Prokuratūra : aukai stipriai sužalotas kūnas (sulaužyti kaulai, išdurta akis, nulupti du kojos nagai), tačiau jis vis tiek pats paskendo

Aurimas Drižius

Generalinė prokuratūra toliau dengia Donato Andriulaičio žudikus ir toliau kartoja, kad jaunas vaikinas tapo nelaimingo atsitikimo auka – tai yra pats paskendo.

Nors kūną apžiūrėję teismo ekspertai nustatė, kad prieš mirtį žmogus buvo smarkiai kankinamas – jam sulaužyti kaulai, išdurta akis, nulupti du kojos nagai, tačiau prokuratūra atsisako atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Donato Andriulaičio motina Zosė Andriulaitienė žino, kas yra žudikai, ir kodėl jie tai padarė. Motina mano, kad tai šalia esančio kaimo gyventojų, buvusių policininkų, vėliau už nusikaltimus sėdėjusių kalėjime, darbas.

„Šilutės rajono policijos komisariate 2014 m. kovo 30 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl be žinios dingusio Donato Andriulaičio. Paskutinė D. Andriulaičio buvimo gyvo vieta nustatyta Pakalnės g. 70, Rusnė, Šilutės r. savivaldybė, R.B. sodyboje. Apklausti liudytojais asmenys nurodė, kad įvykio vietoje D. Andriulaičio atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas Jo stipriai sužalotas kūnas (sulaužyti kaulai, išdurta akis, nulupti du kojos nagai) rastas upėje 2014 m. balandžio 22 d. Galimai nužudytas, kankinant, turint tikslą užvaldyti jo turtą ir pinigines lėšas. Donatas Andriulaitis buvo puikus žmogus ir labai šiltai, gerai charakterizuojamas darbuotojas, visų, pas kuriuos tik jam teko dirbti, – teigia motinos advokatas Antanas Bartusevičius.

Šilutės rajone, Pakalnės kaime, Pakalnės upelyje 2014 m. balandžio 22 d. buvo rastas D. Andriulaičio lavonas. Teismo medicinos specialistas savo išvadoje konstatavo, kad D. Andriulaitis mirė dėl asfiksijos užpildžius kvėpavimo takus vandeniu. Taip pat konstatavo, kad D. Andriulaičio mirties priežastis nėra aiški.

„Išorinių kūno sužalojimų nebuvimą konstatavo tik vizualinės apžiūros būdu, – stebisi advokatas, – kodėl tik vizualinės apžiūros būdu, nors buvo akivaizdu, kad kairioji akis išdurta? Du kojos nagai nulupti? Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Jurij Petuchov (toliau ir – prokuroras J. Petuchov) 2014 m. liepos 14 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutarime daugiau negu trumpai išdėstęs ikiteisminio tyrimo duomenis, prokuroras J. Petuchov konstatavo, kad: “D. Andriulaitis po konflikto su R. B. ir N. U. bandė iškviesti taksi automobilį, nepavykus išėjo iš sodybos. Tiksliai negalima pasakyti, kodėl jis nuėjo prie Pakalnės upės tekančios šalia sodybos, galėjo stipriai girtas tamsoje prarasti orientaciją, nuėjo aplankyti kitų pažįstamų Pakalnės kaime, arba po gulėjimo ant žemės norėjo upėje apsiplauti rūbus ir rankas ir pan. Atlikus visus ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje negauta jokių duomenų, kad prieš D. Andriulaitį buvo panaudotas smurtas, nustatyta, jog jis pats nuskendo Pakalnės upėje 2014 m. kovo 28 d. būdamas stipriai girtas, t.y., įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių”. Ar tikrai, prokurore Jurij Petuchov?

Džeimso grasinimai

Liudytojas R. N. (pravardė „Džeimsas“) – galimai vienas iš žudikų, tuo metu registruotas darbo biržoje, tuo pačiu metu dalyvavo, jo žodžiais tariant, „motorizuotų transporto priemonių nuomos“ veikloje. R. N. aiškiai tvirtinęs: “Ateis ta diena, kai aš su tavim susidorosiu, pakišiu po velėna, kad niekas tavęs niekada nerastų“.

Po jo apsilankymo R. B. sodyboje gyvo D. Andriulaičio daugiau niekas nematė. Šiuo metu R. N. nuteistas už kitus nusikaltimus, pripažintas kaltu pagal LR BK 183 str. 2 d., 223 str. 1 d., nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Bet koks iš tikrųjų R. N. vaidmuo Donato Andriulaičio mirties istorijoje?

Kodėl liudytojas, galimai vienas iš žudikų, R.B. – teigia, kad “ramindamas D. Andriulaitį, sudavęs jam į galvos sritį”. Tai patvirtino D. L. parodymai. Po to ne kartą pargriovė Donatą Andriulaitį ir, jo žodžiais tariant, “laikė prispaudęs prie žemės”. Taip stipriai laikė, kad lūžo kaulai, buvo išdurta akis ir nulupti kojos nagai?

Liudytojas N. U. parodė, kad D. Andriulaitis susiginčijo su R. B. dėl šuns; Ar tikrai tik dėl šuns? Liudytojas A. G. taip pat parodė, kad D. Andriulaitis susiginčijo su R. B. dėl šuns. Įdomu, kodėl abu liudytojai vieningai teigia, kad susiginčijo dėl šuns. Ar tikrai dėl šuns?

D. L. – Donato sugyventinė, nukentėjusioji, nes teigia, kad jos sūnus – Donato Andriulaičio vaikas (?), sakė, kad Donatas: “2014-03-27 išėjo pas draugą A. G. į garažą atsigerti alaus”. Donatas “skambino apie 23 val., kad tuoj grįš”. Vėliau sužinojau, kad “su draugais išvažiavo į Šilutės r., Rusnės sen. Pakalnės kaimą”. Po to gyvo Donato jau nesulaukė ir nebematė. Prisimena, kad “prieš penkis – šešis metus Donatas pasakė: “Jeigu man kas nors atsitiks, tai tu žinok, kad tas taksas, tas taksistas, tai bus padaręs” (…) “Jei man kada nors kas atsitiktų, rankas bus pridėjęs taksistas “Džeimsas”.

Abejonės dėl tėvystės

Jos nuomone, apie Donato dingimo tikrąsias aplinkybes gali žinoti R. B. ir R. N. O ką apie tai galėtų pasakyti pati sugyventinė D. L.? Keisti aplinkybių sutapimai – tik 2013 metų pabaigoje Donatas Andriulaitis savo mamai užsimena apie abejones dėl tėvystės nustatymo, 2013-12-31 Donatas Andriulaitis sudaro gyvybės draudimo sutartį T. A. (sūnaus) ir sugyventinės naudai, o 2014 metų kovo mėnesio 27 dieną Donatas Andriulaitis dingsta ir 2014-04-22 randamas negyvas, – tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl tėvystės.

Ir ne tik dėl to. Gal pati moteris šį bei tą nutyli paslaptingoje Donato Andriulaičio dingimo istorijoje? Jos ir kitos moters A. N., kuri tuo metu gyveno Jungtinėje Karalystėje pokalbyje telefonu, A. N. rekomendavo dėl Donato dingimo kreiptis į jos gerą pažįstamą kriminalistą iš Šilutės PK. Ar kreipėsi?

Zosė Andriulaitienė – Donato mama, kovojo ir tebekovoja teisinėmis priemonėmis dėl sūnaus nužudymo bylos teisingo ištyrimo ir pralaimėjusi mūšį su Lietuvos teisėsauga; mūšį, bet ne karą. Retrospektyviai žvelgiant jos įteiktieji pareiškimai ir skundai dėl sūnaus nužudymo, tėvystės nustatymo klausimo, su pesimistinėmis Lietuvos baudžiamosios ir civilistikos politikos raidos prognozėmis adekvačiai atspindi mūsų nūdieną. Karas tebevyksta.

Viena šią bylą tyrusi pareigūnė liudytojos, tuo metu gyvenusios Didžiojoje Britanijoje, A. N. žodžiais tariant, sulaukė tokio komentaro: jos buvęs vyras “Džeimsas” “palaiko gerus santykius su policija, žinau netgi su kuo”. Su “seniu vyriausiu, kur sėdi kriminalkėj…”.

Tad kyla klausimas, kodėl buvo ignoruoti tokie A. N. žodžiai apie galimus pareigūnų ryšius ir ji neapklausta kaip liudytoja? Prokuroro nutarime be jokio įvertinimo paliktas svarbus garso įrašas, kuriame girdimas balsas asmens, įvardinto “Andželika”, duomenys, nors jie, tiriant galimas įvykio versijas, yra pakankamai reikšmingi, bet taip pat iš esmės nebuvo tirti.

Atkreiptinas dėmesys, kad tarp išdėstytų dviejų teismo medicinos specialistų išvadų (išvados Nr. 237/14(03) ir išvados Nr. 0061/14) yra esminiai prieštaravimai dėl D. Andriulaičio mirties priežasties, teismo medicinos tyrimo metu D. Andriulaičio galimi vidiniai (kaulų) kūno sužalojimai iš esmės nebuvo tiriami, apsiribojant vien tik vizualiniu tyrimu, bet ne atliekant tyrimą specialiomis priemonėmis ir būdais. Todėl teismo medicinos specialistų išvados nėra išsamios ir pakankamos padaryti išvadą apie besąlygišką D. Andriulaičio mirties priežastį.

Prokuroras J. Petuchov 2014 m. gruodžio 10 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras padarė išvadą: “D. Andriulaitis po konflikto su (…) bandė iškviesti taksi automobilį, nepavykus išėjo iš sodybos. Tiksliai negalima nustatyti, kodėl jis nuėjo prie Pakalnės upės, tekančios šalia sodybos, galėjo stipriai girtas tamsoje prarasti orientaciją, nuėjo aplankyti kitų pažįstamų Pakalnės kaime, arba po gulėjimo ant žemės norėjo upėje apsiplauti rūbus ir rankas ir pan. Atlikus visus ikteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje negauta jokių duomenų, kad prieš D. Andriulaitį buvo panaudotas smurtas, nustatyta, jog jis pats nuskendo Pakalnės upėje 2014-03-28 būdamas stipriai girtas, t.y. įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių”.

Nutarime taip pat nurodyta, kad “2014 m. liepos mėn. bendraujant telefonu su Z. Andriulaitiene pastaroji bandė (…) prokurorą įtikinti, jog nužudymą galėjo organizuoti sugyventinė su meilužiu siekiant užvaldyti D.Andriulaičio turtą. Minėta Z. Andriulaitienės iškelta versija tyrimo metu nepasitvirtino”. Ar tirta?

Šiuo nutarimu pripažinta, kad prokuroras J. Petuchov padarė pagrįstą išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad D. Andriulaitis mirė dėl kitų asmenų smurtinių veiksmų ir pagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą. Pažymėta, kad nukentėjusioji pateikė jai žinomus duomenis raštu, kurie prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau jokių ikiteisminiam tyrimui svarbių duomenų nepateikė.

Tai išsamiai ar neišsamiai atliktas tyrimas?

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Dalia Kursevičienė, 2015 m. birželio 3 d. savo nutartimi atmetė advokato R. Andrikio skundą. Konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, tyrimo metu buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant įrodymus bei aplinkybes, turinčias reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, naikinti prokurorų nutarimus bei skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Nutartyje taip pat pažymėta dėl skundo argumentų, jog “teismas neatsakė į visus skundo argumentus, pažymėtina, kad nors nebuvo detalizuoti atsakymai į kiekvieną argumentą, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, jog buvo pasisakyta dėl esminių skundžiamo nutarimo aplinkybių pagrįstumo, ir tai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą nutartį”.

Teisėja D. Kursevičienė ignoravo ir tai, kad prokuroro J. Petuchov nutarimuose išvados dėl D.Andriulaičio mirties aplinkybių grindžiamos išimtinai prielaidomis: ”galėjo stipriai girtas tamsoje prarasti orientaciją, nuėjo aplankyti kitų pažįstamų Pakalnės kaime, arba po gulėjimo ant žemės norėjo upėje apsiplauti rūbus ir rankas, ir pan.”

LR Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas 2015 m. birželio 26 d. informavo nukentėjusiąją Z. Andriulaitienę, kad jos skundas, pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui, dėl D.Andriulaičio mirties aplinkybių neištyrimo nepagrįstas.

Neseniai Zosė Andriulaitienė jau trečią kartą kreipėsi į generalinį prokurorą E.Pašilį: „Noriu prašyti apginti mano ir mano nukankinto ir nužudyto sūnaus teises, įtvirtintas konstitucijoje, o taip pat Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijoje, pažeidimo, – teigia motina, – kreipiuosi į jus eilinį kartą dėl mano sūnaus nukankinimo ir nužudymo, dėl netekties ir nevilties dėl teisėsaugos institucijų veiklos, tiriant mano sūnaus nužudymą. Tikiuosi, kad jūsų reiklumas teisėsaugai padės nenugramzdinti užmarštin nusikaltimo, kai buvo žiauriai nužudytas žmogus. Manau, kad pati teisėsauga šioje istorijoje nesiėmė visų priemonių ištirti nusikaltimą – teisėsauga pati slėpė šį nusikaltimą, nes buvo su juo susijusi.

Visos baudžiamojo proceso kodekse numatytos procedūros ir veiksmai buvo atlikti paviršutiniškai, iš esmės siekiant įrodyti vienintelę šio įvykio versiją ir nutraukti ikiteisminį tyrimą. Galiausiai toks nutarimas ir buvo priimtas, vėliau ‚apgintas“ aukštesnio prokuroro ir teismų, ignoruojant eilę itin svarbių aplinkybių.

Mano sūnus dirbo Škotijos naftos kompanijos „Archer“ mechaniku, buvo pasirašęs kontraktą dirbti pamainomis. Į darbą išvykdavo iš Palangos oro uosto, ten palikdavo savo automobilį. 2014-03-22 atvykęs į Lietuvą, lankėsi Baltijos – Amerikos klinikoje, kovo 27 d. keitė padangas savo automobiliui Genučio įmonėje, ir po to dingo be žinios.

Aš į Lietuvą grįžau 2014-03-29, Donato kambaryje radau ant kilimo išdėliotus dokumentus, langas buvo pravertas, balkone padžiauti rūbai. Pagalvojau, kad mano sūnus išbėgęs trumpam, nors nuojauta buvo labai bloga. Jo telefonas buvo išjungtas. 2014-03-30 Seimo nario Komskio sekretorė D.Liaugaudaitė atėjusi į mano namus, pasiėmė Donato asmeninį kompiuterį, kuriame buvo jo visi duomenis, pasiėmė net nuotraukų albumą, keletą dokumentų. Man pasakė – kaip aš įrodysiu, kad ji paėmė?

2014-04-16 policija pradėjo tyrimą dėl Donato dingimo be žinios, vėliau – dėl nužudymo pagal 139 str. 1 d. dėl Donato Andriulaičio tyčinio nužudymo – tačiau tik po mano aktyvių veiksmų, kai parašiau skundą prezidentei. Kasdien vaikščiojau į komisariatą, reikalaudama, kad imtųsi visų veiksmų.

Jeigu Lietuvoje nesugebama ištirti tokio elementaraus nusikaltimo ir ištardyti trijų žudikų, tai susidaro labai blogas įspūdis apie Lietuvos teisėsaugą. Jie nebuvo apklausti kaip įtariamieji, nors nužudė ir kankino mano sūnų – „komskiniai kontrabandininkai, kurie nieko daugiau nemoka“. Tai kriminalinės partijos autoritetai, kvailesni už šunis. Tyrimas nebuvo išsamus, pasitenkinta paviršutiniška įtariamųjų apklausa, neinformatyviomis teismo medicinos specialistų išvadomis.

2014-07-14 Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo skyriaus vyr. prokurorė Baltrūnaitė – Petkevičienė atnaujino ikiteisminį tyrimą. Nutarime pripažįstama, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamus, ir kad reikia išsamiai išsiakinti 2014-03-28 Pakalnės kaime Rusnės mieste įvykusio konflikto aplinkybes. Prokurorė nurodė, kad reikia dar kartą apklausti asmenis, mačiusius, kaip R.Berčys sudavė smūgį Andrlulaičiui į galvą – tai matė D.Liaugaudaitė. Mamertas taip pat paliudijo, kad R.Berčys jam sakė, kad trenkė Donatui į galvą. Prokurorė taip pat nurodė papildomai apklausti, ar R.Berčys, N.Urbonas ir A.Gentus bendravo tarpusavyje, ar minėtoje sodyboje buvo automobilis WV Multivan, ir kam jis priklauso. Prokurorė taip pat nurodė policijai išsiaiškinti, kaip minėtame automobilyje ir laive atsirado kraujo dėmės. Apklausus minėtus asmenis, turėjo būti pateikta užduotis specialistui – ar minėtos dėmės yra žmogaus kraujas ir tada paskirti DNR tyrimą.

Nors prokurorė Petkevičienė nurodė policijai atlikti eilę veiksmų, tačiau prokuratūra po kiek laiko vėl nutraukė tyrimą. Prokuroro Petuchov nutarime net nėra išdėstyti papildomai apklaustų liudininkų R.Berčio, N.Urbono, J.Masnikienės, R.Norkaus, D.Liaugaudaitės parodymai, duoti dėl jų matyto smurto prieš Donatą aplinkybes. Nors buvo apklausta daug liudininkų, prokuroras patingėjo surašyti jų parodymus, ir motyvus nutraukti tyrimą tiesiog nukopijavo iš savo ankstesnio, dar 2014 m. padaryto nutarimo nutraukti tyrimą.

Aš nuo pat tyrimo pradžios teigiau, kad mano sūnaus mirtis yra smurtinė, o prokuratūros ir teismų nutartyse nurodytas motyvas, kad neva prieš Donatą nebuvo naudotas smurtas, tėra prielaida, kuria negalima grįsti teisinių išvadų, – teigia motina, – nors visi duomenys rodo, kad prieš mano sūnų buvo naudojamas fizinis smurtas, tačiau šios aplinkybės yra nutylėtos procesiniuose dokumentuose. D.Liaugaudaitė tyrimo metu buvo ne kartą nurodžiusi, kad Donatas jai sakęs, kad „taksistas“ Rolandas Norkus jam sakęs, kad „anksčiau ar vėliau pakiš po velėna“. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad būtent šis asmuo buvo atvažiavęs į R.Berčio sodybą įvykio metu ir parsivežė N.Urboną. Moteris taip pat paliudijo, kad A.Genutis girdėjo, kaip R.Berčys gyrėsi trenkęs į galvą Donatui. Tačiau šie parodymai prokuratūros ir teismo nutarimuose net nėra paminėti, o šios nurodytos aplinkybės – iš esmės netirtos“.

„Ne kartą atkreipiau teisėjų dėmesį, kad dviejų teismo medicinos specialistų išvados prieštarauja vienai kitai – sakė motina, – vienoje išvadoje nurodyta, kad Donato kūne matomi galimi vidiniai (kaulų) kūno sužalojimai, tačiau tai nebuvo tiriama, tik kūnas apžiūrėtas, tačiau netirtas. Ekspertai nekonstatavo išorinių mechaninių sužalojimų tik dėl vizualinio tyrimo vienpusiškumo ir nepakankamumo, nors kūno darytos spalvotos fotonuotraukos rodo, kad padaryti sužalojimai. Dėl to, kad viena aukos akis buvo išdurta, teismo medicinos ekspertas net nebuvo apklaustas. Be to, nebuvo tiriama, ar nebuvo sužaloti kaulai. Taip pat nebuvo tiriamos ir aplinkybės, kodėl aukai nulupti du kojų nagai.

B.d.