skip to Main Content
LR prezidentas G.Nausėda pareiškėjui A.Drižiui : „duok mane į teismą, tačiau savo pareigų nevykdysiu” 
 Aurimas Drižius 
 Šitie vadinamieji “teismai ir prokuratūros” mane jau daugiau nei 12 metų persekioja už teisėtą veiklą – žurnalistiką – skelbia vis naujus nuosprendžius ir ilgina kalėjimo laiką. 
Tai, kad žurnalistika ir straipsnių rašymas dar nėra įstatymų uždrausta veiklą, priešingai – įstatymai ir Konstitucija draudžia persekioti laisvą spaudą už valdžios kritiką, o Konstitucija kategoriškai draudžia cenzūrą, tačiau UAB “teismai ir prokuratūros” sako, kad jiems negalioja nei įstatymai, nei Konstitucija. 
 O Konstitucijos garantas Gitanas Nausėda, kuris davė priesaiką Lietuvos Respublikai ir nurodė, kad gins ir saugos Konstituciją, mane raštu informuoja, kad jis yra bejėgis tai padaryti ir nusikaltėliai patys turi išsiaiškinti savo nusikaltimus ir patys save nuteisti.  

Konstitucijos 4 straipsnis. Respublikos Prezidento priesaikos tekstas :

Respublikos Prezidentas prisiekia, perskaitydamas vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą; prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą; prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.“

nuosedos

T.y. G.Nausėda, prisiekęs būti ištikimas LR Konstitucijai,  man raštu nurodo : “prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo”. 
Tačiau problema ta, kad prokuroras ir teismas juokiasi iš įstatymo, ir su Konstitucija šluostosi užpakalį, o žmogelis, kurio darbas – užtikrinti, kad tokių dalykų nebūtų, t.y., aukštas ir gražus, tačiau be stuburo, man sako : “Jie gali daryti ką nori”. 
Nežinau, ką daryti su tokiu degradu, kaip Gitanas Nausėda, kurs savo paskirtį supranta taip pat, kaip koks Adamkus – tai yra būti šios mafijinės valstybės fasadu ir priiminėti užsienio svečius. Visiškai nesuprantu, kodėl žmonės per sausio 13 d. protestą nenušvilpė Nausėdos, nes daugelis dar turi dėl jo vilčių.  
Tos viltys – kvailystė, nes Nausėda jau seniai įrodė, kad jis – eilinis mafijos statytinis. Kurį žmonės kažkodėl priešpastato dar kvailesnei plėšikų gaujai – LR vyriausybei su šimonytėmis ir armonaitėmis. 
Todėl sakau – meskite tas kvailas viltis. Nausėda yra šios mafijinės valstybės vienas iš kertinių ramsčių, pasirašantis visus konservatorių Seimo priimtus nusikalstamus įstatymus. 
Čia pat Nausėda dar tyčiojasi ir siūlo jį paduoti į tai pačiai mafijai tarnaujantį teismą. 

Todėl sakau – visą šią mafijinė teisinę sistema su 700 teisėjų ir keliais tūkstančių prokurorų reikia išvaikyti ir susodinti į pataisos namus, o į jų vietą paskirti nesusitepusius ir „nepakabintus“ žmones. Tik tada galime tikėti, kad kas nors Lietuvoje ims laikytis įstatymo.

Kaip veikia visa ši mafijinė struktūra su Nausėda viršuje? 
Trumpa įvykių chronologija tokia : 
LR generalinė prokuratūra Nida Grunskienė 2021-11-15 raštu nR. 17.2-3187 oficialiai atsisakė vykdyti savo pareigas ištirti sunkius nusikaltimus:

grunskienes

Tada kreipiausi į Nausėdą ir nurodžiau, kad tokiu poelgiu vadinamoji gen. prokurorė sulaužė priesaiką ir padarė nusikaltimą – tarnybos pareigų neatlikimą ir piktnaudžiavimą tarnyba, todėl reikalauju LR prezidentą vykdyti savo pareigas ir nušalinti LR gen. prokurorę. 
Tai yra Grunskienė man nurodė, kad netirs savo pavaduotojo Ginto Ivanausko nusikaltimų. O pastarasis, gavęs man skundą dėl visos eilės teisėjų sunkių nusikaltimų , ėmė man atvirai grasinti, kad kels man baudžiamąją bylą, jeigu drįsiu skųstis dėl prokurorų ir teisėjų nusikalstamų veiksmų. 

n. grunskiene

 G.Ivanausko nepasitenkinimą užsitraukiau po to, kai kreipiausi į taip vadinamą gen. prokuratūrą, nurodžiau visą eilė sunkių prokurorų ir teisėjų nusikaltimų, piktnaudžiaujant savo pareigomis ir neatliekant pareigos ištirti nusikaltimą. Tada taip pavadinamas prokuroras G.Ivanauskas ėmė man atvirai grasinti. 
Tai yra jau daugiau nei 12 metų taip vadinamoje LR teritorijoje esu persekiojamas už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką. Teismas man yra įvedęs Konstitucijoje uždraustą cenzūrą, o prokuratūra ir teismai klastoja baudžiamąsias bylas už visiškai teisėtą veiklą. Prokuratūra atsisako vykdyti savo pareigas – tirti nusikaltimus ir man nurodo, kad teismai gali daryti ką nori. 
 Paskutinis lašas, vainikuojantis visą šios mafijinės prokuratūros darbą buvo jau minėtas Lr gen. prokurorės raštas, kuriame nurodyta, kad jeigu manęs netekinta prokurorų ir teismų priimti sprendimai, tai dar nereiškia, kad jie nėra teisėti, ir negali būti pagrindas teikti, kad pareigūnai tinkamai neatlieka savo pareigų. Gen. prokurorė nė puse lūpų neužsiminė apie mano daugiau nei 12 metų besitęsianti banditišką persekiojimą už teisėtą veiklą. 
Tai yra : 
Buvau penkis kartus nuteistas šios mafijinės teisėsaugos už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, teismams ir prokuratūrai legalizavus cenzūrą, kurią draudžia LR Konstitucijos 44 str. ir Visuomenės informavimo įstatymas. Galiausiai gen. prokurorės pavaduotojas G.Ivanauskas ėmė man atvirai grasinti, kad jeigu nesiliausiu skundęs „teisėtų veiksmų“, tai kels man dar vieną bylą. Tada kreipiausi dėl Ivanausko nušalinimo, ir gen. prokurorė man atsakė, kad mano skundai daugiau prokuratūroje niekada nebus nagrinėjami: 
  Savo skunde prokuratūrai labai aiškiai nurodžiau, kad „Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas A. Pažarskis, šiuo metu einantis taip vadinamojo aukščiausiojo teismo teisėjo  pareigas, o taip pat aukščiau paminėtos Vilniaus apygardos teismo teisėjos baudžiamojoje  byloje Nr. Nr. 1- 257-648/2010 pritaikė cenzūrą ir nuteisė mane, „Laisvo laikraščio“  redaktorių Aurimą Drižių už sąžiningą savo pareigų atlikimą, spaudos darbą ir  žurnalistiką. T.y. buvau nuteistas už tai, kad : „A.Drižius nuteistas už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: A. Drižius nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: jis nevykdė 2009-04-10 priimto Vilniaus 1 apylinkes teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, kuris įsiteisėjo 2009-05-10, kuriuo jam ir ( – ) yra uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendroves privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu, tai yra jis, būdamas UAB „Šilo bitė“ direktoriumi ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, 2009-09-12 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ straipsnyje „( – )“ A. Sadecką siejo su akcine bendrove ( – ), su šios bendroves privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu: “ A. Sadeckas teisme norėjo paneigti, kad jo firma „( – )“ niekaip nedalyvavo AB „( – )“ privatizavime, kad ji niekaip nėra susijusi su tariamos studijos apie šios įmones privatizavimo rengimu, ir kad ji niekaip nesusijusi su buvusiu šios įmonės direktoriaus G. K. dingimu ir nužudymu. “ „ Tam, kad nuslėpti „( – )“ ryši su G. K. dingimu A. S. teisme melavo, kad V. G. niekada nėra dirbęs UAB „( – )“. „ 
  Savo skunde nurodžiau, kad teisėjas A.Pažarskis nutarė pripažinti mane kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. ir paskirti laisves apribojimą vieneriems metams. Taip pat – tenkinti iš dalies civilinį ieškinį ir priteisti iš A. D. nukentėjusiajam A. S. 3000 (tris tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat nurodžiau ir savo skundo pagrindus : Šioje byloje teisėjas A.Pažarskis tiesiogiai pritaikė cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Teisėjas A.Pažarskis veikė Stalino laikų stiliumi – jis net savo nuosprendyje įrašė, kad „straipsnių rašymas prilygsta nusikalstamai veiklai“. 
  T.y. šioje byloje buvau nuteistas už tariamą teismo sprendimo nevykdymą. Mat Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2009 m. įvedė cenzūrą man ir savaitraščiui „Laisvas laikraštis“, uždrausdamas rašyti straipsnius apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko veiklą privatizuojant AB „Mažeikių nafta“. Vėliau, kadangi pateikiau įrodymus apie šio asmenis dalyvavimą minėtame privatizavime, ir toliau rašiau straipsnius, to pačios Vilniaus apylinkės ir apygardos teismų buvau penkis kartus nuteistas vien už tai, kad sąžiningai vykdžiau savo žurnalisto pareigą, ir pateikiau įrodymus, kad minėtas teismo draudimas yra nusikalstamas.
Jau minėti Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, nors cenzūra prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymui. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, veikdami tiesiogine tyčia, daugiau nei dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros.
Teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“. Nurodžiau, kad mane jau daug metų už žurnalistiką persekioja vadinamoji prokuratūra ir teismų sistema, kuri visiškai ignoruoja įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, mano pateikiamus rašytinius įrodymus ir dokumentus ignoruoja ir pateikia juos kaip mano išgalvotus arba neegzistuojančius. 
  1. Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 6 straipsnis sako : Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. 7 straipsnis Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos ir Visuomenės informacijos įstatymo punktams. Tai, kad teisėjai sąmoninga ir tyčia, žinodami, kad nuteisia žmogų už teisėtą veiklą, padaro juos kriminaliniais nusikaltėliais, ir aš manau, kad jie turi atsakyti pagal BK straipsnius Tarnybos pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Neįtikėtina, tačiau net ir vadinamojo aukščiausiojo teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė savo nutartimi Nr. N3P1352/2019 man nurodė, kad cenzūra neprieštarauja jokiems Lietuvos teisės aktams. 
Tai tęstinė, tyčinė ir labai sunki teisėjų veikla, kuri vieną dieną turi būti įvertinta. Dėl teisėtos veiklos – žurnalistikos, įvedę neteisėtą cenzūrą, mane šioje byloje nuteisė toks teisėjas A.Pažarskis, puikiai žinojęs, kad cenzūra yra uždrausta, nes ją draudžia pagrindinis šalies įstatymas – Konstitucija. Tokiu būdu, paskelbdami man nuosprendį už teisėtą veiklą, minėti teisėjai, šioje byloje mane nuteisdami už žurnalistiką, sąmoningai ir tyčia pažeidė Konstituciją, kurią prisiekė saugoti, o taip pat padarė nusikaltimus : Piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis) ir tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 straipsnis)
  Po šio nuosprendžio prasidėjo mano daugiau nei dešimt metų trukęs neteisėtas persekiojimas, kuris nesibaigia iki šiol – tas pats nusikaltimus prieš mane padaręs teisėjas Pažarskis nagrinėja mano skundus ir juos atmetinėja Aukščiausiame teisme. Remdamasis išdėstytu – Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymu, ir BPK 451 str., prašiau nedelsiant atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-257- 648/2010 ir mane išteisinti, o taip pat įvertinti teisėjo A.Pažarskio kvalifikaciją. Mano skundą išnagrinėjęs LAT teisėjas Aurelijus Gutauskas nieko nepasisakė nei dėl Konstitucijoje uždraustos cenzūros, nei dėl Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų. Teisėjas A.Gutauskas, sąmoningai nutylėdamas šiuos esminius Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus, manau, kad padarė nusikaltimą- piktnaudžiavo tarnyba ir net nesiteikė mano skundo išnagrinėti, o jį man gražino. Negaliu patikėti, kad net Aukščiausias teismas gali taip elgtis – visiškai ignoruoti Konstitucijos, pagrindinio šalies įstatymo.
Dėl visų šių nusikalstamų teisėjų ir prokurorų veiksmų jau minėtas prokuroras Ivanauskas man parašė, kad mano bandymai ieškoti teisingumo yra „piktnaudžiavimas savo teisėmis“. Ivanauskas man nurodė, kad „prokuratūra pakartotinai nenagrinėja mano skundų“, nes neva jie jau buvo išnagrinėti. Tai įžūlus melas nei prokuratūra, nei teismai nė vieno karto nevertino Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatyme numatyto cenzūros draudimo – jie tiesiog nutylėdavo, kad minėti Lietuvos teisės aktai draudžia cenzūrą. Toks nutylėjimas turi būti vertinamas kaip neteisėtas pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas tarnyba. Prokuroras Ivanauskas man nurodo, kad „nėra objektyvių duomenų apie teisėjų nusikaltimus“, tačiau žinoma, apie cenzūrą nepasisako nė puse žodžio. Toks absurdas ir įstatymų ignoravimas būdingas visai taip vadinamai teisinei sistemai.
Atkreipiu dėmesį, kad prokuratūra sąmoningai nevykdo savo pareigos  ir paskirties ištirti sunkias nusikalstamas veikas, tai yra ji bendrininkauja darant nusikaltimus. Į mano skundus ištirti nusikaltimus, kaip numato BK, prokuratūra atrašo neskundžiamais „rašteliais“, kuriuose rašo įvairias savo haliucinacijas ir kitokias nesąmones. Todėl prokuratūra sąmoningai atima iš manęs galimybę skųsti šias haliucinacijas teismui, nes „rašteliai“ neskundžiami. 
Gen. prokuroro pav. Ivanauskas, Seime prisiekęs laikytis Konstitucijos, ir ją saugoti, sulaužė šią priesaiką (priesaikos tekstas : „Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man patikėtas paslaptis ir gerą prokuroro vardą. Tepadeda man Dievas.“) , nes visiškai legalizavo Konstitucijoje uždraustą cenzūrą, ir nurodė, kad cenzūrą taikę teisėjai „veikė teisės aktų ribose“. Tai akivaizdus priesaikos sulaužymas. Prokuratūros įstatymo 8 str. nurodo, kad 
. Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas atleidžiami iš pareigų, kai: 
1) atsistatydina; 
2) dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų; 
3) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 
4) savo poelgiu sulaužo priesaiką; 
  1. G.Ivanauskas ir N.Grunskienė sulaužė priesaiką, ne tik neatlikęs savo pareigos ištirti nusikaltimus, legalizavę Konstitucijoje uždraustą cenzūrą, tačiau ir ėmęs grasinti nukentėjusiems asmenis, t.y. man. 
  1. Remdamasis išdėstytu, prašau – LR prezidento nušalinti gen. prokurorę N.Prunskienę ir jos pavaduotoją Gintą Ivanauską nuo pareigų ir pradėti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo. 
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));