skip to Main Content
S.Skvernelio vyriausybė išplovė 6 mln. eurų – teismas kaltų nenustatė
Aurimas Drižius
⦁ Vilniaus apygardos teismas (teiėjų kolegija iš Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos) išnagrinėjo bylą dėl 6 mln. eurų vagystės iš LR biudžeto. Teisėjai nurodė, kad visa vagystė iš Aurelijaus Verygos vadovaujamos Sveikatos apsaugos ministreijos (SAM) buvo organizuota nepriekaištingai ir nepabijojo savo nutartyje parašyti net melo – neva „..ieškovas neįrodė, kad parduotų prekių kaina esmingai viršijo analogiškų prekių rinkos kainas“.
⦁ Kaip žinia, SAM pirko greitųjų testų covid ligai nustatyti, mokėdama už juos po 19,36 Eur, tuo metu, kai testų gamintojai iš Austrijos siūlė juos įsigyti po 3 eurus už vnt. Teismas nurodė, kad penkis kartus didesnė kaina „nėra esmingai didesnė“.
Tiesa, nusikaltimo vykdytojai – Nacionalinės visuomenės sveikatos centro labotarorijai (NVSCL), kuri tik vykdė ministreijos nurodymus, buvo skirta 20 tūkst. eurų bauda.
LL jau nemažai rašė apie šią bylą – dar 2020 m. pavasarį premjerui Sauliui Skverneliui paskelbus karantiną dėl išgalvotos covid pandemijos, prasidėjo sunkiai protu įsivaizduojama bakchanalija ir biudžėto plėšimas.
„Geriausio sveikatos apsaugos ministro“ Aurelijaus Verygos (pasak Karbauskio) vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) surengė fiktyvų konkursą greitiesiems testams kovidui nustatyti. Kad šis konkursas fiktyvus, įrodyta, tai rašoma ir prokuratūros ieškinyje teismui.
SAM paskelbė „konkursą“, nors jau turėjo ir jo nugalėtoją. SAM paskelbė, kad perka greituosius testus covid-19 nustatyti, ir nurodė, kad juos perka iš šių testų gamintojo.
UAB „Profarma“ pateikė pasiūlymą ir nurodė, kad yra šių greitųjų testų gamintoja ir taip susižėrė 6 mln. eurų valstybės užsakymą. Nors „Profarma“ negamino šių testų, ir suklastojo dokumentus, tačiau „Profarmos“ vadovė Edita Mištinienė tai vertina kaip nesusipratimą, ir grasina, kad bet koks tyrimas tai gali baigtis verslo sužlugdymu.
Tačiau visa tai atrodo kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas – SAM buvo pateiktas suklastotas dokumentas, kad „Profarma“ gamina kitos įmonės – Austrijos bendrovės – „Ameda Labordiagnostik“ – greituosius testus ir taip iš valstybės sukčiavimo būdu išviliota 6 mln. eurų. Beje, visa ši afera taip ir būtų likusi neišaiškinta, jeigu ne FNTT pastebėjimas, kad „Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie Lietuvoje registruotos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas“.
Tuo metu tikrosios greitųjų testų gamintojos – Austrijos įmonės „Ameda Labordiagnostik“ atstovybė Lietuvoje – įmonė „Pro Aris“ – siūlė S.Skvernelio vyriausybei įsigyti greitųjų testų covid-19 nustatyti po 3 eurus už vieną, tačiau SAM nutarė pirkti juos iš dokumentus suklastojusius įmonės kelis kartus brangiau.
Aferą organizavo D.Grybauskaitės ir Nausėdos prietelis
„Lietuvos rytas“ pranešė, kad vienas iš covid-19 testų pirkimo organizatorius yra jaunas vyrukas L.Pečiulaitis. Jo bendrovei „Inlinen“ D.Grybauskaitės prezidentūra buvo pavedusi organizuoti įvairius renginius. D.Grybauskaitė mielai fotografavosi su L.Pečiulaičiu, o jis savo draugams ir verslo partneriams demonstravo nuotraukas su šalies vadove.
peciulaitis
Matyt, kad tokie ryšiai L.Pečiulaičiui (nuotr. viršuje greta skuduro, nepainioti su vėliava) padėjo jau nuo 2015 metų bendrovei „Inlinen“ laimėti milijonų eurų vertės tuometės Darbo biržos (dabar Užimtumo tarnyba) organizuotus viešuosius pirkimus.
Šiuo projektu buvo siekiama padėti susirasti darbą bedarbiams, bet ne vienas darbdavys iš tokių sumanymų šaipėsi ir tai vadino Europos Sąjungos ir valstybės pinigų plovykla. Buvo atvejų, kai per paskaitas, kuriose kompetentingi lektoriai turėjo mokyti bedarbius, paprasčiausiai buvo lošiama kortomis arba tiesiog medituojama.
Po šio projekto L.Pečiulaitis įkūrė dar kelias bendroves, o G.Nausėdai laimėjus prezidento rinkimus sugebėjo ir prie jo prisišlieti. Jaunuolis kartu su savo naujai įkurta bendrove „Inregnum“ kaip kviestiniai svečiai buvo kviečiami į Prezidentūrą, o „Inregnum“ sugebėjo gauti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licenciją ir tapo viena iš keturių įmonių, kurioms suteikta teisė tiekti elektrą ir dujas gyventojams bei įmonėms.
Tiekėjas registruotas 2 km. metrų būdelėje
Prasidėjus tyrimui, įtarimai buvo pareikšti ir bendrovės „Profarma“ direktoriui, Vilniaus savivaldybės tarybos narį Redui Laukiui. Kaip teigia portalas lrt.lt, 2020 m. kovo 17 dieną jis Vyriausybės kanceliarijoje susitiko su premjero Sauliaus Skvernelio patarėju sveikatos apsaugos klausimais Jonu Kairiu. Jau kitą dieną po šio pokalbio abiem frontais užvirė darbas. Kovo 18 dieną kiek daugiau nei 2 kvadratinių metrų ploto sandėliuke sostinės Girulių gatvėje įsteigiama būsimai operacijai įgyvendinti būtina įmonė „Bona diagnosis“.
Bendrovės direktoriumi tampa L.Pečiulaitis, o akcininkais – jo įmonė „Inlido Group“, taip pat verslininkas Algirdas Činikas. Būtent pastarajam atitenka didžioji dalis – 75 procentai naujai įkurtos įmonės akcijų.
„Šiandien priimtas sprendimas, norėtume, kad tai nedelsiant įvykdytų ir Sveikatos apsaugos ministerija, įsigytų vadinamųjų express testų, kurie galėtų būti papildoma priemonė, patvirtinanti arba paneigianti asmens abejones, ar jis nėra užsikrėtęs koronavirusu“, – kovo 18 dieną Vyriausybės pasitarime kreipdamasis į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Tą pačią dieną premjero patarėjas Lukas Savickas elektroniniu laišku informavo sveikatos apsaugos viceministrę Liną Jaruševičienę, kad reikia skubiai pateikti užsakymą greitiesiems testams įsigyti. Tą pačią dieną L.Jaruševičienė įpareigojo dabar jau mirusį Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovą Vytautą Zimnicką nedelsiant priimti sprendimą dėl testų įsigijimo.
Jau po dviejų dienų, kovo 20-ąją, bendrovei „Profarma“ buvo pervesti 6 milijonai 50 tūkstančių eurų. Už šiuos pinigus iš Austrijos bendrovės „Ameda“ turėjo būti nupirkta 510 tūkstančių greitųjų testų. Vieno testo kaina – beveik 12 eurų. Milijonai buvo pervesti nepaisant to, kad dar kovo 18 dieną oficiali „Amedos“ atstovė – sostinės bendrovė „Pro Aris“ pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai analogiškus testus pirkti mokant tris eurus už vienetą arba dar pigiau, jei būtų perkamas didelis kiekis.
⦁ Prokuratūra kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti visas minėtas sutartis ir taikyti restituciją – t.y. panaikinti sutartį su „Profarma“ ir „Bona Diagnosis“ . O taip pat priteisti valstybės naudai iš UAB „Profarma“ 145 200 Eur, priteisti valstybės naudai iš UAB „Bona Diagnosis“ 3 542 469 Eur, priteisti valstybės naudai iš SIA „Rouen Grains LV“ 454 931 Eur.

⦁ Prokuratūra ieškinyje nurodė, kad buvo imituota viešojo pirkimo procedūra, pasirenkant Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) nurodytą tiekėją.
⦁ Besąlygiškas SAM nurodymo greituosius testus įsigyti sudarant sutartį su UAB „Profarma“ vykdymas pažeidžia viešojo pirkimo skaidrumo principą.
⦁ Nurodė, kad šiuo atveju galėjo būti taikomas neskelbiamų derybų pirkimo būdas, tačiau, pasirinkus šį būdą, pirkimas buvo įvykdytas pažeidžiant Viešųjų pirkimų (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.
⦁ Dar iki pirkimo pradžios SAM perkančiajai organizacijai nurodė greituosius testus įsigyti sudarant sutartį su konkrečiu vieninteliu tiekėju.
⦁ NVSPL neieškojo alternatyvaus SAM nurodytam tiekėjui ūkio subjekto, galinčio teikti reikalingas prekes, nesiaiškino perkamo objekto kainos pagrįstumo ir proporcingumo.
⦁ Tuo metu tiek SAM, tiek NVSPL buvo gavusios kitų bendrovių pasiūlymus dėl greitųjų testų, tačiau jų nesvarstė. 2020-03-18 SAM gavo UAB „ProAris“ pasiūlymą įsigyti greituosius testus už kelis kartus mažesnę kainą negu siūlė UAB „Profarma“.
⦁ Dėl to buvo permokėta už nupirktas prekes, pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, valstybės lėšos buvo naudojamos neracionaliai.
⦁ Sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo..šiuo atveju perkančiajai organizacijai buvo nurodyta su kokiu tiekėju sudaryti sutartį.
⦁ Viešųjų pirkimų komisija nesirinko į posėdį, nevertino kainos. Sutartys prieštarauja gerai moralei. Atsakovai UAB „Profarma“ ir UAB „Bona Diagnosis“, nurodydami viešojo pirkimo metu, kad testų gamintoja yra UAB „Profarma“, veikė nesąžiningai, nes tokių testų atsakovas negamino.
⦁ Sutarties 3 punkte numatyta išlyga rodo, kad Sutarties sudarymo metu UAB „Profarma“ žinojo, kad techninėje specifikacijoje nurodyto gamintojo testų nepatieks.
⦁ Tą pačią dieną buvo sudarytą antra sutartis, kuria UAB „Profarma“ visus įsipareigojimus pagal Sutartį perdavė kitai prieš 1 dieną įsteigtai bendrovei UAB „Bona Diagnosis“, kurios buveinė yra 3 kv.m. sandėliuke.
⦁ Kitą dieną po Sutarties ir 2 Sutarties sudarymo, t. y. 2020-03-20, buvo sudaryta 3 Sutartis tarp UAB „Bona Diagnosis“, atstovaujamos R. L., ir „AMEDA Labordignostik GmbH“ dėl 510 000 vnt greitųjų testų už 1 135 360 Eur ir tą pačią dieną sumokėta pirma įmoka. Atsakovų veiksmai rodo, kad buvo rengiamasi patiekti „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testus tik kelis kartus brangiau, negu galėjo pristatyti kitas teikėjas – UAB „ProAris“. pervedimas atliktas 2020-03-25.
⦁ Šios aplinkybės kelia abejonių, kad sutartis su „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ buvo sudaryta įvykdžius 4 Sutartį. 4 Sutarties priedų įsigaliojimo datos rodo, kad ši Sutartis buvo sudaryta atgaline data, o SIA „Rouen Grains LV“ realiai neteikė paslaugų UAB „Bonus Diagnosis“.
⦁ Paskui buvo pasirašyta dar viena sutartis UAB „Bona Diagnosis“ sumokėjo „Bio Medical Scientific Services“ už testų suradimą 65 568 Eur, t. y. 5 proc. nuo sutarties sumos už papildomai nupirktus testus.
⦁ Taigi 4 Sutarties šalys nesiekė realiai teikti paslaugų, o tik siekė sudaryti vaizdą, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas SIA „Rouen Garins LV“ iš UAB „Bona Diagnosis“ gauti lėšų, nors iš tikrųjų nė viena šalių neįgijo teisių ir pareigų.
⦁ Buvo perkami neaišku kokio gamintojo testai, todėl atsakovų argumentai, jog pirkimo pasirinkimą lėmė prekių kokybė, nepagrįsti.

⦁ Prokuratūros duomenimis, savivaldybei tiekti testai, pirkti iš UAB „Profarma“, buvo nekokybiški.
⦁ Atsakovų prielaida, kad UAB „ProAris“ nebūtų sugebėjusi pristatyti viso NVSPL reikalingo testų kiekio, yra nepagrįsta.
⦁ Atsiliepimuose nurodyti parduoti testai UAB „Pigu LT“ beveik visi buvo grąžinti atgal UAB „Profarma“.
⦁ UAB „Bona Diagnosis“ buvo įsteigta prieš 2 dienas iki 2 Sutarties sudarymo, todėl atsakovų argumentai apie šios įmonės patirtį marketingo srityje yra nelogiški. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad prieš teikiant 2020-03-19 pasiūlymą, buvo žinoma testų kaina (510 000 vnt. kaina būtų 943 500 Eur be tarpininkavimo mokesčio ir transporto išlaidų), tuo tarpu pasiūlymo kaina buvo beveik 6 kartus didesnė, o tai rodo atsakovų siekį pasinaudojus ekstremalia situacija pasipelnyti.
⦁ UAB „Profarma“ galėjo pati pasirašyti sutartį su testų gamintoju, tačiau sudarė 2 Sutartį siekdama išvengti galimų pasekmių iškilus Sutarties teisėtumo klausimams.
⦁ Kai kurios sutartys buvo sudarytos atbuline data..
⦁ Atsakovė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad viešojo pirkimo komisija vykdė SAM nurodymus pirkti testus iš UAB „Profarma“, manydama, kad juos privalo vykdyti. Pretenzijų dėl sutarties vykdymo pardavėjui neturi. NVSPL negalėjo kontroliuoti pirkimo situacijos, ji yra pavaldi SAM.
⦁ „Profarma“ teismui pateikė atsiliepimą, kad minėta sutartis vykdoma, kai buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir karantinas. Prokuroras nepateikia jokių įrodymų, kad kitų tiekėjų, kuriuos neva NVSPL turėjo pakviesti į neskelbiamas derybas, parduodami testai buvo kokybiški ir galėjo atitikti NVSPL poreikius…UAB „Profarma“ elgėsi kaip socialiai atsakinga įmonė. .. Byloje nėra ekspertizės akto, patvirtinančio, kokia kaina būtų protinga.

 

⦁ Byloje gauta Viešųjų pirkimų tarnybos, kurioje nurodyta, kad esktremali padėtis nėra pakankama priežastis vogti biudžeto pinigus.
Teismas nustatė :
⦁ Byloje nustatyta, kad 2020-03-18 sveikatos apsaugos ministras – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovas priėmė sprendimą dėl greitųjų testų COVID-19 ligai (koronoviruso infekcijai) įtarti įsigijimo, kuriuo įpareigojo NVSPL direktorių nedelsiant organizuoti greitųjų teistų įsigijimą. Sprendime nurodyti konkretūs testų kiekiai bei pristatymo terminai. 2020-03-19 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu NVSPL paskirta 6 050 000 Eur suma greitiesiems testams įsigyti.
⦁ NVSPL, kaip Perkančioji organizacija, turėjo įsigyti minėtame sprendime nurodytas prekes, viešojo pirkimo būdu.
⦁ 2020-03-18 SAM buvo atsiųstas UAB „ProAris“ pasiūlymas dėl greitųjų testų, kurių kaina buvo 3,65 Eur., 3,99 Eur, 3,74 Eur, taip pat pasiūlymus teikė ir atsakovė UAB „Profarma“. .. 2020-03-19 NVSPL gavo SAM viceministrės elektroninį laišką, kuriame nurodyta „imame antrą pasiūlymą“.
⦁ 2020-03-19 NVSPL ir UAB „Profarma“ pasirašė Prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartį dėl greitųjų testų įsigijimo (toliau – Sutartis). 2020-03-20 UAB „Profarma“ buvo pervesta 6 050 000 Eur sutarties suma.
Dėl sutarčių teisėtumo ir jų galiojimo
⦁ Taigi šiuo atveju testų pirkimas iš UAB „Profarma“ buvo atliktas iš esmės neatlikus viešojo pirkimo imperatyvių procedūrų, todėl buvo pažeistas VPĮ, įskaitant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, ir dėl to nebuvo užtikrintas viešojo pirkimo tikslas racionaliai naudoti valstybės lėšas.
⦁ Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog ieškovas pagrįstai teigia, jog buvo imituota viešojo pirkimo procedūra, pasirenkant SAM nurodytą tiekėją.
⦁ Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnį valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei;
⦁ Taigi Sutartis su UAB „Profarma“ neatitiko imperatyviųjų įstatymo normų bei prieštarauja viešajai tvarkai (CK 1.80, 1.81 straipsniai).
⦁ Viešojo pirkimo sutarties priede – techninėje specifikacijoje nurodyta, kad greitasis testas turi būti skirtas nustatyti 2019-nCoV IgG ir IgM antikūnus žmogaus kraujo mėginyje, o produktas skirtas in-vitro naudojimui. Gamintoju nurodyta UAB „Profarma“. Perkamų „greitųjų testų“ kaina – pirmųjų 10 000 vnt. – 19,36 Eur, kitų 100 000 vnt. – 15,73 Eur ir paskutinės, 400 000 vnt. partijos kaina – 10,709 Eur.
…Tokiu būdu, nors atsakovės UAB „Profarma“ veiksmai tuo aspektu, kad sutarties sudarymo metu UAB „Profarma“ nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie prekių gamintoją, nepripažintini sąžiningais, tačiau, nesant ginčo dėl sutarties įvykdymo, dėl pristatytų prekių tinkamos kokybės bei ieškovui neįrodžius, kad sąlyga dėl prekių gamintojo buvo esminė, tokie atsakovės veiksmai nenulėmė sandorio neteisėtumo CK 1.80, 1.81 straipsniuose nustatytais pagrindais.
… Vertinant kainos pagrįstumą, atsižvelgtina į tai, kad nei sudarant, nei vykdant sutartį pirkėjas nereikalavo, kad pardavėjas pagrįstų jo pasiūlytą kainą, dėl pasiūlymo nesiderėjo…. Atsakovai (pardavėjai) yra privatūs pelno siekiantis asmenys. Ūkinės veiklos laisvės principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje. ..Nereguliuojamos rinkos sąlygomis kainų lygį lemia paklausos ir pasiūlos santykis..
⦁ Kita vertus, ieškovas neįrodė, kad parduotų prekių kaina esmingai viršijo analogiškų prekių rinkos kainas.
⦁ Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog UAB „ProAris“ galėjo ir realiai ketino pateikti NVSPL pasiūlymą, atitinkantį perkančiosios organizacijos poreikius įsigyti 510 000 vnt. greitųjų testų per nustatytus terminus,
⦁ Įvertinusi perkančiosios organizacijos padaryto pažeidimo pobūdį, atsižvelgdama į nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją – prekės buvo pirktos šalyje susiklosčius neeilinei ekstremaliai situacijai, prekės turėjo buvo nupirktos maksimaliai operatyviai, – teisėjų kolegija nusprendžia perkančiajai organizacijai skirti 20 000 Eur baudą (apie 0,3 proc. ginčo sutarties vertės). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks baudos dydis atitinka susiformavusią teismų praktiką, laikytinas proporcingu ir atgrasančiu bei skatinančiu laikytis viešojo pirkimo reikalavimų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
⦁ Atsižvelgus į tai, kad byla yra sudėtinga, kita vertus, šioje byloje buvo nustatytos tam tikros aplinkybės apie atsakovės UAB „Profarma“ nesąžiningą elgesį sudarant viešojo pirkimo sutartį, taip pat į tai, kad UAB „Bona Diagnosis“, nors ir nebuvo viešojo pirkimo sutarties šalimi, tačiau, kaip matyti iš atsiliepimo į ieškinį, žinojo apie viešojo pirkimo procedūras, žinojo kokiu tikslu perkamos prekės, kokiomis sąlygomis pasirašyta viešojo pirkimo, tame tarpe ir kokio gamintojo prekes turėjo būti parduotos, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir sumažinti atsakovų UAB „Profarma“ , UAB „Bona Diagnosis“ prašomos priteisti jų patirtų (UAB „Bona Diagnosis“ patyrė 22 300,71 Eur, UAB „Profarma“ – 10 147,91 Eur) bylinėjimosi išlaidų dydį iki 5000 Eur kiekvieno atsakovo naudai.

 

Visa teismo išmintis sudėta čia:

 

[2022-02-02][nuasmenintas+sprendimas+byloje][e2-569-653-2022]

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));