Teisėjų veikla primena gerai organizuotą nusikalstamą grupuotę

Karvelis

Karvelis

 

 

Teisėjų veikla primena gerai organizuotą nusikalstamą grupuotę

Aurimas Drižius 

Šiandien kreipiausi į Vilniaus apygardos teismą skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo P.Karvelio atsisakymo išreikalauti bylos įrodymus, nuolatinio dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba.

 Karvelis

 Nurodžiau, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis (nuotr.)  savo 2018-09-05 nutartimi atsisakė patenkinti mano prašymą išreikalauti Apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio pajamų ir išlaidų deklaracijas už 2010-2014 metus ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00529-17.

Tokia nutartis yra neteisėta ir tęstinė teisėjo Petro Karvelio galimai nusikalstame veikla – šiame ikiteisminiame tyrime jis jau buvo pagautas klastojantis savo nutartis, paprašiau pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjo P.Karvelio atžvilgiu, Vilniaus miesto apylinkės teismas nusišalino ir šį mano prašymą perdavė Vilniaus apygardos teismui dėl jo perdavimo nagrinėti kitam teismui.

Teisėjas P.Karvelis 2018-08-01 priėmė nutartį atsisakyti priimti mano skundą ir man jį gražinti – neva aš tą skundą padaviau praleidus apskundimo terminą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00529-17.  Kreipiausi į Vilniaus apygardos teismą, nurodydamas, kad taip tikrai nėra – skundžiamas prokuratūros nutarimas buvo priimtas 2018-07-24, o mano skundas teismui pateiktas 2018-07-30, t.y. nepraleidus septynių dienų apskundimo termino.

 Nurodžiau, kad teisėjas P.Karvelis arba visiškai neskaito bylos dokumentų, arba juos sąmoningai klastoja , nes į savo nutartį įrašo, kad prokuratūra priėmė nutartį liepos 7 d. Nors iš tikrųjų prokuratūros nutarime aiškiai pasakyta, kada ji priimta – liepos 24 d.

Tai, kad teisėjas P.Karvelis klastojo nutartis, patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2018-08-31 nutartyje  – nurodė, kad aš nepraleidau prokuratūros sprendimo apskundimo termino, ir gražino nagrinėti tam pačiam apylinkės teismui. Keista, kad tą patį klausimą vėl ėmė nagrinėti teisėjas P.Karvelis, nors turėjo nusišalinti.

Teisėjas Karvelis sąmoningai ir labai nevykusiai suklastojo savo nutartį, įrašydamas į ją žinomai melagingus duomenis, ir taip pats padarė nusikaltimą – dokumento klastojimą

Vienintelė bėda – teisėjai niekaip neatsako už savo padarytus nusikaltimus, todėl ir rašo tokias nesąmones. Remdamasis išdėstytu, prašiau prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjo Petro Karvelio atžvilgiu pagal BK 300 straipsnį – dokumento klastojimas

 

Manau, kas tokia teisėjo Petro Karvelio praktika – klastoti nutartis, į jas rašant savo fantazijas – yra tęstinė nusikalstama veikla, kurią vykdo gerai organizuota ir neliečiama teisėjų gauja Vilniaus apylinkės, apygardos ir Apeliaciniame teisme.

Kaip žinia, šis ikiteisminis tyrimas (kuriame aš kaltinamas šmeižęs Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį) pradėtas dėl mano profesinės ir sąžiningai atliekamos žurnalisto veiklos.

T.y.  į „Laisvo laikraščio“ redakciją prieš kelis metus kreipėsi Veisiejų miestelio gyventojas Romas Balevičius, kuris papasakojo neįtikėtiną istoriją – Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys jam užsakė renovuoti savo antikvarinį automobilį „Volgą“, tačiau už dviejų metų darbą  meistras ne tik kad negavo nė cento, tačiau teisėjo pastangomis dar buvo ir pasodintas į kalėjimą, jam prikelta begalė įvairių absurdiškų bylų po to, kai išdrįso kreiptis į žiniasklaidą.

https://www.youtube.com/watch?v=Vdq0uZnsQEs

Beje, pats Apeliacinio teismo teisėjas V.Kažys sako, kad pinigus už Volgos remontą meistrui sumokėjo, tačiau neprašė jokių dokumentų, nors remonto išlaidos viršijo 5 tūkst. Eurų, ir teisėjas turėjo pareigą deklaruoti šias išlaidas. Pats R.Balevičius sako, kad iš V.Kažio negavo nė cento, tik pažadus, o vėliau – grasinimus susidoroti, nes ‚aš teisininkas“. Teisėjai patikėjo savo kolegos V.Kažio žodžiais, nors visi jo pakviesti liudininkai pasakojo skirtingas istorijas apie remontą, kurias jiems papasakojo pats V.Kažys. R.Balevičius buvo  Kauno apygardos teismo nuteistas už „svetimo turto pasisavinimą“ bauda, o kai atsisakė ją mokėti – pusę metų praleido Lukiškėse, ir tada tas pats Kauno apygardos teismas nusprendė, kad jis „bausmę jau atliko“.

 

2017 m. rugsėjo 7 d. ankstų rytą kažkas sudegino Veisiejų gyventojo Romo Balevičiaus automobilį, stovėjusį prie jo namų. Išvakarėse žmogus telefonu tarėsi su nepriklausomu žurnalistu Kazimieru Juraičiu dėl reportažo Daukanto aikštėje Vilniuje, kur vyksta protesto – bado akcija „Už teisingumą Lietuvoje“. Apie Romą Balevičių jau rašė „Laisvas laikraštis“– žmogus sutiko atrestauruoti Apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio antikvarinį automobilį „Volga“, tačiau vietoje suderėto atlyginimo iš teisėjo sulaukė tik grasinimų ir ištiesto vidurinio piršto. Vietoj žadėtų teisėjo atlyginimo už automobilio restauraciją iki tol jokių problemų su įstatymais neturėjęs R.Balevičius sulaukė bent penkių baudžiamųjų bylų, kai pabandė išreikalauti pinigus iš teisėjo. Žmogus buvo nuteistas už tariamą svetimo turto (t.y.Kažio automobilio „Volga“ ) pasisavinimą – mat meistras buvo užblokavęs garažo duris ir neišleido klientų tol, kol jie nesusimokės. Įvyko susistumdymas, po kurio V.Kažys vis tiek išvažiavo nesusimokėjęs ir parašė policijai pareiškimą, kad neva meistras buvo jo remontuojamą automobilį pasisavinęs. V.Kažio kolegos teisėjai žmogų nuteisė. Jo bandymas skųstis į prokuratūrą baigėsi tuo, kad vieną naktį prie savo namų jį užpuolė grupė banditų, sudaužė kaip obuolį, ir perdavė „linkėjimus iš Vilniaus“.

 

Romka12

Po to, kai teismas priteisė jam didelę baudą ir kompensaciją V.Kažio naudai, R.Balevičius (nuotr. viršuje) atsisakė mokėti nė cento. Tada teismas pakeitė baudą į areštą ir žmogus beveik tris mėnesius buvo laikomas Lūkiškėsė. Rugsėjo 11 d. Kauno apygardos teisme turi būti nagrinėjama viena iš R.Balevičiaus baudžiamoji byla, kurioje turėtų būti pateikti įrodymai, kad ši byla yra suklastota pagal melagingus „nukentėjusiojo“ parodymus. Tačiau šią naktį užsidegė prie namų Veisiejuose stovėjęs R.Balevičiaus automobilis „Opel“. „Buvo atvykę policijos ekspertai, automobilio langas išmuštas, kažkas įmesta pro langą, ir jis sudegintas, – pasakojo R.Balevičius, – po kalėjimo, kur miegojau, galima sakyti, „vilko miego“, namuose miegu kaip užmuštas, nieko negirdėjau, todėl mane pakėlė policininkai. Pradėtas tyrimas, kaip bus toliau, matysime.Aš manau, kad visi tie užpuolimai susiję su Kažio bylomis – jie matyt mato, kad viskas žlunga, sienomis lipa. Tačiau manau, kad tai tik pradžia, bus ir daugiau gąsdinimų.

 

 

Galiausiai prokuratūra iškėlė baudžiamąsias bylas „Laisvo laikraščio“ redaktoriui A.Drižiui ir žurnalistui Kazimierui Juraičiui už tai, kad jie sąžiningai dirbo savo darbą – parengė reportažus apie minėtą istoriją. Nors daug kartų buvo pateikti klausimai raštu teisėjui V.Kažiui, tačiau jis niekaip į juos nereagavo.

Aš, kaip šios bylos įtariamas V.Kažio šmeižikas, paprašiau, kad nukentėjęs teisėjas V.Kažys pateiktų savo pajamų ir išlaidų deklaraciją – jeigu jis atsiskaitė už R.Balevičiaus darbą, tai turi būti įrašyta ir jo išlaidų deklaracijoje. Prokuratūra atsisakė tai padaryti – neva čia ir tai jau viskas aišku, „teismas viską išsiaiškino“, tada šį prokuratūros atsisakymą apskundžiau Vilniaus apylinkės teismui.

 

Skundą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis nesugalvojo nieko gudriau, kaip tik suklastoti savo nutartį – t.y. įrašyti melagingą skundo pateikimo datą ir tuo pagrindu jį atmesti. Tada paprašiau, kad teisėjui P.Karveliui būtų keliama baudžiamoji byla už dokumento klastojimą.

 

Esu įsitikinęs, kad teisėjas P.Karvelis sąmoningai įrašė melagingus duomenis, kad atmesti mano prašymą kito teisėjo – Viktoro Kažio byloje. Tai padarė sąmoningai ir dėl to aš patyriau žalą – esu persekiojamas šios vadinamųjų “teisėjų” gaujos. Darydamas tokias faktines klaidas bylose, teisėjas P.Karvelis negali nagrinėti bylų, o turi atsakyti už piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumento suklastojimą.

 

 Vilniaus apygardos prokuratūros ONTT prokuroras Rolandas Imbrasas atsisakė pradėti tyrimą P.Karvelio atžvilgiu iš esmės tokiais motyvais : visi šie mano pateikti faktai yra pavadinti „bendro pobūdžio pamąstymais, kurie yra pagrįsti jo subjektyviu vertinimu“.

 

Prokuratūra pripažįsta, kad 2018-08-01 priimtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyta netiksli skundžiamo nutarimo data, tačiau kažkodėl nusprendžia, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad klaidinga data galėjo būti įrašyta tyčia. .. Nors teismų praktikoje laikoma, kad bet koks dokumento klastojimas ar žinomai melagingų parodymų davimas savaime yra tyčinė veikla, tačiau prokuratūra visomis keturiomis gina nutartis klastojančius teisėjus.

 

Manau, kad būtent toks nusikaltimų dangstymas, kai teisėjų kreditoriai yra tų pačių teisėjų sodinami į kalėjimus, o jiems keliamos baudžiamosios bylos siekiant nutildyti, ir rodo, kad teismų sistema yra visiškai susikompromitavusi ir dangsto savo teisėjų galimai nusikalstamas veiklas.

Tai turi liautis, nes tokia teismų praktika yra neįmanoma teisinėje ir demokratinėje visuomenėje, o nusikaltimus padarę teisėjai turi už tai atsakyti. Tik tada įmanoma, kad visuomenėmis pasitikėti teismų sistema.

Teisėjas P.Karvelis negalėjo netyčia suklastoti savo nutarties, nes vienintelis jos atmetimo pagrindas yra R.Karvelio išgalvoti duomenis – t.y. suklastota prokuratūros sprendimo priėmimo data. Tai yra tyčinė veikla, siekiant padėti išvengti atsakomybės kitam teisėjui – V.Kažiui, kuris persekioja savo kreditorius ir net žurnalistus, kurie rengia apie tai reportažus. Tai yra sąmoninga veikla, nes išreikalavus teisėjo V.Kažio pajamų deklaraciją, gali paaiškėti, kad jokių pinigų savo kreditoriui R.Balevičiui jis nėra mokėjęs ir šių išlaidų nėra deklaravęs, todėl kils ir Apeliacinio teismo teisėjo V.Kažio atsakomybės už melagingus parodymus klausimus. Siekiant to išvengti, ir dengiant galimai sunkią nusikalstamą teisėjo V.Kažio veiklą, kitas teisėjas beatodairiškai klastoja savo nutartis.

 

 

Nepaisant to, kad jau yra sprendžiamas teisėjo P.Karvelio baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl dokumentų klastojimo šioje byloje, jis ir toliau ramiai nagrinėja mano skundus šioje byloje, ir žinoma, kad juos atmetinėja.

Nors jau seniai turėjo nusišalinti  nuo mano skundų nagrinėjimo, arba jeigu nesupranta – jį turėjo nušalinti teismo pirmininkas.

Mat BPK  58 straipsnis įsakmiai nurodo, kad teisėjo nušalinimo pagrindas – kai proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu.

 

Be to, teisėjas P.Karvelis savo nutartyje nurodo, kad jo nutartis neskundžiama, nors BPK 440 straipsnis. Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams tvarka, nurodo:

1. Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Skundus gali paduoti ir kiti proceso dalyviai, taip pat byloje nedalyvaujantys asmenys, kuriems buvo taikytos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos prievartos priemonės.

 

Manau, kad mano teisės buvo ne kartą pažeistos nagrinėjant mano skundus suinteresuoto teisėjo P.Karvelio, kuris negana to, kad ne tik kad nenusišalino, dar ir savo nutartyje nurodė, kad „nėra jokių pagrįstų duomenų, kurie leistų abejoti priimtais teismų sprendimais bei reikalauti pateikti papildomus duomenis (šiuo atveju teisėjo V.Kažio deklaracijas.

Manau, kad toks motyvas yra visiškai nepagrįstas – iki šiol visi teisėjo V.Kažio kreditoriaus R.Balevičiaus prašymai išreikalauti V.Kažio deklaracijas buvo atmetami, nors tai yra esminis ir vienintelis šio ginčo rašytinis įrodymas. Iki šiol mechaniko R.Balevičiaus žodį, kad jokių pinigų iš V.Kažio už mašinos remontą jis nėra gavęs, nusverdavo tik kito piliečio – Apeliacinio teismo teisėjo V.Kažio parodymai, kad pinigus jis perdavė grynais gatvėje, ir jokių dokumentų neprašė. Nors įstatymai nurodo, kad įstatymai visiems piliečiams lygūs, tačiau Kauno apygardos teismas kažkodėl patikėjo V.Kažiu o ne R.Balevičiumi.

 

Remdamasis šiomis aplinkybėmis, prašau :

 

1.                         Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo P.Karvelio 2018-09-05 nutartį, mano prašymą gražinti nagrinėti tam pačiam apylinkės teismui

2.                         Išreikalauti Apeliacinio teismo teisėjo V.Kažio 2010-2015 m. pajamų ir išlaidų deklaracijas – tai yra vienintelis bylos rašytinis įrodymas, todėl jis negali būti ignoruojamas.

3.                         Nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00529-17, nes nepadaryta veikla, turinti nusikaltimo požymių.

Priedai : teisėjo P.Karvelio 2018-09-05 nutartis, Vilniaus m. apylinkės teismo pirmininko M.Kursevičiaus nutartis perduoti nagrinėti kitam teismui, Vilniaus apygardos teismo 2018-08-31 nutartis.

 

 

Aurimas Drižius

 

 

Facebook komentarai
});}(jQuery));