Šiaulių ONTT narkotikų prekybą kontroliavo net 15 metų – nuo pat 2001 m., per tą laiką iškilo Saulius Skvernelis ir jo dvaras (pildoma)
Skvernonamas
Šiaulių ONTT narkotikų prekybą kontroliavo net 15 metų – nuo pat 2001 m., per tą laiką iškilo Saulius Skvernelis ir jo dvaras (panašiai yra ir su Kauno ONTT)
Aurimas Drižius
‘Lietuvos rytas“ ir Arvydas Lekavičius savaitgalį mus šiurpino rašiniu apie tai, kaip Šiaulių Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnyba (ONTT) daugelį metų kontroliavo narkotikų prekyba ir vertėsi beveik visa BK numatyta nusikalstama veikla.
Pasak „Lietuvos ryto“, Šiaulių policininkai ėmėsi nusikalstamos veiklos tik 2011 m., kai pajuto, kad nebus baudžiami.
Tačiau tai netiesa – apie tai, kad narkotikų prekybą kontroliuoja Šiaulių policija, rašė dienraštis „Lietuvos aidas“ dar 2001 m. birželio mėn. straipsnyje : „Prekyba narkotikais – įtakingiausiems Šiaulių politikams ir teisėsaugininkams priklausantis verslas“.
Pridedamas šios dienraščio pirmas puslapis:
Straipsnyje rašoma : „Vakaruose, kaip ir pas mus, įprasta, kad patys teisėsaugininkai ir politikai nusikalstamame versle patys tiesiogiai nedalyvauja. Tiesiogiai jie nedalyvauja ir narkotikų versle – tik skiria savo žmones, viską kontroliuoja, dengia nuo atsakomybės pagal įstatymus ir už šias paslaugas pasiima žvėrių karaliams priderančią pelno dalį. Vienas kitas šiaulietis dar iki šiol negali suprasti, kaip čia yra, kad miesto agentūrose narkotikai pardavinėjami viešai, iš „agentūrų“ ir taškų kasdien išsvirduliuoja po 20-30 paklaikusių klientų, visą tai mato dešimtys ir šimtai aplinkinių namų gyventojų, apie tai pranešama policijai, tačiau jokios reakcijos nusikaltėlių atžvilgiu nebūna. Tiesiog pareigūnai netiki piliečių skambučiais ir reikalauja viską kuo smulkiau paaiškinti. Klastą pareigūnų žodžiuose po tokių telefoninių pokalbių įtarę piliečiai greitai praranda ryžtą ir bet kokį norą ieškoti teisybės. Be to, kad ir unifomuoti, pareigūnai į nusikaltimų vietas važiuoti neskuba – kartais kurui į baką įsipilti ir pasiruošti reikia net dviejų dienų, nors pėsti galėtų ateiti per 10 minučių. Savaime aišku, kad narkotikų prekeiviai per tą laiką iš savo partnerių komisariate viską sužino, pasirengia perigūnų vizitui ir net spėja pasikalbėti su skundikais, kurie po tokių pokalbių paprastai niekam jokių pretenzijų neturi.
Generalinė prokuratūra iki šiol atsisako tirti dešimt metų vykdytus nusikaltimus
2016 m. vasario 19 d. kreipiausi į GP skundu dėl prokuratūros atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl visų minėtų Šiaulių ONTT komisarų nusikaltimų – pareiškime pateikiau dokumentus, kad šiauliečiai dar 2001 m. kreipdavosi į Šiaulių policiją dėl narkotikų prekybos, tačiau vietoj pagalbos sulaukdavo grasinimų.
Generalinės prokuratūros ONTT vyr. prokuroro pavaduotojas R.Petrauskas priėmė nutartj atmesti mano skundą, kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų labai sunkių nusikaltimų.
Apskundžiau šią nutartį Vilniaus miesto apylinkės teismui ir šis teismas 2016-03-01 nutartimi ITS-1553-988/2016 patenkino mano skundą ir panaikino minėtą R.Petrausko nutarimą.
Taigi, pagal mano prašyme nurodytas aplinkybes turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau praėjo daugiau nei metai, tačiau jokių žinių apie pradėtą ar nutrauktą tyrimą negavau.
Todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą – kodėl mano minėtas skundas dingo, ir nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Pagal R.Petrausko nutartį aiškėja, kad prokuratūra atsisakė pajudinti bent pirštą, kad būtų ištirti labai sunkūs nusikaltimai, nors įstatymas numato, kad tik panaudojus visas galimybes, tyrimas gali būti nutraukiamas. Prokuroras nurodo, kad mano informacija yra nekonkreti – tačiau aš nurodau, kaip tą labai konkrečią informaciją galima surasti – 2001 m. birželį dienraščio „Lietuvos aidas“ leidėjas Pilvelis kreipėsi į STT ir Generalinę prokuratūrą, kad būtų ištirti Šiaulių gyventojų skundai dėl to, kad Šiaulių ONTT slepia ir dengia narkotikų prekybą šiame mieste. Patikrinus minėtus skundus, ir tai, kaip minėtos įstaigos juos ištyrė, bus galima toliau arba nutraukti tyrimą, arba jį tęsti – gavus duomenų, kad pareigūnai netinkamai reagavo į gyventojų skundus, bus galima toliau tirti šią nusikalstamą veiką. Juk kalbama apie labai sunkius nusikaltimus – narkotikų prekybą ir nužudymus. O dabar atrodo, kad prokuratūrai tai nerūpi, o turi rūpėti žurnalistams.
R.Petrauskas rašo, kad mano teiginiai deklaratyvūs, nors jie labai konkretus, ir aš galiu pateikti liudininkų, kurie žino, kaip Šiaulių policija ir ONTT dengė narkotikų verslą. Tačiau prokurorui tai neįdomu – ar tai reiškia, kad prokurorų darbą .turi atlikti žurnalistai? Prokuroras nurodo, kad aš teigiu, kad labai sunkūs nusikaltimai padaryti neva nuo 2000 m., ir čia pat išsisuka, kad jau suėjusi senatis – tai nesąmonė, aš tik sakau, kad dar 200-2001 m. Šiaulių gyventojai kreipėsi į policiją ir vėliau į spaudą dėl to, kad policija ir prokuratūra dengė nusikaltėlius. Šie nusikaltimai išaiškėjo tik 2011 m., tačiau apie juos policijai ir prokuratūrai buvo praneštą dar 2001 m. Visus šiuos metus Šiauliuose vyko neteisėta veikla, į kurią buvo įtraukta tiek Šiaulių ONTT, tiek ir Šiaulių prokuratūra ir teisėjai.
Prokuroro atsisakymas pradėti tyrimą, neatlikus absoliučiai jokių veiksmų, gali būti traktuojamas kaip bendrininkavimas . Nors savo skunde nurodžiau, kad Šiaulių Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo tarnyba (ONTT) dar 2000 m. buvo susibūrusi į organizuotą grupę, kuri kontroliavo prekybą narkotikais šiame mieste daugiau nei 15 metų. Apie šios grupuotės veikimą dar 2001 m. buvo informuota tiek STT, tiek ir Generalinė prokuratūra, kurios vadovai nuslėpė šiuos nusikaltimus. Nurodžiau, kad Laisvas laikraštis mielai padės teisėsauga išsiaiškinti, kieno parėdymu šių nusikaltimų tyrimas buvo užgniaužtas.
Taip pat nurodžiau, kad dar 2001 m. tuometinis „Lietuvos aido“ redaktorius Pilvelis kreipėsi į STT ir generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas tyrimas dėl narkotikų prekybos Šiauliuose. Todėl rasti šiuos skundus, ir juos patikrinti yra labai paprasta – kokie atsakymai ir kodėl pateikti, viskas turi būti minėtų įstaigų archyvuose. Mat dar 2001 m. vasarą j dienraščio „Lietuvos aidas“ reakciją kreipėsi pasipiktinę Šiaulių gyventojai, kurie skundėsi, kad jų kaimynystėje pardavinėjame narkotikai. Kai šiauliečiai kreipėsi j Šiaulių policiją, susilaukė tik patyčių, nes tas pats Šiaulių vyriausias policijos komisariatas jau senokai kontroliavo narkotikų prekybą. Tada gyventojai kreipėsi j spaudą. Kadangi nė vienas Šiaulių laikraštis nebandė aiškintis, kas ten vyksta (matyt, kad bijojo policijos susidorojimo), tik vienintelio „Lietuvos aido“ žurnalistai susidomėjo šiais pasakojimais. Išklausę gyventojų pasakojimus, ‘Lietuvos aido“ žurnalistai Veronika Abramaitytė ir Jonas Abromavičius 2001 m. birželio mėn. išspausdino eilę straipsnių „Prekyba narkotikais -tai įtakingiausiems Šiaulių politikams ir teisėsaugininkams priklausantis verslas“ bei „Komisarai su banditais ištisą dešimtmetį plėšia, reketuoja ir sprogdina Šiaulius“.
Pareiškėjas nesutinka su prokuroro Petrausko nutarimu, nes pagrįstai mano, jog jo priiimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra nemotyvuotas, nepagrįstas, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų nurodytai informacijai patikrinti, tam, kad būtų galima objektyviai ir pagrįstai ją paneigti ar patvirtinti, todėl darytina išvada, kad nebuvo visapusiškai aiškintasi dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str., nebuvo išnaudotos visos procesinės priemonės surinkti pakankamai medžiagos patvirtinančios mano skunde nurodytus teiginius.
Pažymėtina, kad prokuroras priimdamas sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą rėmėsi tik subjektyvia savo nuomone, kuri vienareikšmiškai rodo prokuroro siekimą neveikti ir nesiaiškinti galimos nusikalstamos veikos. Kitaip tariant, prokuroras gavęs pareiškėjo skundą ir jį išanalizavęs, be jokio tyrimo padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti įvykiai yra abstraktūs, o ne konkretūs. Tokie nurodyti prokuroro motyvai rodo ne pareiškėjo, o būtent prokuroro subjektyvumą. Prokuroras gavęs pareiškimą su išdėstytomis aplinkybėmis ir pagrįstomis piliečio, kurį turėtų ginti teisėsaugos institucijos, abejonėmis dėl sunkių nusikaltimų, turėjo įsitikinti ar tikrai nebuvo padaryti labai sunkūs nusikaltimai.
Atkreiptinas dėmesys, kad tai padaryti prokurorui ar pavestam ikiteisminio tyrimo pareigūnui yra visiškai nesudėtinga, nes, kaip žinia, A.Pilvelio skundai STT ir generalinei prokuratūrai, rašyti dar 2001 m., turi būti šių įstaigų archyvuose. Tokiu pagrindu, prokuroras turėjo pašalinti bet kokias abejones, kurios, šiuo atveju, buvo nenaudingai interpretuotos pareiškėjo atžvilgiu. Prokuroras neatliko jokių pareiškimo patikrinimo ir leistinų tyrimo veiksmų (BPK 168 str. 1 d.), tuo tarpu remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisės dalis (Konstitucinio teismo 1995 m. sausio mėn. 24 d. nutarimas) nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktika, tam, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams kiltų pareiga atlikti veiksmingą tyrimą, užtenka asmens „tikėtinų teiginių“, kuriuos privaloma patikrinti ir nustatyti jų realų egzistavimą. Tik išsiaiškinus ir išsireikalavus teismo priimtus sprendimus būtų buvę galima teigti, ar teisėjai valstybės vardu vykdydami teisingumą elgiasi teisėtai ir sąžiningai.
Skunde taip pat nurodoma, jog Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. nustatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 str. 1 d. nurodyto aplinkybės. Tačiau nutarime, kuriuo atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, nėra pateikti argumentai, pagrindžiantys nustatytų pagrindų egzistavimą, t. y. atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą nė nurodyta, kad šiuose veikloje nėra nusikaltimo sudėties. Juolab, prokuroras nutarime nenurodė, kuri iš Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. numatytų aplinkybių, darančių baudžiamąjį procesą, negalimu, yra nustatyta. Kadangi joks ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, todėl, pareiškėjo vertinimu, šis prokuroro Norkūno nutarimas yra tik informatyvaus pobūdžio, yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas. Šiuo atveju, prokuroras Norkūnas, priimdamas nutarimą neištyrė ir neatliko esmingiausių ikiteisminio tyrimo veiksmų, kad, galimai, būtų atskleista nusikalstama veika ir pašalintos visos iki šiol likusios abejonės dėl narkotikų prekybos Šiauliuose. BPK 3 straipsnio 1 dalyje 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau nutraukti ikiteismini tyrimą tokiu pagrindu galima tik tuomet, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas reaguodamas i kiekviena informaciją apie galimai padarytą nusikalstama veika atliko visus reikalingus procesinius veiksmus, kad nusikalstama veika būtu atskleista. Šiuo atveju, prokurorai neatlikus visų minėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų, negalima teigti, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 300 str. Id.
Savo prašyme nurodžiau, kad galiu pateikti Šiaulių gyventojų, žinančių, kad vietos policija ir prokuratūra bendradarbiavio su narkotikų pardavėjais, pavardes ir kontaktus, tačiau prokuratūrai ir tai nebuvo įdomu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 4 dalis, 439 straipsnio 1 dalimi, prokuratūros prašiau: Panaikinti 2016-02-08 ONTT prokuroro Petrausko nutarimą dėl mano skundo bei atlikti visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje.
Jokių atsakymo apie kokius nors pradėtus tyrimus negavau, todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kodėl GP iki šiol slepia sunjdfis ir labai sunkius nusikaltimus
Aurimas Drižius
Alvydas VEBERIS
LEDAI PAJUDĖJO
Dėl šios priežasties neramios Šiaulių AVPK ONTT ekskomisarų dienos.
Populiariausias mąstančių skaitytojų leidinys ,,Laisvas laikraštis“ Lietuvai jau eilę metų rašo apie uniformuotus banditus (Šiaulių AVPK ONTT skyriaus komisarai), kurie siautėjo darydami pačius žiauriausius nusikaltimus, susijusius su narkotikais. Ir tai ne tik Šiauliuose, bet visoje respublikoje ir už jos ribų. Visuomenės nuraminimui Šiaulių komisariato vadovas E.Lapinskas sukeistas su Panevėžio vadovu R.Bobinu vietomis. Galima skaityti valdžia sureagavo ir ,,nubaudė“ vadus, už pavaldinių daromus nusikaltimus. Šiaulių vadovas į neatšalusią Panevėžio komisariato R.Bobino kėdę, o pavaldiniai,- kas į Šiaulius, Lukiškes, Pravieniškes, kas į Panevėžio apygardos teismą.
Jau ketvirti metai, kai tik dalies (18) jų, vyksta Panevėžio apygardos teisme vieši posėdžiai. Į jį nedrįsta užsukti ne tik Panevėžio miesto ir rajono valdžiai tarnaujantys žiniasklaidos rėksniai, bet ir respublikos sistemai tarnaujanti žiniasklaida. Kitaip matyt negaus dotacijų. Ar negalima teigti, kad žiniasklaida tai jų bendrininkai? Savo laiku valdžia V. Tomkui siūlė panašų scenarijų. Ne nusikaltimus aiškinti, bet vaikams pasakas sekti ir apie tai rašyti. Deja nepakluso. Nors prarado V.Lingį, bet ir šiuo metu neparduoda sąžinės už Judo sidabrinius. Išviešino sovietinių KGB sąrašus. Dėl intrigos įpylė pipirų saują.
nuotr. Ko taip bijo ekskomisarai Tomas Ruchtinas ir Renatas Ivanovas, kad visada palindę po apdangalais?
Vaikai nuo narkotikų dozių mėtomi ir žūsta šuliniuose, jaunimas apsvaigęs jomis žudo vieni kitus, lavonai mėtosi gatvėse, merginos gyvos deginamos bagažinėse, o komisarai pinigėlius kraunasi ir statosi milijoninės vertės dvarus. Ne veltui visais ruporais skalambinama, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja. Ar gi ne tiesa? Liko iškirstos dykvietės ir ,,ponai“ apsiginklavę tankais ir patrankomis. Juk yra besmegenių savanorių trokštančių jais pasivažinėti ir žudyti. Arba atvirkščiai patys atgula į karstus. Kai kam geriau tokiu būdu pasitarnauti ,,ponams“ nei kilpa ant kaklo dėl ,,gerėjančio“ gyvenimo.
Vis tik ledai sujudėjo. Apie šiuos įvykius pradėjo rašyti respublikinė žiniasklaida. Lryto leidinys visuomenę supažindina su ekskomisarų padarytų nusikaltimų įvykių eiga. Kaip sako liaudies patarlė: ,,geriau vėliau nei niekad“.
nuotr. : Teisiami komisarai vos telpa teismo salėje
Neatsilieka ir kiti iki šiol paslaptingai tylėję žiniasklaidos rykliai. Apie šį nusikalstamą susivienijimą rašo delfi:
Jų veikla eilę metų aprašoma ,,Laisvame laikraštyje“ ir ,,Tiesos kariai“ svetainėje. Paskutinis šis:
