Kas nužudė Gedeminą Kiesų?

 

Kas nužudė Gedeminą Kiesų?

II DALIS

 

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 29 d. paskelbė nuosprendį, kuriame nurodyta, kad buvęs akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius Gedeminas Kiesus buvo nužudytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant jį pagrobti ir iš jo išreikalauti pinigus – keletą milijonų litų. Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko galioti nepakeistą. Pateikiame savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus interviu su Gedeminą Kiesų, kai jis dar vadovavo Mažeikių naftos perdirbimo įmonei, gerai pažinojusiu verslininku Vytautu Kabaila antrąją dalį. Pirmoji šio interviu dalis savaitraštyje buvo išspausdinta 2012 m. birželio 23 d. – 2014 m. gegužės 10 d. laikotarpiu.

 

 

9. KAS INFORMAVO ALGIMANTĄ VERTELKĄ, KAD

GEDEMINAS KIESUS 2000 M. LIEPOS 6 D. ANKSTI RYTE VYKS Į VILNIŲ?

 

 

2002 m. birželio 17 d. vykdytos kaltinamojo papildomos apklausos metu Virginijus Baltušis parodė, kad maždaug prieš savaitę žinojo, jog Gedeminas Kiesus liepos 6 d. važiuos į Vilnių. Jie žinojo, jog Gedeminas Kiesus važiuos džipu „Mercedes Benz“. Tai pasakė Algimantas Vertelka. (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio 146 lapas).

2002 m. birželio 17 d. vykdytos kaltinamojo papildomos apklausos metu Virginijus Baltušis parodė, kad 2000 m. liepos 6 d. viskas vyko taip, kaip buvo suplanuota /…/. (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio 146 lapas).

2002 m. birželio 17 d. vykdytos kaltinamojo papildomos apklausos metu Virginijus Baltušis parodė, kad maždaug prieš metus iki Gedemino Kiesaus ir Alfonso Galmino nužudymo Algimantas Vertelka jam buvo pasiūlęs pagrobti Gedeminą Kiesų ir išreikalauti pinigų. Algimantas Vertelka sakė, kad iš Gedemino Kiesaus galima gauti keletą milijonų litų. 2000 m. gegužės mėnesį Algimantas Vertelka jam ir Romualdui Čeponiui vėl pasiūlė pagrobti Gedeminą Kiesų. Jie nusprendė tai padaryti. (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio 146 lapas).

 

– Kada Algimantas Vertelka skambino buvusiam Gedemino Kiesaus bendradarbiui V. E. norėdamas pasitikslinti Gedemino Kiesaus mobiliojo ryšio telefono numerį?

– 2000 m. pavasarį, t. y. likus maždaug 2 – 3 mėnesiams iki 2000 m. liepos 6 d., kada Gedeminas Kiesus, jo vairuotojas ir sūnus buvo pagrobti ir nužudyti.

– Kada Algimantas Vertelka, iš buvusio Gedemino Kiesaus bendradarbio V. E. sužinojęs Gedemino Kiesaus mobiliojo ryšio telefono numerį, pirmą kartą pats skambino Gedeminui Kiesui į jo mobiliojo ryšio telefoną?

– 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. Tokią informaciją 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje pateikia Vilniaus apygardos teismas.

– Kada Algimantas Vertelka jau žinojo, kad 2000 m. liepos 6 d. Gedeminas Kiesus vyks į Vilnių džipu „Mercedes Benz“?

– Likus maždaug savaitei iki 2000 m. liepos 6 d.

– Ar galėjo Algimantas Vertelka tai sužinoti iš paties Gedemino Kiesaus?

– Ne, negalėjo. Juk Algimantas Vertelka, kaip 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje rašo Vilniaus apygardos teismas, pirmą kartą Gedeminui Kiesui į jo mobiliojo ryšio telefoną skambino tik 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek.

– Kaip Algimantas Vertelka galėjo sužinoti, kad 2000 m. liepos 6 d. Gedeminas Kiesus vyks į Vilnių džipu „Mercedes Benz“?

– Kažkas Algimantui Vertelkai apie tai turėjo pranešti.

– Ar tai buvo tas pats asmuo, kuris 2000 m. pavasarį įkalbino Algimantą Vertelką pagrobti Gedeminą Kiesų ir apiplėšti jį keletu milijonų litų?

Panašu, kad tai galėjo būti būtent tas pats asmuo.

– Kaip asmuo, kuris Algimantą Vertelką maždaug prieš savaitę informavo, kad Gedeminas Kiesus 2000 m. liepos 6 d. vyks į Vilnių, galėjo šią informaciją perduoti Algimantui Vertelkai?

– Manau, kad jie, likus maždaug savaitei iki 2000 m. liepos 6 d., buvo susitikę. Jie galėjo susitikti Kėdainiuose, Panevėžyje, Vilniuje, t. y. ten, kur būtų patogiau ir vienam, ir kitam.

Dėl susitikimo jie, tikriausiai, tarėsi telefonu, tarpininkas čia kažin ar buvo reikalingas.

– Ar Vilniaus apygardos teismas, prieš skelbdamas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį, išsiaiškino, kas Algimantą Vertelką maždaug prieš savaitę informavo, kad Gedeminas Kiesus 2000 m. liepos 6 d. vyks į Vilnių?

– Ne, neišsiaiškino. Skaitant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį susidaro nuomonė, kad teismas to net nesiekė išsiaiškinti.

– Manote, kad asmuo, kuris Algimantą Vertelką maždaug prieš savaitę informavo, kad Gedeminas Kiesus 2000 m. liepos 6 d. vyks į Vilnių, su Algimantu Vertelka bendravo telefonu ir 1999 metais, ir 2000 metais, ir likus keliems mėnesiams, netgi savaitėms iki 2000 m. liepos 6 d.?

– Manau, kad bendravo. Juk bendrauti per tarpininkus buvo daug rizikingiau nei bendrauti telefonu. Be to, ir vienas, ir kitas buvo tikri, kad jų bendravimas, jų pokalbiai niekaip nepaklius į Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo bylą tiriančių pareigūnų rankas.

– Sakote, kad asmuo, kuris Algimantą Vertelką maždaug prieš savaitę informavo, kad Gedeminas Kiesus 2000 m. liepos 6 d. vyks į Vilnių, jautėsi saugus su Algimantu Vertelka bendraudamas telefonu. Bet Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje parašyta, kad Algimantas Vertelka žinojo, kad buvo sekamas, įrašinėjami jo telefoniniai pokalbiai. Tai, turbūt, žinojo ir minėtas asmuo, nusikaltimo klausimais bendravęs su Algimantu Vertelka.

– Taip, žinojo. Bet dėl to abu buvo ramūs. Ir ta jų ramybė, kurią patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendis, negalėjo būti be pagrindo.

Panašu, kad ir vienas, ir kitas viską iš anksto buvo suderinę su įtakingais teisėsaugos pareigūnais. Algimantas Vertelka – su Panevėžio, o jo bendrininkas – su Vilniaus.

– Ką reiškia viską – Gedemino Kiesaus pagrobimą, apiplėšimą ir nužudymą?

– Algimantas Vertelka su Panevėžio pareigūnais turėjo būti aptaręs ir suderinęs Gedemino Kiesaus pagrobimą ir apiplėšimą keletu milijonų litų, o jo bendrininkas su Vilniaus pareigūnais – Gedemino Kiesaus pagrobimą ir nužudymą.

Jeigu tai su įtakingais teisėsaugos pareigūnais nebūtų buvę aptarta ir suderinta, tai niekas tokio nusikaltimo klausimais nei telefonu, nei asmeniškai su Algimantu Vertelka, kuris operatyvinę veiklą vykdančių tarnybų buvo nuolat sekamas ir įrašinėjamas, net bendravęs nebūtų.

Asmuo ar asmenys, kurie ketino pasinaudoti Algimanto Vertelkos paslaugomis, iš anksto buvo apsidraudę nuo visų pavojų, kuriuos gali sukelti Algimanto Vertelkos, Virginijaus Baltušio, kitų Panevėžio „tulpinių“ gaujos narių dalyvavimas nusikaltime.

Panašu, kad Algimantas Vertelka asmeniškai ir pats viską derino su įtakingais Panevėžio teisėsaugos pareigūnais.

Beje, imantis tokių veiksmų prieš Gedeminą Kiesų, viskas turėjo būti iš anksto suderinta ir su pakankamai įtakingais šalies politikais.

– Esate tikras, kad be išankstinio įtakingų šalies politikų ir operatyvinę veiklą vykdančių tarnybų vadovų pritarimo ir palaikymo asmuo, kuris Algimantą Vertelką maždaug prieš savaitę informavo, kad Gedeminas Kiesus 2000 m. liepos 6 d. vyks į Vilnių, nebūtų siūlęs Algimantui Vertelkai pagrobti Gedeminą Kiesų ir jį apiplėšti?

– Taip, tuo esu tikras. Šis asmuo, esant įprastinėms aplinkybėms, nebūtų siūlęs pagrobti ir apiplėšti Gedeminą Kiesų su Panevėžio nusikalstamu pasauliu siejamam Algimantui Vertelkai, kuris operatyvinę veiklą vykdančių tarnybų yra sekamas ir įrašinėjamas.

Tokiu atveju tikimybė sėkmingai įvykdyti tokio masto ir tokio akiplėšiškumo nusikaltimą ir likti neišaiškintam būtų lygi tikimybei su paprasta medine valtele perplaukti audringą Atlanto vandenyną.

Tik ilgiems įkalinimo metams save iš anksto pasmerkęs žmogus su tokiu partneriu imtųsi tokio savižudiško reikalo.

Be to, ir pats Algimantas Vertelka, žinodamas, kad yra sekamas ir įrašinėjamas operatyvinę veiklą vykdančių tarnybų, žinodamas, kad jį supa ir stebi šių tarnybų užverbuoti asmenys, taip pat ir asmenys, veikiantys „tulpinių“ nusikalstamoje grupuotėje, be rimtų garantijų iš Panevėžio kriminalistų nebūtų nei planavęs, nei ėmęsis tokio nusikaltimo.

– Ir kaip vienas iš įrodymų, kad Gedemino Kiesaus pagrobimui ir nužudymui savo pritarimą davę buvo įtakingi operatyvinę veiklą vykdančių tarnybų pareigūnai, gal net politikai, yra įrodymas, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje neišsiaiškino ir net nesiaiškino, kas Algimantą Vertelką maždaug prieš savaitę informavo, kad Gedeminas Kiesus 2000 m. liepos 6 d. vyks į Vilnių.

– Taip.

– Vilniaus apygardos teismas, jei būtų norėjęs, būtų galėjęs išsiaiškinti tapatybę asmens, kuris Algimantą Vertelką maždaug prieš savaitę informavo, kad Gedeminas Kiesus 2000 m. liepos 6 d. vyks į Vilnių.

– Taip, būtų galėjęs. Bet, pirmiausia, teismui reikėjo pripažinti, kad toks asmuo galėjo būti, kad toks asmuo buvo, kad toks asmuo privalėjo būti, norėti išsiaiškinti šio asmens tapatybę.

Dabar, skaitant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį, bent jau man, nepavyko aptikti jokio požymio, kad teismas manytų, jog buvo ar galėjo būti asmuo, kuris, likus maždaug savaitei iki 2000 m. liepos 6 d., informavo Algimantą Vertelką apie tai, kad Gedeminas Kiesus 2000 m. liepos 6 d. vyks į Vilnių.

– Kodėl manote, kad 2000 m. pavasarį Algimantas Vertelka pradėjo ruoštis Gedemino Kiesaus pagrobimui ir apiplėšimui gavęs pakartotinį pasiūlymą iš asmens, kuris 1999 metų pradžioje ar pavasarį jam jau buvo siūlęs pagrobti ir apiplėšti Gedeminą Kiesų?

– Kad galima būtų ruoštis Gedemino Kiesaus pagrobimui ir apiplėšimui reikėjo turėti ne metų senumo, o naujausias žinias apie tai, kad Gedeminas Kiesus dar tebeturi tuos keletą milijonų litų, kad tie keletas milijonų litų yra dar realiau, saugiau ir užtikrinčiau paimami nei 1999 metų pavasarį.

Jeigu 1999 metais Algimantas Vertelka neįtikino Virginijaus Baltušio, kitų „tulpinių“ gaujos narių imtis Gedemino Kiesaus pagrobimo ir apiplėšimo, tai 2000 metų pavasarį šią galimybę pralobti keletu milijonų litų turėjo jiems pateikti ir patraukliau, ir įtikinamiau.

Algimantui Vertelkai, kad galėtų sėkmingai organizuoti Gedemino Kiesaus pagrobimą ir apiplėšimą, reikėjo ne tik paskutinės ir patikimos informacijos apie Gedemino Kiesaus turimus milijonus, realias galimybes juos pasisavinti ir išlikti nesulaikytiems, bet ir partnerio, kuris artimai bendrautų su Gedeminu Kiesumi, pasirengimo nusikaltimui eigoje teiktų apie jį visą informaciją, reikalingą sėkmingam pagrobimui ir apiplėšimui.

Algimantui Vertelkai reikėjo partnerio, kuris aukštai, t. y. Vilniuje, susitartų su įtakingais teisėsaugos pareigūnais, kad šie, mainais į savo dalį, leistų Algimantui Vertelkai laisvai veikti, jam netgi padėtų, neefektyviai ir ne ta kryptimi tirtų įvykdytą nusikaltimą.

Algimantui Vertelkai reikėjo, kad pasirengimo nusikaltimui laikotarpiu operatyvinę veiklą vykdančios tarnybos nevykdytų jo, Virginijaus Baltušio, kitų „tulpinių“ gaujos narių, dalyvaujančių ar dalyvausiančių nusikaltime, sekimo, telefoninių ir gyvų pokalbių įrašinėjimo.

Tik gavęs patikimas garantijas, kad teisėsauga jo ir jo bendrininkų neseks ir neįrašinės, Algimantas Vertelka 2000 m. pavasarį ramiai galėjo pradėti ruoštis nusikaltimui.

– O kaip buvo iš tikrųjų – teisėsauga pasirengimo nusikaltimui laikotarpiu nesekė ir neįrašinėjo Algimanto Vertelkos, Virginijaus Baltušio, kitų „tulpinių“ nusikalstamos gaujos narių?

– Kiek galima spręsti skaitant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį, su organizuotu nusikalstamumu kovojančios ir operatyvinę veiklą vykdančios tarnybos tiek pasirengimo nusikaltimui laikotarpiu, tiek nusikaltimo dieną Algimanto Vertelkos, Virginijaus Baltušio, kitų „tulpinių“ nusikalstamos gaujos narių nesekė ir neįrašinėjo.

Tačiau, mano nuomone, teisėsaugos tarnybos sekė ir įrašinėjo kiekvieną Algimanto Vertelkos, Virginijaus Baltušio ir Romualdo Čeponio žingsnį ruošiantis nusikaltimui ir jį vykdant. Tokie asmenys buvo sekami ir įrašinėjami visus metus – ir dieną, ir naktį, ir švenčių dienomis.

Tik teismui tokios informacijos niekas neteikė, o teismas, kaip matyti iš 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, tokios informacijos tiek iš teisėsaugos, tiek iš specialiųjų tarnybų ir nereikalavo.

– Gal Algimantui Vertelkai niekas neteikė informacijos apie tai, kad 2000 m. liepos 6 d. Gedeminas Kiesus vyks į Vilnių, gal tokią informaciją jis surinko iš atsitiktinių nuogirdų, pavyzdžiui, lankydamasis turguje, kavinėse, aludėse ir pan.

– Kalba eina ne tik apie informacijos teikimą Algimantui Vertelkai apie Gedeminą Kiesų, bet ir apie Algimanto Vertelkos agitavimą, jo įtikinėjimą, kad jam ir visiems „tulpinių“ gaujos nariams bus labai naudinga pagrobti ir apiplėšti Gedeminą Kiesų.

Tai turėjo būti labai rimta agitacija, labai rimti įrodymai, kad toks nepatiklus žmogus, kaip Algimantas Vertelka, patikėtų, jog jį agituojantis žmogus kalba rimtai, linki gero jam ir visai „tulpinių“ šeimai.

Net neabejoju, kad Algimantas Vertelka agitatoriui uždavė klausimą – kodėl tu mums toks geras ir paslaugus, kodėl tu taip nemėgsti Gedemino Kiesaus, kokia tau iš to bus nauda?

Jeigu agitatorius nebūtų tinkamai pagrindęs siūlomo nusikalstamos veiklos plano, savo asmeninės naudos lūkesčių, gerų ketinimų Algimanto Vertelkos ir jo gaujos narių atžvilgiu, jis, tikriausiai, būtų netekęs ne tik pusės dantų, bet ir savo turto – už nesąmonių vapėjimą, rimtų žmonių trukdymą ir jų laikymą asilais.

Informacijos apie Gedeminą Kiesų teikėjas Algimantui Vertelkai turėjo užimti pakankamai aukštą padėtį versle ir visuomenėje, nes, kitu atveju, Algimantas Vertelka jį būtų įdarbinęs Gedemino Kiesaus pagrobime kartu su Virginijaus Baltušio „tulpiniais“ – kad iniciatorius pats iš arti stebėtų savo informacijos pasitvirtinimą ir pats vietoje atsakytų už teiktos informacijos nepasitvirtinimą.

Kad Algimantas Vertelka pajustų didesnį pasitikėjimą informacijos teikėju ir būtų asmeniškai nuo jo priklausomas, informacijos teikėjas jam, matyt, papasakojo ir pažadėjo tai, ko Algimantas Vertelka nesakė nei Virginijui Baltušiui, nei kitiems „tulpinių“ gaujos nariams.

– Algimantui Vertelkai juk reikėjo įtikinti Virginijų Baltušį, kitus „tulpinių“ nusikalstamo susivienijimo narius imtis Gedemino Kiesaus pagrobimo ir apiplėšimo.

– Taip, reikėjo. Ir 1999 metais jam to padaryti nepavyko. Bet 2000 metais pavyko. Matyt 2000 metais Algimantas Vertelka pasiūlė Virginijui Baltušiui, kitiems „tulpiniams“ tai, ko 1999 metais nepasiūlė ir negalėjo pasiūlyti.

Virginijus Baltušis, Romualdas Čeponis, kiti „tulpinių“ lyderiai, kaip ir visi kitų nusikalstamų susivienijimų lyderiai, buvo labai atsargūs, labai nepatiklūs.

Algimantas Vertelka turėjo jiems pateikti pakankamai informacijos, garantijas, kad bus pinigų, daug pinigų, greitų pinigų, kad nusikaltimui yra gerai pasirengta ir jis bus sėkmingai įvykdytas.

Algimantas Vertelka turėjo juos įtikinti, kad kartu su jais išvien veikia, jiems visą informaciją teikia labai įtakingas žmogus, kaip ir jie suinteresuotas sava būsimojo uždarbio dalimi.

Jeigu Algimantas Vertelka nebūtų buvęs tikras, kad teisėsauga, mainais už būsimojo grobio dalį, liks akla, kurčia ir nebyli kaip visada tokiais ir panašiais atvejais, jis vargiai ar būtų ėmęsis tokio gundančio, bet kartu ir labai rizikingo pasiūlymo.

Kad Virginijus Baltušis ir kiti bendrininkai patikėtų, jog teisėsauga, mainais už būsimojo grobio dalį, liks akla, kurčia ir nebyli, Algimantas Vertelka turėjo pakankamai svariai jiems apie tai papasakoti, nesumenkindamas ir savo ryšių su Panevėžio teisėsaugos pareigūnais.

– Gal Algimantas Vertelka turėjo tik apytikslę informaciją, kad Gedeminas Kiesus 2000 m. liepos 6 d. vyks į Vilnių ir tą pačią dieną vėlai vakare grįš į Mažeikius.

– Algimantas Vertelka „tulpinių“ gaujos nariams davė tikslius ir imperatyvius nurodymus kaip reikia elgtis tiek ryte, Gedeminui Kiesui važiuojant į Vilnių, tiek vakare, Gedeminui Kiesui grįžtant į namus.

Tai patvirtina ir Virginijaus Baltušio parodymai 2002 m. birželio 17 d. vykdytos kaltinamojo papildomos apklausos metu: „Pagal planą du grupuotės nariai turėjo laukti kelyje „Panevėžys-Šiauliai‘ netoli Gustonių ir, pastebėję pravažiuojantį Gedemino Kiesaus džipą, pranešti. Jei iki 11 valandos džipas nepravažiuotų, jie turėjo važiuoti į Vilnių ir laukti kelyje „Vilnius-Panevėžys“ prie išvažiavimo iš Vilniaus. Pravažiavus Gedemino Kiesaus džipui jie turėjo paskambinti Algimantui Vertelkai ir pranešti apie tai bei važiuoti iš paskos.“ (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio 146 lapas).

Jeigu Gedemino Kiesaus džipas iki 11 valandos nepravažiuotų stebėjimo vietos kelyje „Panevėžys-Šiauliai“ netoli Gustonių, abu stebėjimą vykdę gaujos nariai turėjo važiuoti į Vilnių ir laukti Gedemino Kiesaus džipo kelyje „Vilnius-Panevėžys“ prie išvažiavimo iš Vilniaus.

Algimantas Vertelka buvo visiškai tikras tuo, jog Gedeminas Kiesus tą dieną važiuos į Vilnių ir iš Vilniaus grįš į namus.

Tai sako, kad Algimantas Vertelka apie Gedemino Kiesaus vykimą į Vilnių ir grįžimą iš Vilniaus 2000 m. liepos 6 d. turėjo gavęs tikslią ir patikimą informaciją.

Jeigu Algimantas Vertelka ir buvo ne juokais suabejojęs, ar Gedeminas Kiesus 2000 m. liepos 6 d. ryte išvyko į Vilnių, tai asmens, pas kurį Algimantas Vertelka vykdavo į Kėdainius, skambutis Gedeminui Kiesui 2000 m. liepos 6 d. 13 val. 01 min. 56 sek. dėl Gedemino Kiesaus tos dienos judėjimo maršruto viską sudėliojo į savo vietas.

– Esate tikras, kad 2000 m. pavasarį Algimantas Vertelka pradėjo ruoštis Gedemino Kiesaus pagrobimui ir apiplėšimui tik gavęs pakartotinį ir dar patrauklesnį asmens, kuris jau 1999 metais jam buvo siūlęs pagrobti ir apiplėšti Gedeminą Kiesų, pasiūlymą?

– Taip.

– Kada Virginijus Baltušis iš Algimanto Vertelkos išgirdo pakartotinį pasiūlymą pagrobti ir apiplėšti Gedeminą Kiesų, kada Virginijus Baltušis šiam pasiūlymui pritarė?

– Virginijus Baltušis pakartotinį pasiūlymą pagrobti ir apiplėšti Gedeminą Kiesų iš Algimanto Vertelkos išgirdo 2000 m. gegužę, tikriausiai, dar prieš Algimantui Vertelkai skambinant buvusiam Gedemino Kiesaus bendradarbiui V. E.

Kadangi pasiūlymas buvo ne blogesnis, o, matomai, geresnis nei 1999 metais, Virginijus Baltušis tokiam pasiūlymui pritarė.

Po to, kai Virginijus Baltušis pritarė Gedemino Kiesaus pagrobimui ir apiplėšimui, kiti “tulpiniai“ apie pasiūlymą imtis šio nusikaltimo galėjo būti informuoti vėliau – asmeniškai ir palaipsniui.

Kai kurie, tikriausiai, buvo informuoti tik likus savaitei iki nusikaltimo įvykdymo, t. y. likus savaitei iki 2000 m. liepos 6 d., arba nusikaltimo išvakarėse.

– Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje rašoma apie tai, kad nusikaltimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant pagrobti Gedeminą Kiesų ir iš jo išreikalauti pinigus – keletą milijonų litų. Argi tai nepakankamai realus, nepakankamai pagrįstas pagrobimo ir apiplėšimo motyvas?

– Aš nesiginčiju dėl to, kad nusikaltimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant pasisavinti Gedemino Kiesaus turėtus pinigus, aš tik keliu klausimą, jog Algimantas Vertelka nieko nebūtų žinojęs apie Gedemino Kiesaus turėtus pinigus, jeigu niekas jam nebūtų apie tai pasakęs.

Bet ir to Algimantui Vertelkai dar nebūtų užtekę. Tas, kuris Algimantui Vertelkai pasakė, kad Gedeminas Kiesus turi kelis milijonus litų, savo žodžius turėjo kaip nors paaiškinti, kuo nors pagrįsti, jog Algimantas Vertelka patikėtų, kad tai nėra tušti tauškalai.

Tokių žmonių, kaip Algimantas Vertelka, tauškalais nesugundysi, o už tuščią tauškimą tokiomis temomis gali pats savo turtu susimokėti ir dar taip gauti į snukį, kad per mažai nepasirodytų.

Jeigu žmogus Algimantui Vertelkai būtų prasitaręs apie Gedmino Kiesaus milijonus, būtų turėjęs jam viską apie tai papasakoti – ir ką žino, ir ką girdėjo, ir ką jau spėjo pamiršti, nebent tas žmogus būtų buvęs pakankamai įtakingas, kad Algimantas Vertelka su juo bendrautų kaip su sau lygiu.

Bet, ir tokiu atveju, jis Algimantą Vertelką būtų turėjęs įtikinti, kad Gedemino Kiesaus milijonai yra pakankamai lengvai pasiekiami, kad nusikaltimu yra suinteresuoti ir jį pridengs įtakingi teisėsaugos pareigūnai ir, reikalui esant, politikai, kad ir jis pats asmeniškai yra suinteresuotas Gedemino Kiesaus milijonais, kad nusikaltimo Algimantui Vertelkai ir jo žmonėms imtis verta, netgi labai verta.

Todėl, būdamas teismo vietoje, aš net nedvejodamas Algimanto Vertelkos būčiau klausęs – kas ir 1999 metais, ir 2000 metais tave informavo apie tai, kad Gedeminas Kiesus praturtėjo keletu milijonų litų, kas tave įkalbėjo Gedeminą Kiesų pagrobti ir apiplėšti, kas likus maždaug savaitei iki 2000 m. liepos 6 d. tave informavo, kad tą dieną Gedeminas Kiesus su savo džipu „Mercedes Benz“ vyks į Vilnių?

Tokius klausimus Algimantui Vertelkai būtų uždavęs ir eilinis kriminalinių detektyvų skaitytojas, jeigu jį kas nors būtų pakvietęs tarėju į Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos, nagrinėjusios Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo bylą ir paskelbusios 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį, sudėtį.