Keletas komentarų apie karinę padėtį Ukrainoje 2022 m. rugsėjo 9 d.
Buvau paprašytas pakomentuoti padėtį Rytų ir Pietų Ukrainoje, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms (UAF) pradėjus didelį kontrpuolimą. Atsižvelgdamas į tai, kad padėtis vietoje yra kintanti, vengsiu bandyti atlikti išsamią konkrečių veiksmų, kurie vyko, vyksta ir vyks, analizę. Esu už tūkstančių mylių nuo mūšio lauko ir gaunu neišsamią ir dažnai prieštaringą informaciją. Bet kokios pastangos bandyti susidaryti išsamų šio mūšio lauko vaizdą bent jau mano atveju būtų kvailystė.
Pradėsiu nuo pirmųjų principų. Karas yra sudėtingas dalykas. Bet kokios pastangos, kai į šią realybę neatsižvelgiama skelbiant „sprendimus“ mūšio lauko problemoms spręsti, yra savitikslės.
Tiek Ukrainos, tiek Rusijos kariuomenės yra didelės, profesionalios organizacijos, kurias remia institucijos, skirtos kvalifikuotiems kariams rengti. Abi kariuomenės yra gerai vadovaujamos, gerai aprūpintos ir pasirengusios vykdyti joms pavestas misijas. Jos yra vienos didžiausių karinių organizacijų Europoje.
Rusijos kariuomenėje tarnauja aukščiausio lygio karininkai, kurie yra baigę išsamius karinio meno mokymus. Jie yra strategijos, operacijų ir taktikos ekspertai. Jie išmano savo darbą.
Ukrainos kariuomenėje nuo 2014 m. įvyko radikali transformacija – sovietmečio doktriną pakeitė hibridinė doktrina, į kurią įtraukta NATO doktrina ir metodikos. Ši transformacija smarkiai paspartėjo nuo specialiosios karinės operacijos pradžios, Ukrainos kariuomenei praktiškai pereinant nuo senesnės sovietinių laikų sunkiosios technikos prie arsenalo, kuris labiau atitinka NATO šalių, teikiančių milijardus dolerių vertės įrangą ir mokymus, organizacinę lentelę ir įrangą.
Ukrainiečiai, kaip ir jų kolegos rusai, yra kariniai profesionalai, puikiai išmanantys būtinybę prisitaikyti prie mūšio lauko realijų. Tačiau ukrainiečių patirtį apsunkina sudėtingumas, susijęs su mėginimu mūšio sąlygomis sujungti du skirtingus doktrininius požiūrius į karą (sovietmečio ir šiuolaikinį NATO). Dėl šio sudėtingumo atsiranda galimybių suklysti, o klaidos mūšio lauke dažnai lemia aukas – dideles aukas.
Per šešis mėnesius, kai buvo vykdoma specialioji karinė operacija, Rusija kariavo trijuose skirtingo stiliaus karuose. Pirmasis buvo manevrinis karas, kurio tikslas – užimti kuo daugiau teritorijos ir taip kariniu ir politiniu požiūriu formuoti mūšio lauką. Specialiojoje karinėje operacijoje dalyvavo apie 200 000 Rusijos ir sąjungininkų pajėgų, kurios kovojo su maždaug 260 000 Ukrainos karių, palaikomų iki 600 000 rezervistų. Standartinis puolėjo ir gynėjo santykis 3:1 nebuvo taikomas – rusai siekė pasinaudoti greičiu, netikėtumu ir įžūlumu, kad sumažintų Ukrainos kiekybinį pranašumą, ir tikėjosi greito politinio žlugimo Ukrainoje, kuris užkirstų kelią bet kokioms didesnėms Rusijos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovoms.
Šis planas kai kuriose vietovėse (pavyzdžiui, pietuose) pavyko, jis užfiksavo Ukrainos kariuomenę ir privertė nukreipti pastiprinimą nuo kritinių operacijų zonų. Tačiau strateginiu požiūriu jis buvo nesėkmingas – ukrainiečiai nesugriuvo, bet sustiprėjo, užtikrindami ilgą ir sunkią kovą.
Antrajame Rusijos operacijos etape rusai persigrupavo ir sutelkė dėmesį į Donbaso regiono užėmimą ir (arba) išvadavimą. Čia Rusija pritaikė savo operacijų metodiką, pasinaudodama savo ugnies galios pranašumu, lėtai ir apgalvotai žengė į priekį prieš Ukrainos pajėgas, įsitvirtinusias plačiuose gynybiniuose tinkluose, ir taip pasiekė neregėtą aukų santykį, kai kiekvienam rusų žuvusiam ar sužeistam ukrainiečiui teko dešimt ar daugiau žuvusių ar sužeistų ukrainiečių.

🇺🇦📍Balakliya – Kupiansk – Izyum

One glimpse into the size of Ukraine's counter- offensive.

How many return… pic.twitter.com/XxpXCEVKYa

— Ignorance, the root and stem of all evil (@ivan_8848) September 10, 2022

Scott Ritter, [09/09/2022 16:40] Kol Rusija pamažu žengė į priekį prieš įsitvirtinusias Ukrainos pajėgas, JAV ir NATO suteikė Ukrainai milijardus dolerių kainuojančią karinę įrangą, įskaitant kelių šarvuočių divizijų sunkiosios technikos (tankų, šarvuotų kovos mašinų, artilerijos ir pagalbinių mašinų) ekvivalentą, taip pat išsamius operatyvinius šios įrangos mokymus kariniuose objektuose už Ukrainos ribų. Trumpai tariant, kol Rusija buvo užsiėmusi Ukrainos kariuomenės naikinimu mūšio lauke, Ukraina buvo užsiėmusi tos kariuomenės atkūrimu, pakeisdama sunaikintus dalinius naujomis pajėgomis, kurios buvo itin gerai aprūpintos, gerai apmokytos ir gerai vadovaujamos.
Antrajame konflikto etape Rusija sunaikino senąją Ukrainos kariuomenę. Vietoj jos Rusija susidūrė su mobilizuotais teritoriniais ir nacionaliniais daliniais, kuriuos palaikė atkurtos NATO apmokytos pajėgos. Tačiau didžioji dalis NATO apmokytų pajėgų buvo laikoma rezerve.
Būtent šios pajėgos buvo panaudotos dabartiniame kovos etape – naujame trečiajame etape. Rusija atsidūrė visaverčiame įgaliotajame kare su NATO, susidurdama su NATO karinėmis pajėgomis, kurias logistiškai išlaiko NATO, rengia NATO, aprūpina NATO žvalgybos duomenimis ir kurios dirba kartu su NATO kariniais planuotojais.
Tai reiškia, kad dabartinį Ukrainos kontrpuolimą reikėtų vertinti ne kaip antrojo etapo mūšio pratęsimą, o kaip naujo trečiojo etapo, kuris yra ne Ukrainos ir Rusijos, o NATO ir Rusijos konfliktas, pradžią.
Ukrainos mūšio plane yra užrašas „Made in Brussels“. Pajėgų sudėtį, puolimo laiką ir kryptį nustatė NATO. NATO žvalgyba kruopščiai nustatė Rusijos gynybos spragas ir nustatė svarbiausius vadovavimo ir kontrolės, logistikos ir atsargų telkimo mazgus, į kuriuos buvo nukreipta Ukrainos artilerija, veikianti pagal NATO sukurtą ugnies kontrolės planą.
Panašu, kad Ukrainos naudojama taktika yra visiškai nauja. Žvalgomosios atakos vykdomos siekiant priversti rusus atskleisti savo gynybines ugnis, kurios vėliau slopinamos ukrainiečių kontrbaterijos ugnimi, nukreipta iš bepiločių lėktuvų ir (arba) kontrbaterijos radarų. Tuomet itin mobilios Ukrainos pajėgos sparčiai žengia į priekį pro nustatytas Rusijos gynybos spragas, įvažiuodamos giliai į iš esmės nesaugomą teritoriją. Šias pagrindines kolonas remia ant transporto priemonių sumontuotų pajėgų reidai, kuriais smogiama į Rusijos užnugario pozicijas, taip dar labiau sutrikdant bet kokį Rusijos atsaką.
Trumpai tariant, Ukrainos kariuomenė, su kuria Rusija susiduria Chersone ir aplink Charkovą, nepanaši į jokį Ukrainos priešininką, su kuriuo ji buvo susidūrusi anksčiau.

Ukrainos pranašumas.

🇩🇪🇺🇦 Balakliya counter-offensive

German made PzH2000, with the white cross of the Wermacht pic.twitter.com/LRSrmaICup

— Ignorance, the root and stem of all evil (@ivan_8848) September 9, 2022

Tačiau Rusija yra pajėgus karinis priešininkas. Ukrainos kontrpuolimo galimybės jau kurį laiką buvo žinomos. Manyti, kad Rusija buvo visiškai užklupta netikėtai, reiškia nepaisyti Rusijos ginkluotųjų pajėgų profesionalumo.
Tačiau yra tam tikra operatyvinė realybė, kuri atsiranda, kai Rusija apsiriboja maždaug 200 000 karių pajėgomis, ypač kovojant tokiame dideliame mūšio lauke, koks yra Ukrainoje. Jų paprasčiausiai nepakanka, todėl Rusija savo pajėgas žemo prioriteto sektoriuose dislokavo rečiau, nei būtų patartina. Šios pajėgos užima atraminius punktus, kurių paskirtis – ugnies galia dengti spragas tarp atraminių punktų. Rusai taip pat nustatė pajėgas, kurios prireikus sustiprintų šias menkai užimamas fronto sritis.
Galima situacija, kai Rusija numatė, kad gali būti surengta suderinta Ukrainos kontrataka, tačiau vis tiek buvo nustebinta naujų veiksnių, kurie atsirado šiai atakai materializavusis, derinio. Ukrainos puolimo greitis buvo netikėtas, kaip ir Ukrainos naudojama taktika. Atrodo, kad rusus taip pat nustebino NATO operatyvinio planavimo parama ir žvalgybos duomenys, kuriais buvo remiamas šis kontrpuolimas.
Tačiau Rusijos kariuomenė yra labai prisitaikanti.

Scott Ritter, [09/09/2022 16:40] Jie parodė norą gelbėti gyvybes atsisakydami teritorijos, leisdami ukrainiečiams išleisti išteklius ir pajėgumus nevykdant ryžtingo susirėmimo su Rusijos kariuomene. Prireikus Rusijos kariai savo drąsa ir narsa prilygo Ukrainos pajėgų narsai ir drąsai, laikydamiesi, kad uždelstų ukrainiečių puolimą, kol kitos Rusijos pajėgos persidislokuos.
Dienos pabaigoje paaiškėjo, kad Ukraina išnaudos savo kruopščiai surinktas rezervines pajėgas, kol įsitrauks didžioji Rusijos atsako dalis. Atrodo, kad Chersono puolimas įstrigo, o Charkovo puolimas tyčia ar atsitiktinai tampa spąstais įsipareigojusioms Ukrainos pajėgoms, kurioms gresia būti atkirstas ir sunaikintas.
Galiausiai šis kontrpuolimas baigsis strateginiu Ukrainos pralaimėjimu. Rusija atstatys frontą į pradines pozicijas ir galės atnaujinti puolamuosius veiksmus. Tuo tarpu ukrainiečiai bus iššvaistę savo rezervus, o tai apribos jų galimybes atsakyti į naują Rusijos puolimą.
Tai nereiškia, kad karas baigėsi. Ukraina ir toliau gauna milijardus dolerių karinės pagalbos, o šiuo metu dešimtys tūkstančių karių intensyviai mokosi NATO šalyse. Bus ketvirtas etapas ir penktas etapas… tiek etapų, kiek reikės, kol Ukraina arba išseks savo valią kovoti ir žūti, arba NATO išseks savo galimybes toliau aprūpinti Ukrainos kariuomenę. Balandžio mėn. sakiau, kad JAV sprendimas skirti milijardus dolerių karinės pagalbos yra „žaidimas keičiantis“.
Šiandien Ukrainoje matome, kaip šie pinigai pakeitė žaidimą. Rezultatas – daugiau žuvusių Ukrainos ir Rusijos pajėgų, daugiau žuvusių civilių ir daugiau sunaikintos įrangos.
Tačiau galutinis žaidimo rezultatas išlieka tas pats – Rusija laimės. Tik šio karo pratęsimo kaina tapo daug didesnė visoms dalyvaujančioms šalims.
Scott Ritter