Specialiųjų tyrimų tarnyba:„Korupcija – ne nusikaltimas, bet ypač efektyvi veikimo schema kuriant sąlygas verslui.“
Specialiųjų tyrimų tarnyba:„Korupcija – ne nusikaltimas, bet ypač efektyvi veikimo schema kuriant sąlygas verslui.“
Ugnė Kryžiutė
Panašu, kad LR specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) užsikrėtė verslumo dvasia. Kodėl? Atsakymą rasime šios įstaigos 2018-09-10 d. nutarime IBPS-V-1791249 (ikiteisminio tyrimo Nr, M-7-01-00045-18). Šis dokumentas atskleidžia, kad nuo šiol Specialiųjų tyrimų tarnyba skandalingoje Seimo NSGK išvadoje atskleistus stambaus masto neskaidrius viešųjų pirkimų sandorius laiko normaliu būdu, padedančiu susikurti išskirtines verslo sąlygas. Rezoliuciją ant nutarimo užrašė STT administravimo valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė. Dokumentas išsiųstas žmogaus teisių aktyvistui Zigmantui Šegždai ir generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui Martynui Jovaišai. Dar ir todėl, kad nutarimo turinys yra itin keistas, šis STT kūrinys, kaip įrodantis tam tikrą profesinės (ne)brandos lygį, perduotas Seimo nariams.
STT dokumente analizuojamas aktyvisto skundas dėl pareikštų įtarimų, jog Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė, šios įstaigos buvusi l.e.p. direktorė ir buvusi direktoriaus pavaduotoja Sigita Jurgelevičienė ir šios įstaigos buvęs direktorius Žydrūnas Plytnikas netinkamai atliko savo pareigas, nekontroliavo įtakingų įmonių vykdomų viešųjų pirkimų. Šią veiką įrodo ir tai, kad po to, kai 2014 m. Zigmantas Šegžda viešai išsakė nuomonę, kad ir dėl Sigitos Jurgelevičienės kaltės viešuosiuose pirkimuose galėjo būti imami kyšiai, jo atžvilgiu prasidėjo represijos.
Primenu, kad gindami VPT direktorę Sigitą Jurgelevičienę nuo viešos kritikos (kam tai naudinga?), represijas vykdė ir tebevykdo įspūdinga plejada teisėjų (Algimantas Valantinas, Rinaldas Adamonis, Jolanta Bagdonienė, Aiva Survilienė, Audrius Cininas, Renata Volodko, Saulius Jakaitis, Vaida Sinkevičienė ir t.t.) bei dabartinio „MG Baltic“ darbuotojo, buvusio Vilniaus apygardos prokuratūros šefo Ramučio Jancevičiaus vadovaujami prokurorai Jolita Kančauskienė, Vilius Paulauskas, Liudas Žuklys, Vida Bracevičienė, Ričardas Kubilius, Stanislav Barsul, Neringa Pačėsaitė, Julius Gelumbauskas ir kiti.
Savo dokumente STT cituoja Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadą: „Koncerno „MG Baltic“ atstovai, siekdami užtikrinti koncerno įmonėms pelningus valstybinius užsakymus, darė poveikį valstybės institucijų ir valstybės valdomų įmonių sprendimams, susijusiems su viešaisiais pirkimais. Pasitelkiant su koncerno vadovais artimai susijusią partiją ir jos deleguotus ministrus, buvo siekiama laimėti didelės vertės viešųjų pirkimų konkursus įgyvendinant Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Ūkio ministerijų kuruojamus projektus, taip pat joms atskaitingų įstaigų ir įmonių projektus statybos srityje.
Komiteto vertinimu, koncerno „MG Baltic“ ir LLS atstovų sukurta YPAČ EFEKTYVI VEIKIMO TRANSPORTO SEKTORIUJE SCHEMA LEIDO KONCERNUI SUSIKURTI IŠSKIRTINES VERSLO SĄLYGAS. Koncernui priklausanti bendrovė „Mitnija“ kartu su partneriais laimėjo daugiau kaip 1 mlrd. litų vertės vien valstybės valdomos įmonės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2009–2013 m. organizuotų rangos darbų pirkimo konkursų.“
Tuomet STT dokumento autorius daro itin dviprasmišką išvadą – nors ir buvo daromas poveikis valstybės valdomų įmonių sprendimams, susijusiems su viešaisiais pirkimais, prekyba poveikiu nebuvo vykdoma, kadangi STT neturi duomenų apie pažadėtus, susitartus priimti, reikalautus ar priimtus kyšius (jų sumas, vietą, laiką ir pan.). Kadangi su kyšininkavimu kovojanti įstaiga duomenų neturi, ar tai reiškia, kad per pastaruosius dešimtį metų STT apskritai nerinko duomenų apie įtartinus AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir kitų valstybės valdomų įmonių sandorius?
Skaitykime toliau, kas rašoma STT nutarime: „Nors NSGK išvadoje teigiama, kad nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2016 m. vidurio koncerno „MG Baltic“ valdoma AB „Mitnija“ kartu su kitais partneriais laimėjo 33 universitetų ir 5 sveikatos priežiūros įstaigų skelbtus viešųjų pirkimų konkursus, kurių bendra vertė (su PVM) viršija 100 mln. eurų. Taip pat teigiama, kad „Mitnija“ kartu su partneriais laimėjo daugiau kaip 1 mlrd. litų vertės įmonės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2009–2013 m. organizuotų rangos darbų pirkimo konkursų, tačiau šių nurodytų sumų traktuoti kaip padarytos žalos, negalima, nes nėra jokių duomenų apie tai, kad minėtuose pirkimuose numatyti darbai, paslaugos nebuvo atlikti ar tai padaryta už per didelę kainą. Vien tas faktas, kad tam tikri viešieji pirkimai ar pagal juos sudarytos sutartys Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nebuvo atrinktos vertinti, nereiškia, kad VPT atsakingi asmenys piktnaudžiavo tarnyba ar netinkamai atliko pareigas, dėl ko valstybei buvo padaryta didelė žala. Duomenų, kad VPT atsakingi asmenys tyčia atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kad tam tikri viešieji pirkimai nebūtų vertinami, arba kad tai buvo daroma iš asmeninių ar kitokių neteisėtų paskatų, negauta. Net jeigu NSGK išvadoje minimi viešieji pirkimai būtų patikrinti VPT, nereiškia, kad juose būtų nustatyti pažeidimai ir būtų buvęs pagrindas taikyti kokias nors poveikio priemones.“
Mano vertinimu, STT nutarimo išvados yra nelogiškos, o dokumentą surašiusio pareigūno teiginiai vienas kitą paneigia. Iš štai kodėl. Pareigūnas pats sau prieštarauja – nors VPT vadovai ir neatliko savo pareigos – netikrino didelės vertės sandorių („sutartys VPT nebuvo atrinktos vertinti“), tokia jų veika negali būti laikoma piktnaudžiavimu ir tarnybos pareigų neatlikimu Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 229 str. prasme. Dar daugiau. Nors nutarime pripažįstama, jog viešųjų pirkimų konkursai buvo vykdomi neskaidriai (t,y. konkursai laimėti dėl korupcijos), t.y. buvo daromaspoveikis valstybės institucijų sprendimams (D.Vilytė prisipažino bendravusi su verslo trikampio atstovais), o poveikis reiškia ne ką kitą, kaip kyšių davimą ir priėmimą, tačiau STT pareigūnasnelogiškai teigia, kad STT neturi jokių duomenų apie tai, kad VPT atsakingi asmenys tyčia atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.
Banaliai atrodo, kai STT pareigūnas apsimeta nesuprantąs, jog atkatai (kyšiai) mokami būtent už tai, kad nesąžininga verslo bendrovė pašalintų konkurentus iš konkurso ir valstybė sumokėtų jai už perkamas paslaugas per didelę kainą. Kad to nevyktų, reikalinga, kad Viešųjų pirkimų tarnyba sąžiningai atliktų savo funkciją – laiku patikrintų valstybės pirkimų sutartis. Jeigu sąžiningai atliktų savo funkciją. Bet 2018 m. gegužės 15 d. portale Delfi.lt paskelbtoje žurnalisto Martyno Žilionio publikacijoje VPT direktorė Diana Vilytė atviravo, kad VPT buvę ir esami vadovai tarnybos pareigų sąmoningai nevykdė. Cituoju D.Vilytę: „Jei valstybei kiltų „apsivalymo noras“, tada STT ar prokuratūra galėtų imtis kažkokių(!) veiksmų, o jeigu imsis, sakys, taip, mums reikia jūsų išvados dėl tų pirkimų, tada ir mes imsimės.“
Po pastarojo direktorės D.Vilytės pareiškimo visiškai ne į temą nuskamba STT teiginys – „duomenų, kad VPT atsakingi asmenys tyčia atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kad tam tikri viešieji pirkimai nebūtų vertinami negauta.“ Dabar išeina taip, kad D.Vilytė viešai pareiškia, kad pirkimo sutarčių netikrino, bet STT pareigūnas negali patikėti tuo, ką sako VPT direktorė.
Tuomet STT pareigūnas meta itin suktą teiginį, esą vien tas faktas, kad TAM TIKRI viešieji pirkimai ar pagal juos sudarytos sutartys Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nebuvo atrinktos vertinti, nereiškia, kad VPT atsakingi asmenys piktnaudžiavo tarnyba ar netinkamai atliko pareigas. O ką tai reiškia? Pareigūne, jei pasakėte A, pasakykite B. Atsakykite į klausimą. Tačiau ir šiuo teiginiu pripažįstama, kad VPT tam tikrų sutarčių sąmoningai netikrino – „neatrinko vertinti“. O kas dar, jei ne Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriai įsakė savo vadovaujamos įstaigos kontrolieriams netikrinti esminių viešųjų pirkimų ir pagal juos sudarytų sutarčių? O gal, siekdami turtinės ar kitos naudos, tokius nurodymus davė Butkevičius, Kubilius, Mockus ar, jei norite, Grybauskaitė?
Dar viena nei į tvorą, nei į mietą STT pareigūno išvada, esą negalima nurodytų sumų traktuoti kaip valstybei padarytos žalos. Matote, žala nenustatyta, kadangi tokias žalas vertinanti Viešųjų pirkimų tarnyba nusprendė įtartinų („tam tikrų“) sutarčių netikrinti.
Labiausiai mane pritrenkė STT dokumentą surašiusio pareigūno logikos klaida – esą, jei NSGK išvadoje minimi viešieji pirkimai būtų patikrinti VPT, nereiškia, kad juose būtų nustatyti pažeidimai ir būtų buvęs pagrindas taikyti kokias nors poveikio priemones.“ Taigi, žmonės, įsikalkite į galvą visam laikui: jokių neteisėtų veiksmų VPT direktoriai neatliko, jie apskritai nedarė NIEKO, tik sėdėjo gražiai rankas sudėję, už tai nemokamą algą gavo, pirkimo sutarčių netikrino. Kadangi direktoriai iš intuicijos žinojo, turėjo išankstinę nuostatą ir darė prielaidą, esą, kuo didesnės vertės pirkimo sandoris, tuo jame pinigine išraiška pažeidimai mažesni arba jų visai nėra.
Nors ir Seimo NSGK išvadoje teigiama priešingai, bet tūlo STT pareigūno išvada, atseit, teisingesnė. Nieko baisaus, kad kažkas atkatus susimokėjo, Viešųjų pirkimų tarnyba nekontroliavo, tad išskirtines verslo sąlygas susikūrė ir iš to milijardinį bizniuką valstybės sąskaita prasuko.
Pasisakysiu dėl STT pareigūno paminėtos ypač efektyvios veikimo transporto sektoriuje schemos, leidusios kai kam susikurti išskirtines verslo sąlygas. Žiniasklaidai paviešinus informaciją apie galimai neskaidrius vidaus sandorius, iš „Lietuvos geležinkelių“ vadovo posto pasitraukė Stasys Dailydka. Ilgametis „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas 66 metų Albertas Šimėnas, laikytas pagrindiniu įmonės strategu ir S.Dailydkos dešiniąja ranka, nuo 2017 m. pradžios atleistas iš pareigų.
Spauda skelbia, kad 2011–2015 iš valstybės įmonių vidaus sandoriais daugiausia prekių ir paslaugų metais pirko bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir valstybinės energetikos įmonės. Per penkerius metus „Lietuvos geležinkeliai“ įvykdė 771 vidaus sandorį, jų visų vertė siekė 429,2 mln. eurų. Energetikos įmonės per šį laikotarpį atliko 39 vidaus sandorius už 80,2 mln. eurų. Vidaus sandoriai taip vadinami todėl, kad valstybės įmonės ir savivaldybės atlieka viešuosius pirkimus BE KONKURSO, o užsakytas prekes ir paslaugas teikia šių įmonių kontroliuojamos bendrovės. Tik niekas neatskleidė, kaip ir iš kokių įmonių pastarosios tas prekes ir paslaugas perka. Pasitvirtina vis daugiau įtarimų, kad tokiais sandoriais siekiama ne efektyviausiu būdu nusipirkti paslaugas, o pridengti neskaidrią veiklą.
Dėka vidaus sandorių be konkurso užsakydamos paslaugas perkančiosios valstybės įmonės, kaip taisyklė, nepagrįstai išpučia paslaugų kainą. Tokiu būdu parduodančiai įmonei sudaromos sąlygos pasididinti pelną. Tokia neskaidri (korupcinė) veikla iškreipia konkurenciją, nes kiti rinkos dalyviai, surengus viešųjų pirkimų konkursą, analogiškas paslaugas suteiktų pigiau. Įdomiausia dalis ta, kad leidimus korupciniams vidiniams sandoriams Viešųjų pirkimų tarnyba išduoda nuo 2012 metų. VPT vadovė D.Vilytė dabar ginasi, esą išduodant vidaus sandorių leidimus jos įstaigai nesuteikta teisės kontroliuoti, ar šie sandoriai yra būtini, t.y. ar rinkoje nėra daugiau paslaugą galinčių suteikti dalyvių ir ar tokie sandoriai konkrečiu atveju neiškreipia konkurencijos.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) 2017 m. gruodžio 23 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo vykdant vidaus sandorius tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir bendrovės antrinių įmonių. „Lietuvos geležinkelių“ paviešintame subrangovų sąraše yra beveik 220 Lietuvos ir užsienio bendrovių, viešųjų įstaigų bei kitų institucijų, tarp jų „Žilinskis ir Ko“, „Alkesta“, „Kelprojektas“, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), „AECOM Infrastructure & Environment UK Limited“ filialas, „Belam LT“, „Sweco Lietuva“, „Fima“, Lenkijos „Wacetob“, Latvijos „Katiss“ ir „Daugavpils lokomotivju remonta rupnica“, Čekijos „Sudop Praha“, Ispanijos „Indra Sistamas S.A“, Austrijos „Plasser Theurer“, Vokietijos „Robel“.
Įtartinus „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandorius tiria ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) – pasak jos, privačioms bendrovėms šis verslas buvo labai pelningas, pinigai buvo gryninami per užsienio įmonių tinklą, iš to naudos galėjo gauti iš geležinkelių vadovai.
Šiandien Specialiųjų tyrimų tarnyba pati sau prieštaraudama teigia, kad minėtiems vidaus sandoriams leidimus be atodairos dalinusių ir paskui šių sandorių netikrinusių VPT direktorių Žydrūno Plytniko, Sigitos Jurgelevičienės ir Dianos Vilytės traukti baudžiamojon atsakomybėn nėra pagrindo. Paradoksalu, bet VPT direktorė Diana Vilytė „Lietuvos žinioms“ teigė nesanti vidaus sandorių priešininkė. Šiukštu, negalima panaikinti teisės aktuose įtvirtintos naujausios, efektyviausios, korupcinės veikimo schemos (landos), leidžiančios verslo trikampiams susikurti išskirtines verslo sąlygas.
Šaltiniai:
https://www.lzinios.lt/
