudojant grubių žodžių!..  

– Jau pakankamai prisisteigę Lietuvoje visuomeninių judėjimų, o ypač politinių partijų, kurių priešrinkiminiai pažadai nieko bendro neturi su jų vykdoma politika, vos tik patenkama prie valdžios lovio. Tad, sakykite, kuo mes galime pasitikėti šiais laikais? Jeigu visuomeniniai judėjimai ypatingai nežavi, o klaninės politinės partijos jau seniai pasiskirstė įtakos zonomis, tai tada – kaip, kas ir kada?.. 

– Geras klausimas. Norisi, kad greitai, visi ir gerai!.. Bet iš tikrųjų, kalbant apie pasitikėjimą kitais, pirmiausiai, reikia pasitikėti pačiu savimi. Man tai visiškai aišku. Kai tu pasitiki pats savimi, tada ir tavo draugai bei aplinkiniai ima pasitikėti tavimi. Tokiu būdu bendraminčių ratas plečiasi. Tada iš tikrųjų nėra nei ko slėpti, nei ko meluoti. Tada galime kalbėti atvirai, aiškiai, suprantamai, žmogiška kalba. 

O kai kalba mūsų valdininkai, tai kartais net sunku suprasti, ką iš tikrųjų reiškia tos bendros, abstrakčios frazės, tinkamos nebent humoro laidoms. Bet netgi ir tos humoristinės laidos nublanksta prieš mūsų realybę!.. 

Todėl, aš  manau, pirmiausiai pasitikėkime savimi ir ramiai tęskime pradėtą  darbą, na o trokštamos permainos, iš tikrųjų, gali įvykti labai greitai. Šitos valstybės, susiklosčius palankiai situacijai, būtų galima absoliučiai neatpažinti po kokių penkių ar po dešimties metų. Tuo esu įsitikinęs visu 100 procentu!.. 

Esu matęs daug pasaulio šalių ir matau, kaip ten žmonės gyvena. Visur vagiama, visur tos pačios problemos, gal tiktai skirtingi mastai. Ten bent leidžiama žmonėms kvėpuoti. Šia prasme, supuvusiuose Vakaruose viskas kiek kitaip, žmonės šypsosi, niekur neskuba, ten ramu… 

Be abejo, problemų visame pasaulyje pakanka, bet taip, kaip šiuo metu yra pas mus, Lietuvoje, net nežinau, kaip tai įvardinti!..