Teisėjų savivalda Lietuvoje tapo savivale, į kurią įsikišti negali ar nenori net valstybės vadovė
2019 m. balandžio 3 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos pirmininko Zigmo Vaišvilos ir valdybos nario ir Teisingumo grupės vadovo Kęstučio Eivos spaudos konferencija Seime „Ką rinksime Respublikos Prezidentu?“
Respublikos Prezidento rinkimuose devyni kandidatai. Rinkėjai klausinėja vieni kitų, už ką balsuoti?
Lietuvos Visuomenės Taryba kviečia balsuoti ne už tuos kandidatus, kurie gražūs ar gražiai kalba, o už tuos, kurie pasižadės ir įsipareigos rinkėjams daryti tai, ko mūsų žmonėms labiausiai reikia. Ir supranta, ką darys. Ir paskelbs, su kuo tai darys, kas bus jo ar jos komanda. Tik tuomet galėsime lyginti, sverti ir diskutuoti apie kandidatų pasiruošimą ir tinkamumą. LRT rinkiminių debatų patirtis tuštoka.
Jei to nebus, vėl gausime katę maiše. Pasąmonė mums diktuos balsuoti už tą, kurį ar kurią dažniausiai matome TV ekrane. Taip nutiko Ukrainos Prezidento rinkimuose. Aiškinti, kas yra P. Porošenko, manome, nereikia. Būtina suvokti, kad V. Zelenskio šou vaidinant Prezidentą rodo I. Kolomoiskio, kurį P. Porošneko išvarė iš Ukrainos, televizija. Vargu, ar daug Ukrainos piliečių žino, kad geltonkasė J. Tymošenko yra Maskvos armenė, kažkada ištekėjusi už Dnepropetrovsko srities komunistų partijos pirmojo sekretoriaus sūnaus. Tad ir neramumų kupinoje Ukrainoje rinkimus šiandien, visų pirma, lemia pinigai, privačios TV ir administraciniai valstybės svertai. V. Zelenskis net nesusitikinėjo su rinkėjais, pakako TV ekrano ar salės scenos.
Tačiau Slovakijoje, tikėsimės, kažkas keičiasi. Š.m. kovo 30 d. Slovakijos Prezidente išrinkta arši valdžios kritikė ir kovotoja su korupcija 45 metų advokatė Zuzana Čaputova. Rinkimuose ji skelbė: „Kovok su blogiu“. Slovakijos visuomenę išjudino 2018 m. pradžioje įvykęs žurnalisto Jano Kuciako, tyrusio valdžios ryšius su Italijos mafija, nužudymas. Po žmonių protestų buvo priverstas atsistatydinti premjeras Robertas Fico.
- Čaputova – gyvas žmogus. Ne žiniasklaidos ir TV ekrano, kuris mums pristatė per 10 metų taip ir neišmokusią su žmonėmis bendrauti Lietuvos Dalią, kūrinys. Naujoji Slovakijos Prezidentė išpopuliarėjo sėkmingai gynusi gimtąjį Pezinoko miestą nuo ekologinių problemų, aktyviai dalyvavusi tūkstantiniuose protestuose dėl J. Kuciako nužudymo.Slovakijos žmonės Z. Čaputovą išrinko dėl permainų – ji įsipareigojo, visų pirma, inicijuoti sistemines teisėtvarkos reformas. Drąsi advokatė žino ir supranta, kas ir kaip valdo tokias valstybėles, žino, kad teisėsauga de facto yra tikroji valdžia, susiliejusi su formaliąja valdžia, kurios viena be kitos jų sąmoksle prieš tautą negali egzistuoti.
Lietuvoje šį reiškinį atvirai patvirtino Respublikos Prezidentės kanceliarijos skyriaus vedėjos Astos Bogušienės atsakymas Lietuvos Visuomenės Tarybai dėl Kauno apygardos teismo teisėjos Rūtos Palubinskaitės atleidimo iš teisėjos pareigų – Lietuvos Prezidentas be Teisėjų tarybos pritarimo nieko negali. Ir nesvarbu, kad ši teisėja Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos nario Donato Šulco vadovaujamą visuomeninę organizaciją (asociaciją) „Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungą“ net aštuoniose teismo nutartyse pavadino viešąja įstaiga ir taikė jos bankroto iškėlimui, nenustatinėjant jos nemokumo, ne tuos įstatymus, o teismo vadovybė nustatė, kad ši teisėja daugybę kartų suklydo. Prezidentės atstovė paaiškino, kad be teisėjų savivaldos atstovų pritarimo Prezidentė negali atleisti teisėjos.
Teisėjų savivalda Lietuvoje tapo savivale, į kurią įsikišti negali ar nenori net valstybės vadovė.
Lietuvos Visuomenės Taryba Seimui, Vyriausybei ir Respublikos Prezidento rinkimų dalyviams pateikė Teismų įstatymo ir susijusių įstatymų pataisas, kurių svarbiausia – teisėjų atsakomybė dėl akivaizdžiai neteisingų sprendimų. Ši norma iš Teismų įstatymo ir Baudžiamojo kodekso buvo pašalinta 1997 m. Tik išspendus šį klausimą, galima tikėtis esminių pokyčių. Šiuo metu Seimas ir Vyriausybė sutiko tik su Konstitucijos keitimu dėl tarėjų atsiradimo. Tačiau tai – tik kosmetinis pakeitimas, kuris leis dalyje (dar neaišku kokioje) baudžiamųjų bylų „praskiesti“ teisėjus visuomenės atstovais. Kol kas valdžia neapsisprendžia pajudinti teisėjų savivaldą, į jos veiklą ir priežiūrą deleguoti visuomenės atstovus.
Valdžios ir teisėsaugos savavaldžiavimą sustabdyti būtina ne tik keliose parodomosiose rezonansinėse bylose, bet, visų pirma, kasdienybėje – visų piliečių bylose, kuriose mūsų žmonės net nelaikomi žmonėmis. Tik statistiniai vienetai, kurių prisireikia tik prieš rinkimus.
Todėl Respublikos Prezidentu rinkime tik tą, kuris ar kuri pasakys – aš įsipareigoju padaryti tai ir tai. Visų pirma, teisėtvarkoje.
