STT operacija „Išgelbėk D.Grybauskaitės gaują“

Aurimas Drižius

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT – viršuje STT šefo Ž.Bartkaus nuotrauka) dar 2016 m. sekė reketininkus, kurie reketavo kredito unijas, grasindami jas uždaryti Lietuvos banko vardu.

Schema buvo paprasta – Lietuvos bankas, vadovaujamas Dalios Grybauskaitės prezidento rinkimų kampanijos vadovo V.Vasiliausko,  atsiunčia reviziją, kuri randa kredito unijoje įvairių trūkumų.

Tada atsiranda tarpininkas, kuris kredito unijos vadovui pasiūlo : 50 tūkst. eurų grynais, ir galėsite ramiai toliau gyventi.

Dažniausiai kredito unijos susimokėdavo, kad galėtų ramiai gyventi.

Tačiau Vilniaus centrinės kredito unijos vadovas Kazys Ratkevičius kreipėsi į STT, buvo patvirtintas nusikalstamos veiklos modelis, kredito unija parengė kyšį, buvo vedamos intensyvios derybos su reketininku.

Kai jau beliko perduoti pinigus, STT staiga sulaikė reketininką, jam nespėjus net paimti kyšio, ir taip sužlugdė visą operaciją, kuri galėjo atvesti LB vadovus į teismą. Tada kredito unijos vadovai nutekino bylos duomenis spaudai – tarp jų buvo neva LB bankų priežiūros vadovo V.Valvonio pokalbiai su vienu reketininku, kuriame vyrai kalbėjo, kad „reikia kokių piatdesiat?”.

Šią istoriją paviešinusi žurnalistė Rūta Janutienė jau ketveri metai vaikšto į teismą – ji kaltinama šmeižusi LB bankų priežiūros departamento šefą V.Valvonį.  Mat žurnalistė paskelbė neva iš STT sekimo bylos nutekėjusį V.Valvonio pokalbį su vienu tarpininku, kuriame vyrai kalbėjo, kad „mes pasitarėme ir sakome, gal kokių piatdesiat (penkiasdešimt – rusiškai)? Mums po piatiorka (penkis – rusiškai), kad būtų ką ant duonos tepti. (Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog reketininkas V. Aleksiukas iš kredito unijos reikalavo būtent 50 tūkst. eurų kyšio, kuris esą būtų perduotas V. Valvoniui, po 5 proc. šios sumos atseikėjant dviem tarpininkams. – Red.).

Šią istoriją paviešinusi žurnalistė Rūta Janutienė jau ketveri metai vaikšto į teismą – ji kaltinama šmeižusi LB bankų priežiūros departamento šefą V.Valvonį.

Tačiau teismo metu paaiškėjo, kad šiuos pokalbius žurnalistams perdavė kredito unija, ir jie nebuvo išgalvoti.

Tada ir paaiškėjo, kodėl STT taip staiga nutraukė tyrimą – reikėjo gelbėti visą Dalios Grybauskaitės dvarą. Kur dingo iš bylos visi šios bylos įrodymai, iki šiol aiškinasi Dalios Grybauskaitės paskirti teisėjai.

Jau keli metai Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama žurnalistės Rūtos Janutienės, jos kolegų iš „Lietuvos ryto“ Artūro Jančio ir S.Pauliuvienės baudžiamoji byla, kurioje žurnalistai kaltinami šmeižę Lietuvos banko komercinių bankų priežiūros departamento direktorių Vytautą Valvonį (nuotr. viršuje su LB pirmininku V.Vasiliausku)

T.y. „Lietuvos rytas“ dar 2016 išspausdino straipsnį ir parodė TV laidą apie tai, kad Lietuvos banko komercinių bankų Priežiūros departamento vadovas Vytautas Valvonis per tarpininkus neva reikalauja 50 tūkst. eurų kyšių iš Centro taupomosios kasos unijos vadovo Kazio Ratkevičiaus už palankias Lietuvos banko tyrimo išvadas. 

Mat kredito uniją krėtė LB V.Valvonio vadovaujamas padalinys, ir šiai kredito unijai grėsė rimtos sankcijos už įvairius pažeidimus. Tada atsirado kažkoks pilietis Voldemaras Aleksiukas, kuris kreipėsi į kredito unijos vindikacijos vadovą Mamedovą ir pasakė, kad neva pažįsta V.Valvonį, ir kad kredito unijai kainuos 50 tūkst. eurų išvengti LB nemalonumų.

Kredito unijos vadovas K.Ratkevičius (beje, savo laiku buvęs Lietuvos banko valdytojas – aut. pastaba) kreipėsi į STT, ir ši ėmė sekti reketininkus.  STT buvo net patvirtinusi nusikalstamos veikos imitavimo modelį:  kredito unijos apsaugos vadovas vedė derybas su V. Aleksiuku, spaudusiu greičiau sumokėti pinigus, kurie esą bus perduoti V. Valvoniui. Priešingu atveju unija esą bus uždaryta. STT užfiksavo, jog V. Aleksiukas bendrauja su A. Labunsku, o derybos jau buvo priartėjusios prie momento, kai turėjo būti perduoti pinigai.

Negana to, kredito unija jau buvo parengusi 50 tūkst. eurų, kuriuos Mamedovas turėjo perduoti Aleksiukui, tačiau kaip tik šiuo metu STT viską sugadino – sulaikė Aleksiuką, net nespėjusį paimti pinigų. Tokiu būdu STT išgelbėjo Lietuvos banko vadovus, jeigu paaiškėtų, kad LB užsiima paprastu kredito unijų reketu.

STT nutraukė tyrimą pačioje įdomiausioje vietoje, nesulaukusi, kada kredito unija perduos pinigus reketininkams. Tada STT galėjo ir nustatyti, ar tas reketas susijęs su LB vadovu. Tuo labiau, kad STT sekė Aleksiuką ir matė, su kuo jis bendrauja.

Tačiau STT sąmoningai sužlugdė bylą ir tyrimą nutraukė jo kulminacijoje. Manoma, kad tai buvo padaryta tuometės prezidentės Grybauskaitės nurodymu – neva jai mažiausiai reikėjo, kad įkliūtų Valvonis, o kartu su juo – ir  buvęs Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas ir V.Valvonio tiesioginis viršininkas Vitas Vasiliauskas.

Kai STT sužlugdė bylą, šios STT sekimo bylos fragmentai atsirado spaudoje. T.y. „Lietuvos ryte“ buvo pateikti ir neva STT užfiksuoti tokie pokalbiai:

Čia pateikti galimai V.Valvonio (nuotr. viršuje) ir jo pažįstamo A. Labunsko pokalbiai vieno prekybos centro picerijoje Vilniuje 2015 m. gruodžio pabaigoje ir 2016 m. sausį. Tuo metu V. Valvonio sudaryta Lietuvos banko komisija purtė kredito uniją Centro taupomąją kasą, jai buvo pritaikytos sankcijos, grasinama net atimti licenciją.

Pirmasis pokalbis: 2015 m. gruodžio pabaiga, kalba netaisyta, tik praleisti rusiški keiksmažodžiai, o jų – tikrai nemažai

1. Labunskas: Labas.
2. Valvonis: Zdarova (labas – rusiškai).

A.L.: Jau ką nors užsakei? Man paėmei alaus?

V.V.: Ne, aš su mašina.

A.L.: Klausyk, ko norėjau, žinai, Valdemarka (tarpininkas V. Aleksiukas. – Red.) dar kartą kalbėjo su jais. Tai jie, koroče (trumpai – rusiškai), sutinka mokėt, bet nori kokių nors įrodymų, kad tikrai tu padėsi ir tas sankcijas, areštus, nu koroče, tu žinai, nuimsi..

V.V: Tuoj, bl… aš jiems įrodymus duosiu, tuoj bl… nusiųsiu raštą, kad žagsės žąsis. (K. Ratkevičius tvirtino, kad po šio pokalbio, gruodžio 30-ąją, jis buvo iškviestas į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą ir V. Valvonis užsiminė, kad kredito unija gali netekti licencijos.)

A.L.: Va va, ir aš taip sakiau.

V.V.: Dengi večerom, a stulja utrom (pinigai vakare – kėdės rytą – rusiškai.)

A.L.: Aš taip Valdemarkai ir sakiau, kad nesiterliotų, jis, žinai, cackinasi ten su jais, p… jiems protą.

V.V.: Gerai, koroče, pagąsdinsime juos rašteliu, kad… (Netrukus iš Lietuvos banko Priežiūros tarnybos buvo atsiųstas perspėjamasis raštas, kad tikrinimo metu rasta bloga padėtis kredito unijoje. – Red.).

A.L.: Va, taip geriau.

Dalijosi grobį dar jo negavę. Antras pokalbis, 2016 m. sausio mėnesio antroji pusė

1. Labunskas: Valdemaras (turimas galvoje V. Aleksiukas. – Red.) nori susitikti.
2. Valvonis: Ko?

A.L.: Nu, koroče, sakė, kad jie pakraupo nuo tavo rašto, sako, nori…

V.V.: O ko jie tikėjosi? Pas mane, va, Aušrelė… (kalbama apie kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoją Aušrą Staliulionytę. – Red.). Aušrelei bus, kaip visi, taip ir jai, o sankcijos ten – ch…, sankcijos ten dar bus. (Kredito unijai Lietuvos banko Priežiūros departamentas pritaikė plėtrą ribojančias sankcijas, balandį buvo paskirta nauja inspektuojanti Lietuvos banko komisija. – Red.)

A.L.: Su Valdemarka mes pasitarėme ir sakome, gal kokių piatdesiat (penkiasdešimt – rusiškai)? Mums po piatiorka (penkis – rusiškai), kad būtų ką ant duonos tepti. (Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog V. Aleksiukas iš kredito unijos reikalavo būtent 50 tūkst. eurų kyšio, kuris esą būtų perduotas V. Valvoniui, po 5 proc. šios sumos atseikėjant dviem tarpininkams. – Red.)

V.V.: Gerai, gerai.

A.L.: O ką pirmininkas?

V.V.: O pirmininkas man p…ui, jis gi dabar kėdę mėgina išsaugoti, vat, o mes liekam… (pokalbis vyko prieš paskiriant V. Vasiliauską Lietuvos banko pirmininku antrajai kadencijai. – Red.).

A.L.: Gerai tada, sakau piadisokas (penkiasdešimt – rusiškai) pradžiai gerai.

V.V.: Gerai sakai – pradžiai, eee…

Paviešinus šiuos įrašus, kilo skandalas, ir tada V.Valvonis, matyt, būdamas tikras, kad minėti įrašai jau sunaikinti ir STT viską neigs, kreipėsi į teismą dėl garbės ir orumo pažeidimo.

Teisme paaiškėjo, kad „Lietuvos rytas“ neturi šių pokalbių garso įrašų, tik jų stenogramas. Vėliau sklido gandai, kad šių įrašų turėtojai prašė redakcijos didelės sumos pinigų už įrašus, tačiau redakcija atsisakė mokėti.

Kai „Lietuvos rytas“ nesugebėjo pateikti minėtų pokalbių garso įrašo, o STT paneigė, kad juos turi, tai teismas pripažino šias stenogramas tikrovės neatinkančia informacija. O V.Valvonis kreipėsi dėl šmeižto – bylos buvo iškeltos minėto straipsnių autoriams R.Janutienei, S.Pauliuvienei ir  A. Jančiui – neva jie patys sukūrė minėtą pokalbių stenogramą.

Vienintelis pinigų reketavęs V.Aleksiukas buvo nuteistas keturiems metams lygtinai, kaip veikęs vienas. Ironiška, kad teismas patikėjo tokia legenda, kad vienas banditėlis atėjo į kredito uniją, girdamasis, kad gali ją uždaryti, jeigu nesulauks 50 tūkst. eurų.

Nuo minėtų įvykių praėjo keturi metai, ir dabar žurnalistai jau ilgai trina teisiamųjų suolą. Negana to, neseniai paaiškėjo, kad vienas iš įtariamųjų, Artūras Jančys, bylos nagrinėjimo metu patyrė insultą.

Dar įdomiau, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad neva minėtas bylos stenogramas „Lietuvos rytui“ perdavė jau minėtas kredito unijos vadovas K.Ratkevičius. „Aš tai pirmą kartą išgirdau teisme, – LL pasakojo R.Janutienė, – Ratkevičius pasakojo, kad jie buvo pasikvietė Jančį, ir jam neva perdavė paketą visų dokumentų, ten klausė garso įrašo. Paskui neva Ratkevičius susigriebė, kad Jančys kažką pamiršo, todėl atvažiavo į redakcijos kiemą, ir Jančiui perdavė tuos dokumentus.

• Ar tai reiškė, kad Jančys klausė tų pokalbių garso įrašų?
• Jie ten klausėsi, tačiau manęs ten nebuvo, todėl negaliu kategoriškai to sakyti.
• Tačiau teisme Ratkevičius patvirtino, kad jis neva atnešė tas stenogramas?
• Jo
• O ką teismą dėl to?
• Mūsų advokatai siūlė nutraukti bylas žurnalistams ir atnaujinti bylą dėl kredito unijos reketo. Bet niekas nieko nepadarė, o Jančiui su sveikata pasidarė visai blogai, teismas jam skyrė stacionarią psichiatrinę ekspertizę. Jis pats man sakė, kad jam labai blogai, gydėsi ligoninėje, dėl jo ligos daug kartų buvo atidėliojami posėdžiai. Nes mano advokatas jį vežiodavo iš Kauno. Visos jo sveikatos problemos prasidėjo nuo šios bylos. Tada, kai bankininkai davė tokius parodymus, byla pakrypo iki mūsų pilno išteisinimo, tačiau po minėto sprendimo viskas atsideda dar pusei metų. Kiek žinau, jam paskyrė stacionarinę psichiatrinę ekspertizę, ir specialiai dėl to teismas padarė uždarą posėdį. Kai teisme liudininkai davė tokius parodymus, ir kai buvo įrodyta, kad žurnalistai ne patys sukūrė šias stenogramas, o gavo juos iš kredito unijos, tai man atrodo, kad dabar jie bando sulaukti senaties šiam nusikaltimui. Nes jeigu iš pradžių prokuratūra mus kaltino dėl to, kad mes patys trise susėdę sugalvojome tas stenogramas, tai dabar jau tas yra paneigta liudininkų. Kuris pats prispažino, kad atvežė minėtas stenogramas į redakciją. Be to, byloje yra ir Lietuvos banko vienos tarnautojos parodymai. Ši moteris padarė garso įrašą tada, kai Ratkevičius atėjo į LB, ir jiems grasino, sakydamas, kad turi pokalbių įrašus, ir kad jiems dabar bus blogai, ir koks negeras yra jūsų viršininkas. Ratkevičius daug vaikščiojo į LB, tai ji ėmė ir įsijungė telefona, ir įrašė tą garso įrašą, perdavė policijos tyrėjai. Ta nenorėjo dėti į bylą, tačiau buvo priversta. Žodžiu, tas garso įrašas yra byloje, ir jį patvirtino tiek LB tarnautoja, tiek Ratkevičius. Turiu posėdžio protokolą, kur tai užfiksuota.

Pats A.Jančys (nuotr. viršuje) taip pat atsakė į LL klausimus:

• Kokia buvo įvykių eiga – ar tiesa, kad jūs ta minėtą Valvonio garso įrašo stenogramą gavote iš K.Ratkevičiaus, ir kad ši medžiaga buvo STT bylos dalis, kuri vėliau dingo?
• Ne, tą medžiagą nutekino ne Ratkevičius, o Centro kredito unijos vindikacijos vadovas Mamedovas.
• O jūs esate tikras, kad tai autentiški įrašai?
• Ne, nesu, todėl aš ir straipsnyje rašiau, kad „galimai“.
• O jūs pats negirdėjote tų įrašų garso įrašo, tik matėte stenogramą?
• Taip, aš girdėjau tuos garso įrašus, tačiau aš negarantuoju, kad balsai buvo būtent Valvonio ir kito žmogaus.
• Taip, tačiau vėliau šie įrašai dingo iš STT bylos, tai kaip manote, kodėl?
• Aš nuomonės neturiu, patyriau insultą, sunkiai viską atsimenu ir susigaudau. Man paskirs teismo ekspertizę, ar aš esu sveiko proto, todėl byloje bus pertrauka. Daugiau nieko negaliu pasakyti, todėl dedu ragelį.

R.Janutienės advokatas Vytautas Sirvydis interviu redakcijai taip pat stebėjosi, kad STT nutraukė nusikalstamos veiklos modelį lemiamu momentu.

– Teisėjas Cininas nuteisė Aleksiuką, ir nuosprendyje parašė, kad Aleksiukas niekada gyvenime nėra matęs Valvonio, ir kad jis veikė vienas. Tiesiog tai buvo pavienis reketininkas. Ar buvo kažkaip kitaip?

– Ši Aleksiuko byla nuėjo iki aukščiausiojo teismo, tačiau aš į tą istoriją žiūriu kaip Janutienės gynėjas ir man įdomiausia dalis, kodėl STT nerealizavo nusikalstamos veiklos imitavimo modelio. Nes Mamedovas veikė kaip agentas – provokatorius pagal nusikalstamos veiklos  modelį. O kad Cininas parašė nuosprendį kaltinimo ribose, nesigilindamas į kitų asmenų veiksmus, tai tebūnie. O paties Valvonio pozicija irgi įdomi – net ir Janutienės civilinėje byloje jis teigė, kad jam beveik nekilo abejonių, kad jo yra klausomąsi, ir kad jo pokalbiai dedami ten, kuri reikia.

O tai kurioje vietoje buvo nutraukta nusikaltimo imitacija?

• Pačioje kulminacijoje, kai pati kredito unija, t.y. tas pats Kazys Ratkevičius netgi mobilizavo savus pinigus kyšiui. Kredito unija buvo pasirengusi sumokėti kyšius reketininkams pagal nusikaltimo imitavimo modelį, tačiau tuo metu STT viską sustabdė. Tačiau Janutienės byloje visų šių dalykų – kad kredito unija parengė pinigus, buvo pridalinta kortelių – nėra. Kito tokio atvejo aš nesu girdėjęs, kad STT lemiamu momentu nutrauktų tokią operaciją. Kodėl ta operacija buvo nutraukta, aš galiu tik spekuliuoti, nes Janutienės byloje to nėra. Tačiau kitų tokių istorijų nežinau, kad nusikalstamos veiklos imitavimo modelis būtų nutaruktas tokioje stadijoe. Aš jau nekalbu apie tai, kad dėl to priimta teismo nutartis, apie tai informuotas Mamedovas, ir jis apmokintas, kaip veikti. Žodžiu, ta istorija būtų įdomi, jeigu nebūtų labai tragiška. O tragedija susijusi su jūsų kolega Jančiumi, kuris yra siunčiamas į psichiatrinę ligoninę. Tai baisi vastybės gėda, o dar viena baisi valstybės gėda yra tai, kad iki šiol nėra dekriminalizuotas toks dalykas, kaip „šmeižimas“. Aš jau labai seniai siūliau Seimo nariams panaikinti BK 154 str., ir tokį įstatymo projektą padalinau visiems Seimoa nariams.  Tačiau nė vienas jų nedrįso šio pasiūlymo teikti Seimui. Nors seniai siūliau tą straipsnį „išravėti“ iš baudžiamojo kodekso. Nes šio straipsnio antra dalis parašyta išimtinai žurnalistams – „tiems, kas šmeižtą paviešino per žiniasklaidos priemonę“. Žodžiu, Lietuvoje padėtis baisesnė, negu Baltarusijoje. Nors politikai man ir žadėjo pateikti tą įstatymo projektą, tačiau nė vienas to neišdrįso padaryti. Juk padarę tokį darbą, toks politikas žurnalistų akyse užsidėtų didelį pliusą. Tačiau nė vienas neišdrįso to pasiūlyti. O Janutienės byloje Labunskas paliudijo, kad Aleksiuką pažįsta nuo vaikystės, kartu lankė treniruotes. O Aleksiukas sakė, kad jo baudžiamoji byla nagrinėjama, ir jis nieko nepasakos, nes nenori bloginti savo padėties. O Mamedovas taip pat sakė, kad jis dalyvavo nusikalstamos veiklos imitavimo modelyje, tačiau jis vėliau dėl nesuprantamų priežasčių buvo nutaruktas.  Jis tik iš žiniasklaidos sužinojo, kad Aleksiukas sulaikytas, ir daugiau parodymų neduos. Mamedovas byloje vaidino slaptą agentą, ir sakė, kad STT jam neleido nieko kalbėti. Bet paties fakto, kad šie asmenys tarpusavyje bendravo, to fakto niekas neneigia.
• Reiškia, visi tie pokalbiai turi būti STT sekimo byloje?
• Matyt, kad taip ir buvo, o Aleksiukas liko nuteistas. Teismas tokiose bylose niekada nesigilina, kodėl nusikaltimo imitavimo modelis buvo nutrauktas. Ir byla pasidaro paprasta – lieka vienas blogas reketininkas Aleksiukas, kuris neva veikė vienas. Ant jo viską nurašo, o ir pačiam Aleksiukui tai naudingiau. Jam naudingiau likti vienam, o ne veikusiam grupėje, nes baudžiamoji teisė taip sukonstruota.