STT ir prokuratūra : R.Šimašiaus statytiniams pavogti iš Vilniaus 18 mln. eurų yra legalu

Aurimas Drižius

Aiškėja vis daugiau detalių dėl skandalingo Vilniaus savivaldybės įmonių turto švaistymo ir tai, kaip STT ir prokuratūra dengė šiuos nusikaltimus.

Gali būti, kad prezidentės pareigas einant Daliai Grybauskaitės, jos favoritas Vilniaus meras Remigijus Šimašius turėjo prokuratūros „stogą“, tačiau net ir Grybauskaitės standartais tai, kas nutiko, yra banali didelio mąsto vagystė, kurios prokuratūra „nepastebėjo“.

Kaip žinia, 2017 m. pabaigoje paaiškėjo, kad savivaldybės įmonė „Vilniaus vandenys“, kurios valdybą suformavo dar nuo 2014 m. mero pareigas ėjęs Remigijus Šimašius, pardavė savo buvusią būstinę Vilniaus senamiestyje, Dominikonų g. 9,11 (nuotr. viršuje). Tik po sandorio paaiškėjo, kad „Vilniaus vandenys“ į turto apskaitą neįtraukė beveik 1000 kv. metrų plotų palėpių, esančių šiuose pastatuose. Be to, vienas kv. metras registruoto ploto buvo parduotas po 1 583 eurų, nors nekilnojamojo turto agentūros Dominikonų g. turtą parduoda po 5 968 eurus už 1 kv. metrą. Tokiu būdu skirtumas, neskaičiuojant palėpių, yra 10 799 184 eurai, o pridėjus dar palėpęs, žala padaryta ne mažesnė kaip 18 mln. eurų.

Tada savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas K. Nėnius kreipėsi į prokuratūrą ir STT dėl stambaus mąsto miesto turto vagystės.

K.Nėniaus pareiškime buvo nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama UAB „Vilniaus vandenys“ 2017-03- 20 pardavė UAB „Asgaard Property“ nekilnojamąjį turtą (Administracinį pastatą), esantį Dominikonų g. 9 ir 11 Vilniuje.

Pirkimo pardavimo sandoriui organizuoti UAB „Vilniaus vandenys“ įsigijo konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas iš UAB „Colliers International Advisors“, kuri parengė galimybių studiją sandoriui įvykdyti. Rekomenduota 3,9 mln. eurų turto pardavimo aukciono būdu suma. Už konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas sumokėta 10 000 eurų ir sutartas galimas 70 000 eurų maksimalus sėkmės mokesti.

Pareiškime nurodoma, kad UAB „Vilniaus vandenys“ turtas parduotas bendrovės kolegialaus organo sprendimu, nesant nepriklausomo turto vertintojo parduodamo turto įvertinimo, kuris privalomas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Turto pardavimo klausimas nesuderintas su Vilniaus miesto savivaldybe ir Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisija, todėl pažeisti teisės aktų reikalavimai, Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorės 2015-06-29 įsakymas Nr. 30-2369 ir dėl to UAB „Vilniaus vandenys“ galimai patyrė didelę turtinę žalą.

Pareiškime nurodoma, kad keturi iš septynių UAB „Vilniaus vandenys“ valdybos narių – A. Bivainis, G. Maželis, J. Buitkus, D. Nedzinskas ir bendrovės direktorius A. Ignatavičius yra buvę tarnybinio pavaldumo ryšiuose, todėl jie nėra nepriklausomi ir egzistuoja interesų konfliktas priimant valdymo sprendimus. Be to būtina nustatyti ir kitus jų tarpusavio ryšius, ko Antikorupcijos komisija pati padaryti negali. Pareiškime teigiama, kad bendrovės turtas galėjo būti parduotas 36 % brangiau, jeigu būdų atliktas nepriklausomas turto vertinimas ir dėl to savivaldybės bendrovei padaryta didelė turtinė žala.

2017-08-28 pareiškimu pašoma teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti, ar UAB „Vilniaus vandenys“ direktoriaus A. Ignatavičiaus, valdybos narių ir kitų asmenų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnyje, 229 straipsnyje ar kituose BK straipsniuose, požymių.

STT vyr. specialistė J. Ragaišienė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, „nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“. Visas šis šedevras pateikiamas čia:

ragaisio

Tada K.Nėnius apskundė šį nutarimą ir nurodė, kad STT nė piršto nepajudino, tirdama šį nusikaltimą : „nebuvo surinkti būtini faktiniai duomenys, neatlikti visi būtini procesiniai veiksmai, sudarantys prielaidas pagrįsto nutarimo priėmimui. Rinkti nusikalstamą veiką pagrindžiančius ar paneigiančius duomenis yra ikiteisminio

tyrimo institucijų ir prokuroro pareiga“.

Tiesa, STT pripažino, kad parduodant valstybės turtą, buvo pažeisti įstatymai, tačiau Nėniui pačiam rinkti nusikaltimo įrodymus ir kad pareiškėjas „pateiktų konkretų žalos dydį patvirtinantį įrodymą“.

K.Nėnius nurodė, kad įmonei padarytą žalą turi nustatyti ikiteisminis tyrimas. Žala šiuo atveju gali būti suprantama ne tik kaip įmonės negautos pajamos, jei administracinio pastato pardavimas būtų buvęs skaidrus ir teisėtas, tačiau ir kaip organizacinė žala. Mat „Vilniaus vandenų“ naujų patalpų išlaikymo kaštai didės daugiau kaip tris kartus, nes bendrovė nuomosis kitas patalpas po 10 eurų už vieną kv. metrą ir papildomai mokės visas patalpų priežiūros ir išlaikymo išlaidas, o tai didins vandens tarifo kainą vilniečiams ateityje.

Be to, žala padaryta tuo, kad administracinis pastatas parduotas nesilaikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, t. y. neatlikus privalomo vertinimo ir nebandant pastato parduoti 36 % brangiau nei atliktas turto vertinimas. Neatsižvelgta, kad pagal portalo „Aruodas“ informaciją Dominikonų gatvėje panašių patalpų vienas kvadratinis metras parduodamas už 5 968 eurus, tuo tarpu UAB „Vilniaus vandenys“ pastatas parduotas už 1 583,43 euro už kvadratinį metrą. Tokiu būdu skirtumas yra 10 799 184 eurai, tai didelė žala. Be to, pastate buvo neinventorizuota beveik tūkstančio kvadratinių metrų palėpė, todėl jos įtraukimas į bendrą parduotą turto vertę reikštų kur kas didesnę sandorio kainą. Šios aplinkybės STT nutarime nebuvo nagrinėtos.

K.Nėnius nurodė, kad savivaldybės įmonė, pardavusi nuosavybės teise turėtas patalpas, apytikriai tris kartus brangiau mokės už naujas, išsinuomotas patalpas, dėl ko patirs žalą, kurią galimai per tarifus patirs šalto vandens ir kitų paslaugų vartotojai. Taigi, kad neatlikti jokie veiksmai galimai žalai įvertinti. Faktas, kad dėl žalos dydžio turi paneigti ikiteisminio tyrimo institucija, o ne Nėnius.

Nors STT nurodė, kad pareiškime „nėra konkrečių faktų apie bendrovės valdybos narių kokį nors neteisėtą suinteresuotumą“, tačiau Nėnius buvo nurodęs, kad UAB „Vilnius vandenys“ direktorius A. Ignatavičius ir keturi iš septynių nepriklausomų valdybos narių (A. Bivainis, G.Maželis, J. Buitkus, D. Nedzinskas) yra buvę tarnybinio pavaldumo ryšiuose. Todėl administracijos vadovas ir keturi valdybos nariai nėra nepriklausomi ir egzistuoja interesų konfliktas priimant valdymo sprendimus. Šių faktų STT pareigūnė nevertino, į juos nesigilino ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.