Streikai – neišnaudotas mūsų ginklas

Trečią savaitę tęsiasi Jonavos trąšų gamyklos „Achema“ darbuotojų streikas, kuris susilaukė ir tarptautinio profsąjunginio judėjimo palaikymo. Deja, gamyklos privatiems savininkams nė motais ne tik teisėti ir teisingi streikuojančių darbininkų reikalavimai, bet ir tarptautinių organizacijų dėmesys jų problemoms. Europos profesines sąjungas vienijančios organizacijos „Union Syndicale Federale“ viceprezidentas Nielsas Bracke  net  nebuvo įleistas į bendrovės patalpas pabendrauti su vietiniais profsąjungiečiais. Taigi, stambus Lietuvos kapitalas  įžulumu nenusileidžia valdančiojo „elito“ arogancijai. Stambus kapitalas ir valdžia mūsų šalyje tampriai persipynė ir papildo vienas kitą jų sukurtoje sistemoje.

Priminsime, kad „Achemos“ profesinė sąjunga surengė pirmą nepriklausomos Lietuvos istorijoje samdomų stambios privačios įmonės darbuotojų streiką. Pagrindinis reikalavimas yra pasirašyti kolektyvinę sutartį, pagal kurią atlyginimai būtų indeksuojami kasmet, darbuotojams būtų mokamos premijos, gerinamos jų darbo sąlygos. Bet įmonės savininkai atsisako tai padaryti.

2021 m. per pasaulį nuvilnyjo įvairiausių protestinių akcijų banga. Ir dėl  žmogaus teisių suvaržymų, ir dėl demokratijos bei žodžio laisvės apribojimų, ir dėl socialinių bei darbo santykių degradavimo. Kaip parodė protestų patirtis, ta banga būna veiksminga, kai prie jos prisijungia stambių įmonių darbuotojai. Būtent jie turi tinkamus organizacinius-profsąjunginius kovos įgūdžius, svertus ir tradicijas. Streikai – tai savotiška „sunkioji artilerija“, kuri dažnai nulemia įvykių eigą.

Lietuvos padėtį ženkliai apsunkina diletantiška bei provokacinė liberal-konservatoriškos valdžios vykdoma užsienio politika. Dėl savo ideologinių kompleksų bei iš išorės primestų motyvų valdžia faktiškai  nutraukė ekonomiškai naudingus Lietuvai ryšius su kaimyninėmis šalimis bei globalinės ekonomikos lokomotyvu – Kinijos Liaudies Respublika. Lietuva dirbtinai įtraukta į ekonominio karo sūkurį, nes ES ir Lietuvos valdžios viršūnės, neatsiklausdamos piliečių nuomonės, be svaraus pagrindo pritarė ekonominių sankcijų politikai ir neretai net inicijuoja jų taikymą savo kaimynėms.

Todėl Lietuvos ūkis patiria milijardinius nuostolius, naikinamos darbo vietos, didėja  emigracija, verslai priversti perkelti savo aktyvus į kitas valstybes arba stabdyti savo veiklą, šalį ištiko kainų kilimo šokas. Ypač skaudžiai Lietuvos ekonomika bei socialinę sferą  paveiks ir jau veikia Baltarusijos  trašų tranzito sustabdymas, kuris staiga tapo „grėsme nacionaliniam saugumui“. Lietuvos biudžetas netenka itin ženklių lėšų, kurios galėtų būti skiriamos darbo žmonių gerovei vystyti, mokslo, švietimo, medicinos, kultūros plėtrai.  Dėl šios priežasties „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės bendrovės kartu sudėjus iki 2022 metų pabaigos jau planuoja atleisti iki 300 įvairių sričių specialistų. Panašūs procesai vyksta ir Klaipėdos  jūrų uosto struktūrose.

Lietuvos profsąjungoms išmušė savotiška tiesos valanda. Ar jos ir toliau nuolankiai pritars „darbdavių“ vykdomai politikai, ar ryžtingai stos ginti savo narius ir savo darbo kolektyvus? Jonavos „Achemos“ profesinė sąjunga  jau apsisprendė ir tęsia  neterminuotą streiką.

„Teisingumo Aušra“ palaiko teisingus ir teisėtus „Achemos“ profsąjungiečių reikalavimus, nes atstovaujame visiems samdomo fizinio ir protinio darbo darbuotojams, taip pat smulkiems verslininkams, eiliniams tarnautojams, pensininkams, studentams, bedarbiams – taigi absoliučiai Lietuvos gyventojų daugumai. Mums visiems būtina vienytis bei atkurti kovingas samdomo darbo žmonių tradicijas, jų ryžtą kovoti už savo teises. Savo likimą reikia imti į savo rankas.

Remdami ekonominius streiko dalyvių reikalavimus, tuo pačiu dar kartą  akcentuojame, kad norint pakeisti padėtį Lietuvoje iš esmės, būtina keisti visą socialinį-ekonominį ir užsienio politikos kursą.

„Teisingumo Aušros“ Infocentras

2022-02-23