Seimui pradėjus tirti STT ir prokuratūros nusikaltimus, jis neutralizuotas, paskelbus kyšininkų lizdu (pildoma)

Seimui pradėjus tirti STT ir prokuratūros nusikaltimus, jis neutralizuotas, paskelbus kyšininkų lizdu (pildoma)
1111111111 Rating 0.00 (0 Votes)

Sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Bankų asociacijos prezidentai. Itin idomu tai, kad nors minėti piliečiai buvo sekami ilgą laiką, gal net kelis metus, nes kalba eina apie praėjusių metų pabaigoje įvykdytus nusikaltimus, jie buvo sulaikyti tik dabar, pradėjus pusei metų.

Kaip tik tada, kai Seimas ėmėsi tirti tos pačios prokuratūros ir STT nusikaltimus

https://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=10472:gen-prokuroras-e-pasilis-kvieciamas-i-seima-del-suklastotu-bylu-n-venckienei&catid=31&Itemid=101

Šiandien STT ir generalinė prokuratūra paskelbė, kad sulaikė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos Bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių.

Garsus lobistas ir verslo konfederacijos prezidentas V.Sutkus paskelbtas kyšininku, kuris už kyšius Seimo nariams keitė įstatymus, ir net tokiu būdu padidino mokesčius visiems gyventojams.

Matyt, kad taip ir buvo, tačiau svarbu yra kitas klausimas – STT ir gen. prokuratūra dabar neutralizavo Seimą, kaip prokuratūros ir STT priežiūros institutą.

Juk gen. prokuroras E.Pašilis jau pakviestas į Seimą pasiaiškinti dėl nuolat kalstojamų bylų, pvz., Neringai Venckienei. STT šefas prieš savaitę Seime atsakinėjo į Seimo narių klausimus dėl to, kad STT dalyvavo reideriavimo operacijose, perimant verslą iš vienų ir perduodant jį kitiems asmenims.

Dabar STT šefas apdairiai pasakė, kad nors Sutkus ir neva papirkinėjo Seimo narius, tačiau „nesurinkta jokių duomenų apie neteisėtą Seimo narių veiklą“.

Manau, kad tokiu būdu Seimui pasiųstas aiškus sginalas – nebandykite tirti prokuratūros ir STT nusikaltimų, ir mes jus paliksime ramybėje.

Atrodo, kad Lietuvos spec. tarnybos pajuto, kad pirmą kartą teks atsakyti už savo padarytus nusikaltimus ir tokiu žingsniu neutralizavo Seimą.

Dabar, jeigu Seimas bandys kelti klausimą dėl spec. tarnybų neteisėtos veiklos, šie atsikirs : „Korumpuotas Seimas trukdo dirbti šauniesiems STT ereliams“.

Na ir kas, kad STT ereliai dirba tik pagal užsakymą.

Pasak STT pranešimo, įtariamieji sulaikyti atliekant tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.

Gavus duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas: stambaus masto kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu, turto iššvaistymą ir dokumentų klastojimą, šiandien sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius bei dar 4 asmenys. Šiuo metu įvairiose Lietuvos vietose įtariamųjų namuose, darbo vietose bei kitur vyksta apie 70 kratų ir poėmių, atliekami kiti proceso veiksmai.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba, kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.

Turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, vykdydamas savo pareigas Konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus. Tarp tokių įstatymų projektų – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.

„Akivaizdu, kad bet kokia neskaidri, abejonių kelianti veikla teisėkūros procesams, konkretūs teisės aktai negali tarnauti atskiroms grupėms, o ne visai visuomenei“, – spaudos konferencijoje sakė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

„Kyla pagrįstų klausimų, kad žala galėjo būti padaryta visai valstybei, valstybės biudžetui ir padidėti mokestinė prievolė visiems Lietuvos piliečiams“, – pridūrė prokuratūros vadovas.

Pašilis leido suprasti, kad V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas LVK ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, „galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus“.

„Šiandien mes aiškinamės apie 400 tūkst. eurų pinigų kilmę. Per ankstyva būtų konstatuoti, kad visa ši suma buvo gauta iš neteisėtos veiklos, tačiau jų kilmė yra tiriama“, – sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus.

„Tai nėra kyšis kaip vienas atsiskaitymas už kažkokią paslaugą. Tai yra pinigų suma, kuria disponavimas yra apribotas ir tų pinigų kilmė yra tiriama“, – pridūrė jis. „Kalba eina apie pinigus, kurie vienaip ar kitaip priklauso V. Sutkui“, – taip pat sakė STT vadovas.

Įtariamieji šiuo metu sulaikyti. Kokie įtarimai pareikšti konkretiems asmenims teisėsauga šiuo metu nedetalizuoja, kaip teigiama, taktikos sumetimais.

Šiuo metu įvairiose Lietuvos vietose įtariamųjų namuose, darbo vietose bei kitur vyksta apie 70 kratų ir poėmių, atliekami kiti proceso veiksmai. Juose dalyvauja apie 100 STT pareigūnų.

STT vadovas pabrėžė, jog kratos gali būti atliekamos ir tose įmonėse, kurios nebūtinai yra įtariamos nusikaltimais. Pasak jo, įtariami nusikaltimai yra susiję su lobistine veikla.

„Neteisėtas lobizmas vyko, kas tyrimo metu ir buvo nustatyta, ir iš lobistinės veiklos, tai yra, iš įtakos darymo priiminėjant vienus ar kitus sprendimus, ne tik teisėkūros procese, buvo pelnomasi“, – sakė jis.

Be V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus taip pat sulaikyti keturi privatūs asmenys, jie Ž. Bartkaus teigimu, yra „verslo pasaulio žmonės“, tačiau jų veiklos nedetalizuoja. Jis teigė, kad tyrime nėra duomenų apie neteisėtai priimtus teisės aktus, nes asocijuotos verslo struktūros gali užsiimti lobizmu nesiregistravusios.

„Jie tai galėjo daryti, tačiau šito tyrimo metu matome, kad linija tarp teisėto lobizmo ir prekybos poveikiu yra labai siaura ir, šiuo atveju, galimas teisėtas lobizmas virto prekyba poveikiu“, – sakė STT vadovas.

Čia pat Ž.Bartkus pasakė vienas kitam prieštaraujantį teiginį : „Už piniginį atlygį V. Sutkus galėjo daryti poveikį ne tik Seimo nariams, bet ir priimant sprendimus kitose institucijose, tačiau duomenų apie tai, kad Seimo nariai būtų dalyvavę neteisėtoje veikloje, neturima“.

Kaip galima daryti poveikį Seimo nariams ir kitoms institucijoms, tačiau kaip gali šie Seimo nariai nedalyvauti tokioje veikloje, nepaaiškinta.

Bartkus leidosi į apmąstymus : „Kalbėti reikėtų apie tai, kad teisės akto priėmimas, jis iš esmės neturėtų būti pasipelnymo šaltinis kažkam. Šiuo atveju mes kalbame apie tai, kad teisės aktai, ar tai buvo mokestiniai teisės aktai, ar tai su biudžetu susiję teisės aktai, ar kitokie sprendimai, jie turėtų būti priiminėjami skaidriai“.

M. Zalatorius įtariamas dalyvavęs keliuose nusikalstamos schemos epizoduose.

„Galėdamas veikti asociacijos vardu kaip lobistas, tą jis ir darė, gindamas interesus bankų, tačiau kreipdamasis į Verslo konfederacijos prezidentą, buvo įtrauktas į galimai nusikalstamą schemą“, – sakė Ž. Bartkus.

Iš esmės kalbama apie 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti. „Kai kalbame apie M. Zalatorių, įvardijame praėjusių metų pabaigoje Seime svarstytą su bankų apmokestinimu susijusį įstatymo projektą“, – sakė STT vadovas.

Seimas praėjusių metų pabaigoje, kartu su 2020 metų biudžetu, nuo šių metų pradžios penkiais procentiniais punktais iki 20 proc. padidino bankų ir kredito unijų pelno apmokestinimą. 20 proc. mokesčio tarifas taikomas tik didesniam nei 2 mln. eurų pelnui ir galioja tik trejus metus – apskaičiuojant 2020-2022 metų pelno mokestį.

Svarstymo metu apie tai, kad didesnis mokestis bus taikomas tik trejus metus, diskutuota nebuvo. Kodėl taikomas būtent trejų metų laikotarpis nebuvo atskleista ir projekto aiškinamajame rašte. Vienas iš įstatymo iniciatorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas vėliau aiškino, kad trejų metų terminą rekomendavo Finansų ministerija.

M. Zalatorius tuomet teigė, kad LBA su Seimo nariais apie didesnį pelno mokesčio tarifo taikymą tik trejiems metams nesitarė.

Seimui taip pat buvo teiktas siūlymas apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų turtą, tačiau Seimo pasamdytiems ekspertams sukritikavus siūlymą, šio projekto svarstymas buvo atidėtas. Pasiūlymą apmokestinti bankų turtą kritiškai vertino ir Europos Centrinis Bankas bei Lietuvos bankas.

Pasiūlymą dėl bankų turto apmokestinimo pateikusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga tuomet tvirtino jo neatsisakanti ir ketinanti siekti, kad jis būtų priimtas.

LBA kritikavo tiek siūlymą dėl bankų turto apmokestinimo, tiek dėl didesnio pelno mokesčio tarifo, taip pat nesėkmingai prašė prezidento Gitano Nausėdos vetuoti Seimo sprendimą dėl didesnio bankų pelno apmokestinimo.

V. Sutkus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu dirba nuo 2010 metų. Anksčiau jis yra dirbęs Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose bei bendrovėse „Achemos grupė“ ir „Fima“, praeityje taip pat yra dirbęs „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų direktoriumi bei tuometinio prezidento Rolando Pakso visuomeniniu patarėju ekonomikos klausimais.

Pagal Registrų centro duomenis, V. Sutkus šiuo metu taip pat yra konsultacijų bendrovės „Bonum Partners“ akcininkas ir vadovas.

47-erių M. Zalatorius LBA vadovauja nuo 2017-ųjų gegužės, jis tuomet pakeitė nuo 2008-ųjų asociacijai vadovavusį Stasį Kropą. Nuo 2018 metų jis taip pat eina Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento pareigas. Įtariama, kad tokia nusikalstamo veikimo schema galėjo būti vykdoma ilgą laiką.

„Apsimestinio lobizmo apraiškos, kurias atskleidė šis ikiteisminis tyrimas – tai netoleruojamas noras pasipelnyti, gauti asmeninės naudos, prisidengiant turimais įgaliojimais ir įtaka. Ši situacija dar kartą parodo, kad ir toliau reikia tęsti diskusijas, ieškoti tinkamo sprendimo, kaip lobistinė veikla turėtų vykti skaidriai“, – teigė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Kiap žinia, generalinė prokuratūra šiuo metu tiria, ar STT veikla, perimant verslą, turi nusikalstamos veiklos požymių.

Advokatas Giedrius Danėlius mano, kad visos STT operacijos 2018 m., kai buvo suimti Nacionalinio kraujo centro (NKC) vadovė Joana Bikulčienė ir UAB “Solis Tribus” direktorius Antanas Petrošius, tikslas buvo atimti iš jų verslą Latvijos verslininko Aleksandro Ceso naudai. Nors šis ilgai kontroliavo Lietuvos kraujo komponentų rinką, tačiau 2017 m. NKC ir minėta bendrovė pasirašė bendradarbiavimo sutartį, nes “Solis Tribus” pasiūlė geresnes sąlygas, nei latvis. Tačiau ši sutartis ir tapo STT tyrimo objektu, o žmonės buvo laikomi kalėjime. Po dviejų metų subliuškus visiems kaltinimams, STT suėmė A.Petrošiaus advokatus, kurie įspėjo STT pareigūnus, kad nusikalstami STT metodai bus paviešinti. Tada STT šefas Bartkus šoko kelti jiems bylas.

Tiesa, šiuo žingsniu STT sužlugdė ir milijoninį verslą – “Solis Tribus” buvo įsteigusi tarptautinį investicinį holdingą „Agnis Plasma“, kuris įsigijo dvi Austrijos kraujo plazmą gaminančiais įmones. Tai, kad verslininkai ketino pirkti lietuvišką kraujo plazmą ir iš jos gaminti įvairius vaistus ir medicininius preparatus, STT prilygino nusikalstamai veiklai, sužlugdė visas investicijas, ir dabar Lietuvos Respublikai vėl gresia šimtamilijoniniai ieškiniai.

Advokatas G.Danėlius atsakė į LL klausimus:

STT agentas Martišius sako, kad jis nieko nesiuntė jūsų klientui, ir kad visi failai buvo pavogti. Koks jūsų komentaras? Kas galėjo pavogti tuos STT agento susirašinėjimus?

Ne, nes yra antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad konkrečiu metu minėtas failas buvo išsiųstas iš šio abonento. Į ką mano ginamasis paklausė, koks to failo formatas, ir paklausė, ką jis čia atsiuntė. Tačiau šių klausimų Martišius nekomentavo ir pasiūlė pereiti į gmail formatą.

Tačiau kodėl STT agentas Martišius siuntė įtariamajam minėtus failus, koks buvo šio siuntimo tikslas?

Žinote, geriausiai tai pasakytų jis, tačiau aš manau, kad tai buvo arba kokia nors provokacija, arba kombinacija.

Gal tas Martišius norėjo parodyti įtariamajam, kad kontroliuoja teismus?

Nežinau, tačiau man tai panašiau į tam tikrą provokaciją.

Nes iš to susirašinėjimo atrodo, kad tas Martišius neva palaikė draugiškus santykius su jūsų klientu?

Aš manau, kad tai draugystė per prievarta, nes mes jau byloje buvome nustatę aplinkybes, kad vyko tas bendravimas tarp Martišiaus ir mano kliento, dėl kurio mes labai jam priekaištavome. T.y. jis prieš tai buvo suimtas, apklausa baigėsi, tarkim, 13 val., o į Lukiškes jis buvo pristatytas tik 16 val. Kai paklausėm, o kur mūsų klientas buvo tris valandas, paaiškėjo, kad jis buvo pas Martišių. Žinote, kai Stt agentas bendrauja su suimtu žmogumi be advokato ir daro tai sąmoningai, tai aš suprantu, kad jis daro savo kažkokią agentūrinę veiklą. Tačiau tam ir yra gynyba, kad apsieitume be tokių dalykų. O paskui, matyt, tas Martišius ar tai bandė imituoti kažkokią agentūrinę veiklą, arba bandė gauti iš mano ginamojo kažkokios informacijos. Ir tiek.

Vakar tas Martišius jau pareiškė, kad ginsis nuo šių kaltinimų “teisiniais būdais”. Ar jau sulaukėte kažkokių skundų iš jo pusės?

Ne, dar nesulaukiau.

Tačiau tas STT šefo Bartkaus klausimas iškilo ir Seime, nes Seimo narys P.Gražulis surinko Seimo narių parašus, kad pakviesti jį į Seimą.

Šito dar nežinojau. Tačiau manau, kad ten dar yra daugiau klausimų, nes iš to, kas paviešinta, aš matau, kad STT pradėjo ikiteisminį tyrimą žmonėms, kurie nėra valstybės tarnautojai ir jie gyvena civilinį gyvenimą. O šiandien ministras komentavo, kad tai normalus dalykas…Na, nežinau… Nes jie žmonėms, gyvenantiems civilinį gyvenimą, ir nesančiais valstybės tarnautojais, taiko visai kitą standartą.

O jūsų klientas A.Bartašius dabar nepasiekiamas. Ar jis laikosi tokios pozicijos, kad nieko nekomentuoja?

Nežinau, nes yra apribotas mano bendravimas su juo, todėl aš su juo ir nebendrauju.

Tačiau, kiek suprantu, šios STT bylos esmė yra tokia, kad tam Latvijos piliečiui reikėjo Lietuvos rinkos?

Na tai, nes jis jau turėjo tą Lietuvos rinką, o Lietuvos verslininkas pasiūlė geresnes bendradarbiavimo sąlygas Nacionaliniam kraujo centrui, pasirašė sutartį ir tada sekė kontraveiksmas, palydėtas kriminalinės žvalgybos veiksmais ir ikiteisminiu tyrimu.