Rinkos „liberalizavimas“ atnešė 40 kartų aukštesnes elektros kainas

Visos Seimo partijos vienu balsu nubalsavo už vadinamą „elektros rinkos liberalizavimo įstatymą“ ir deklaravo, kad šis „liberalizavimas“ sumažins elektros kainas, neva atsiras konkurencija tarp elektros gamintojų.
Primenu, kad iki šio įstatymo priėmimo elektros kainą nustatė valstybinė elektros energijos kainų reguliavimo komisija, ir tada (2020 m.) elektros kaina kainavo 0,11 euro už KW.
„Liberalizavus“ elektros kainą, ši kaina pašoko iki 4 eurų už vieną KWH (rekordas pasiektas rugpjūčio mėnesį), arba 40 kartų.

Primenu, kad pristatydamas šį įstatymą, 2020 m. energetikos ministras Kreivys pasakojo (taip surašyta įstatymo aiškinamajame rašte) : „numatoma, kad mažmeninės elektros energijos rinkos liberalizavimas turės teigiamą poveikį vartotojų aptarnavimui ir paslaugų kokybei bei sudarys sąlygas galutinės elektros energijos kainos vartotojams mažėjimui, paskatins naujų tiekėjų atėjimą į rinką ir sudarys sąlygas skaidriai tiekėjų konkurencijai ir efektyvesniam darbui…tiekėjų konkurencija ir vartotojo galimybės keisti bei rinktis tiekėją ir lyginti siūlomą kainodarą leis vartotojams sutaupyti ir gauti finansiškai naudingiausius elektros energijos tiekimo kainos pasiūlymus, atitinkančius vartotojo elektros energijos vartojimo įpročius ir poreikius“.

Neaišku, ar kuris nors Seimo balsuotojas bent jau skaitė minėtą įstatymą, kurio vienas punktas teigė : „visuomeninio tiekėjo pagrįstos sąnaudos, patirtos dėl šio įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos įgyvendinimo, įvertinamos nustatant visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą“.
Ką reiškia tokia sukta formuluotė? Tai reiškia tik vieną – elektros kaina vadinamojoje „biržoje“ perkama ne už mažiausią, tačiau už didžiausią pasiūlytą kainą. Tai yra, kas pasiūlo, didžiausią kainą, už tokią kainą elektros energija ir perkama ir paskui „perparduodama“ vartotojams.
Jokie rusai ar karas Ukrainoje čia nieko dėti, nes elektros kainą sukelia Seimo priimtas įstatymas ir jo metodika.
Ir visos kalbos apie karą ir aukštas resursų kainas tėra blefas. Tai pakomentavo ir ekonomistas Andrius Gudaitis : „Žiūrėjau „LRT formumą“ kurio metu „diskutavo“ kurį ministrą reiktų pakeisti, o šiandien Dainius Kreivys VŽ straipsnis apie „viršpelnius“.

Tai parodo, kad ministras ir toliau užsiima „kovomis su pasekmėmis“, o ne „šakninės priežasties“ šalinimu. Šakninė problema išlieka stabili – NordPool dabartinis algoritmas, kuris nesukuria konkurencijos, o veikia kaip „kartelinių susitarimų“ platforma. Ir Dainius Kreivys, kaip, pasak „LRT forumo“, „ne blogiausiam ministrui“ toks Nord Pool veikimas neprieštarauja logikai.
Tik priminsiu, kad dabar kainą formuoja Lietuvos gamintojai ir visi pasiima aukščiausią nustatytą kainą. Kadangi vietinės generacijos yra per mažai, tai visi gamintojai, kurių pasiūlymas padidina kainą, priimamas į biržą ir tokiu būdu pasiekiamas tarp gamintojų neformalus „kartelinis“ susitarimas – Nord Pool visiems sumoka vienodą aukščiausią kainą. Už Lietuvos gamintojų nustatytą kainą jungtimis atitekanti (importuojama) elektra nedalyvauja kainos formavime, o skirtumą tarp pigesnės zonos ir LT zonos pasidalina jungčių operatoriai. Kitaip tariant, Litgrid pasiima pinigus neva „naujų jungčių“ statybai, bet nutylima, kad nei viena jungtis neprisideda prie kainos formavimo, todėl jokios įtakos pigesnei elektrai nedaro. Dar įdomiau, kad straipsnyje minimi Švedijos gamintojai jokių viršpelnių praktiškai ir negauna, nes pas juos kaina visada buvo ženkliai žemesnė nei Lietuvoje, todėl kalbos apie tai, kad bus kažkokių viršpelnių grąžinimas yra tuščios kalbos.
Dainius Kreivys, Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda – Jūsų „viršpelnių mechanizmas“ jokios realios konkurencijos nesukuria ir tik nustato kokią kainą Nord Pool biržoje turėtų nustatyti gamintojai, kad neužkliūtų biurokratams. Jei nebus keičiamas algoritmas, lygiai taip pat „naudos“ duos ir pristatyti atsinaujinančios energetikos generatoriai – juos ir toliau pardavinės brangiai, nes konkurencijos mechanizmo realiai nebus sukurta.
Norint sukurti realią konkurenciją, tai:
a) Visi gamintojai turėtų gauti tiek, kiek paprašė, o ne kiek pasiūlė „brangiausias“ gamintojas.
b) Biržoje su savo kainomis turi dalyvauti ir importuojami energijos šaltiniai.
c) Vartotojui skaičiuojamas SVERTINIS kainos vidurkis.
Tokiu būdu:
1. Bus sudaryta konkurencija, nes iš biržos bus išstumti tie, kas siūlys nekonkurencingą kainą.
2. Papildomos jungtis tikrai įtakos vietinę konkurenciją, tad tai skatins vietinius gamintojus dirbti efektyviau arba naudoti konkurencingas technologijas.
3. Mažesnė elektros kaina sudarys sąlygas verslams konkuruoti eksporto rinkose ir sukurti daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų.
4. Daugiau ir geriau apmokamos darbo vietos prisidės prie didesnio viešojo sektoriaus finansavimo (biudžeto surinkimo).
Dainius Kreivys, INGRIDA ŠIMONYTĖ, Gitanas Nausėda – ko reikia, kad pradėtumėte spręsti šakninę problemą, o ne vaikytis pasekmių? suvartojantys vartotojai į „laisvą rinką“ galės išeiti palaipsniui iki 2026 m.