Seimą užkniso aukščiausiojo teismo teisėjų savivalė – KT nagrinės LAT nutartį, kad teisėjai yra aukščiau įstatymų

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu priėmė nagrinėti pareiškėjo Seimo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. XIII-2768 „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išdėstytą prašymą ištirti, ar Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai („Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi“), 114 straipsnio 2 daliai („Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo“), konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalis (2013 m. gruodžio 23 d. redakcija).

Pareiškėjo Seimo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. XIII-2768 „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Įstatymas) 47 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išdėstytas prašymas yra grindžiamas teisiniais motyvais.

Pareiškėjas ginčija Įstatymo 47 straipsnio 2 dalį, pagal kurią draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Pareiškėjas, remdamasis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, prašyme nurodo, kad konstitucinių normų visuma suponuoja, kad teisėjų imunitetas, kuris yra viena iš teisėjų nepriklausomumo garantijų, nėra absoliutus, o turi būti siejamas tik su jų nepriklausomumo užtikrinimu jiems einant savo pareigas, t. y. teisėjams turi būti garantuojamas funkcinis imunitetas, kurio tikslas – apsaugoti juos nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimosi į jų veiklą (Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose įtvirtinta teisėjų nepriklausomumo garantijų sistema negali sudaryti jokių prielaidų privilegijoms, kuriomis prisidengdamas teisėjas galėtų išvengti atsakomybės ar kitu būdu trukdyti atskleisti nusikalstamas veikas, t. y. negali sudaryti galimybės paneigti teisinės valstybės principą ir iš jo kylančius imperatyvus.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad pagal Konstituciją imunitetas yra taikomas išimtinai tik dviem atvejais – dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir dėl suėmimo ar kitokio laisvės suvaržymo. Todėl, pareiškėjo teigimu, Įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri išplečia Konstitucijoje numatytus imuniteto taikymo atvejus, apskritai negalėtų būti įtvirtinta. Pareiškėjo vertinimu tokia nuostata suponuoja konstituciškai nepagrįstą privilegiją.

Pasak pareiškėjo, ginčijamas teisinis reguliavimas, garantuojantis atitinkamą apsaugą teisėjui netgi ir tais atvejais, kai atitinkamų jam taikomų procesinių veiksmų atlikimas nėra niekaip susijęs su jo kaip teisėjo statusu ir (ar) teisingumo vykdymu, galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis konstitucinės teisėjo nepriklausomumo, taip pat ir teisėjų imuniteto, sampratos ir apimties, laiduojamos Konstitucijoje. Pareiškėjo manymu, Baudžiamojo proceso kodekso 149 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė kratą atliekančiam pareigūnui uždrausti asmenims būti tam tikroje patalpoje ar iš jos išeiti, susižinoti su kitais asmenimis negali būti sutapatinta su Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje išskirtu kitokiu teisėjo laisvės suvaržymu. Pareiškėjo teigimu, nustačius papildomą reikalavimą gauti Seimo ar Respublikos Prezidento sutikimą tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu norima teisėjui taikyti procesinę prievartos priemonę – kratą ar asmens kratą (išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką), kyla reali grėsmė išsamiam nusikalstamos veikos tyrimui.

Konstitucinis Teismas sprendime konstatavo, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti nagrinėti prašymą ir 70 straipsnyje nurodyto pagrindo grąžinti prašymą ištirti, ar Įstatymo 47 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai, nėra.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad atitinkamu Konstitucinio Teismo sprendimu dėl prašymo priėmimo nėra nei patvirtinami, nei paneigiami argumentai, kuriais pareiškėjas Seimas grindžia savo poziciją; priimant tokius sprendimus lemiamą reikšmę turi tai, ar pareiškėjo prašymas yra grindžiamas teisiniais motyvais.

Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 5 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) Seimo nutarimas ištirti, ar aktas neprieštarauja Konstitucijai, sustabdo šio akto galiojimą. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Kitaip tariant, Konstitucinio Teismo sprendimas priimti Seimo nutarime išdėstytą prašymą ištirti, ar įstatymų, kitų Seimo aktų ir Vyriausybės aktų nuostatos sutinka su Konstitucija, sustabdo atitinkamų nuostatų galiojimą.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendimą priimti nagrinėti prašymą, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie tai paskelbia Konstitucinio Teismo interneto svetainėje ir Teisės aktų registro tvarkytojui pateikia pranešimą, kuriame nurodo tikslų ginčijamo akto pavadinimą, jo priėmimo datą ir tai, kad pagal Konstitucijos 106 straipsnį minėto akto galiojimas sustabdomas nuo šio pranešimo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dienos iki Konstitucinio Teismo nutarimo dėl šios bylos paskelbimo. Teisės aktų registro tvarkytojo gautas Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimas nedelsiant paskelbiamas Teisės aktų registre.

Sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2036/content.