Principingosios prokurorės Ritos Poškienės, persekiojančios visą Garliavos gaują, kaltinimas LL redaktoriui A.Drižiui atsidūrė šiukšlių dėžėje
Kuznecovaite-334x220
Principingosios prokurorės Ritos Poškienės, persekiojančios visą Garliavos gaują, kaltinimas LL redaktoriui A.Drižiui atsidūrė šiukšlių dėžėje
Aurimas Drižius
Pernai gruodžio pradžioje ‚Lietuvos rytas“ ir jo tiriamosios žurnalistikos žvaigždė Asta Kuznecovaitė visam pasauliui paskelbė, kad aš eilinį kartą keliausiu į teismą dėl Milinių (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio ir jo šeimos) šmeižto.
„Kartą dėl Milinių šeimos šmeižimo jau teistas, tačiau išteisintas žurnalistas Aurimas Drižius dar kartą susitiks teisme su Marija Miliniene ir jos šeima, – skelbė A.Kuznecovaitė, – Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje 48 metų A.Drižius yra kaltinamas piktnaudžiavimu, šmeižimu ir mirusiųjų atminimo paniekinimu. Ne kartą teistas ir net 24 kartus administracine tvarka baustas A.Drižius į teisiamųjų suolą sės dėl savo portale ir laikraštyje spausdintų, kaip teigiama, šmeižikiškų straipsnių, kuriuose V.Milinis buvo kaltinamas grasinęs nužudyti žmogų, o jo tėvas, buvęs Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis, tariamai slėpė savo įsūnio blogus darbus ir buvo jo „stogas“.
Čia pat Kuznecovaitė paaiškino, kad „įĮ teismą A.Drižių atvedusi istorija prasidėjo prieš daugiau kaip keturis metus. 2012 metų rugsėjį savo laikraštyje, kurio ir redaktoriumi ir direktoriumi yra jis pats, A.Drižius išspausdino interviu su kauniečiu Algimantu Rėkliu. Interviu A.Rėklys teigė, kad likus keliems metams iki V.Milinio mirties, jam teko susidurti su tuomet dešimtoku Vaidu ir šis jam pradėjo grasinti pistoletu. A.Rėklys teigė, kad dėl pasikėsinimo nužudyti parašė pareiškimą policijai, tačiau A.Milinis esą sutvarkė šį reikalą – jo įsūniui įtarimai nebuvo pareikšti, o jam, A.Rėkliui, gyvenimas esą buvo sugadintas, jo verslas sužlugdytas. Nepatikrinęs A.Rėklio pasakojimo ir neišklausęs nei vieno iš Milinių šeimos, A.Drižius išspausdino šmeižikišką straipsnį. Matyt, pats juo buvo labai patenkintas, todėl netrukus atsirado ir istorijos apie tariamai baisų jaunuolį tęsiniai. Juose A.Drižius teigė, kad V.Milinis yra pedofilas Aidas, kurio ieškojo Drąsius Kedys, todėl ir buvo nužudytas. Taip pat jis nužudytą jaunuolį savo straipsniuose vadino narkomanu, kuris ne kartą buvo įsivėlęs į kriminalines istorijas“…
Žodžiu, tiesiog recidyvistas A.Drižius pagaliau sulaukė teisingumo ir atsakys už savo nedorus darbus. Tuo labiau, kad principingoji prokurorė Rita Poškienė, patraukusi A.Drižių atsakomybėn ir daug metų dirbusi, kad visą Garliavos gaują patraukti atsakomybėn už išgalvotos pedofilijos istoriją, nepatingėjo paieškoti baudžiamajame kodekse straipsnių, kuriais galėtų apkaltinti A.Drižių. Todėl net sugalvojo žurnalistą A.Drižių prilyginti valstybės tarnautojui, kokiu jis niekada nebuvo, ir tuo pagrindu pateikti jam kaltinimą dėl „piktnaudžiavimo tarnyba“.
Nuo pat pradžių man visa ši istorija buvo juokinga dar ir todėl, kad aiškiai matėsi, kaip prokurorė Rita Poškienė kurpia bylą iš oro, net „kaltinamajame akte“ prirašo to, ko niekada nebuvo. Juokinga dar ir todėl, kad mano pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prokurorės R.Poškienės atžvilgiu dėl bylos įrodymų klastojimo, pasiųstas generaliniam prokurorui E.Pašiliui, galiausiai atsidūrė ant Poškienės stalo ir pati R.Poškienė nusprendė, kad ji nepadarė jokių nusikalstamų veikų.
Prokurorė Rita Poškienė nusprendė, kad prokurorė Rita Poškienė jokio nusikaltimo nepadarė. Taip ji padarė dar vieną įstatymo pažeidimą, nors turėjo nusišalinti nuo šio skundo nagrinėjimo. O Generalinės prokuratūros „vidaus tyrimų” prokurorė Loreta Pikelienė, turėjusi įvertinti tokią R.Poškienės praktiką, taip pat padarė nusikaltimą – nurodė, kad aš neskundžiau R.Poškienės veiksmų. Nors šiame nutarime pripažįsta, kad „skundo dalį išnagrinėjo prokurorė Poškienė”. Žodžiu, užburtas ratas – prokurorai patys įvertina savo nusikalstamas veikas, o „vidaus tyrimas” nurodo, kad „vsio zakonno”.
Tačiau Vilniaus apylinkės teisme tokie Poškienės fokusai neveikė – teismas iš karto nurodė principingajai prokurorei R.Pošlkienei, kad net teismas nesuprato, kuo yra kaltinamas A.Drižius, ir nusiuntė bylą atgal prokurorei R.Poškienei.
„Teismas konstatavo, kad nė viename iš trijų kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 1 dali nėra nurodoma, kokie konkrečiai melagingi, tikrovės neatitinkantys, garbę ir orumą žeminantys prasimanymai, nulėmę žmonių panieką ir pakirtę pagarbą mirusiojo Vaido Milinio atminimui, buvo paskelbti publikuotuose straipsniuose, tuo pačiu nėra nurodoma ir tai, kokie konkretūs teiginiai vertintini kaip šmeižiantys Albertą Milinį“, – teigiama teisėjo nutartyje.
Prokurorė Poškienė nepasidavė ir apskundė šią nutartį Vilniaus apygardos teismui ir iš ten gavo analogišką atsakymą: „apylinkės teismas aiškiai ir konkrečiai nurodė kaltinamojo akto trūkumus bei pagrįstai konstatavo, kad esant šiems kaltinamojo akto trūkumams, nėra aiškios įrodinėtinos faktinės aplinkybės, todėl akivaizdu, kad tai teismui trukdo nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje, apsunkinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir tinkamai gintis nuo kaltinimo, apsunkintas prokuroro pareigos palaikyti valstybinį kaltinimą vykdymas, o nukentėjusieji negalės tinkamai įgyvendinti savo teisių baudžiamajame procese“.
O aš jau visam pasauliui „Lietuvos ryto“ žvaigždės Astos Kuznecovaitės esu išvadintas nusikaltėliu ir šmeižiku. Net nežinau, kaip atgauti gerą vardą.
Pridedama Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl prokurorės Poškienės skundo:
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. sausio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylu skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašalinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Poškienės skunda dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-2995-935 2016. kurioje kaltinamas Aurimas Drižius. perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
nustatė:
2016 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla Nr. 03-2-00502-16 (teisminis bylos Nr. 1-2995-935/2016), kurioje Aurimas Drižius kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 313 straipsnio 2 dalyje, 154 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi minėtą baudžiamąją bylą perdavė prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Nutartyje teismas nurodė, kad Aurimas Drižius yra kaltinamas trijų nusikalstamų veikų, numautų BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas konstatavo, kad nė viename iš trijų kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 1 dali nėra nurodoma, kokie konkrečiai melagingi, tikrovės neatitinkantys, garbę ir orumą žeminantys prasimanymai, nulėmę žmonių panieką ir pakirtę pagarbą mirusiojo Vaido Milinio atminimui, buvo paskelbti publikuotuose straipsniuose, tuo pačiu nėra nurodoma ir tai, kokie konkretūs teiginiai vertintini kaip šmeižiantys Albertą Milinį. Esant tokiam kaltinimui negalima įvertinti, ar buvo pažeistos kaltinime nurodytos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Teismo teigimu, kaltinime nėra aiškiai ir suprantamai suformuluotas įrodinėjimo dalykas, t.y. nėra aišku, kokios konkrečios aplinkybės bei faktai turėtų būti įrodinėjami, nuo ko turėtų gintis kaltinamasis.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš pirmojo kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį matyti, jog jis siejasi su kaltinimu pagal BK 313 straipsnio 2 dalį, kadangi šiuose kaltinimuose yra minimas tas pats straipsnis, t. y. „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi“. Kaltinime pagal BK 313 straipsnio 2 dalyje yra nurodomi teiginiai, kurie vertinami kaip melagingi prasimanymai, galintys nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusiojo Vaido Milinio atminimui. Kaltinime pagal BK 228 str. 1 d. taip pat nurodoma, jog savaitraštyje publikuotame straipsnyje buvo viešai paskelbi melagingi, tikrovės neatitinkantys, garbę ir orumą žeminantys prasimanymai apie mirusį Vaidą Milinį, nulėmę žmonių panieką ir pakirtę pagarbą mirusiojo Vaido Milinio atminimui. Taigi šiuo atveju kyla klausimas, ar aptariamuose dviejuose kaltinimuose yra kalbama apie tuos pačius ar apie skirtingus teiginius. Tuo pačiu kaltinime pagal BK 228 str. 1 d. yra nurodoma, kad savaitraštyje publikuotame straipsnyje buvo apšmeižtas Albertas Milinis, tačiau iš suformuluoto kaltinimo neįmanoma suprasti, kaip konkrečiai tai buvo padaryta. Tuo atveju, jeigu kaltinimuose pagal BK 313 str. 2 d. ir 228 str. 1 d. yra kalbama apie tuos pačius teiginius, kyla klausimas, kodėl jie yra kvalifikuojami pagal dvi skirtingas BK normas, o galimai Albertą Milinį šmeižiančių
teiginių (neaišku kokių) paskelbimas yra kvalifikuojamas tik pagal BK 228 str. 1 d., nekvalifikuojant galimai padarytų neteisėtų veiksmų pagal BK 154 str. 2 d. Taigi nagrinėjamu atveju aiškiai nesuformulavus kaltinimo, neįmanoma įvertinti, kiek ir kokios nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos.
Likusiose dviejuose kaltinimuose pagal BK 228 str. 1 d. (kaltinimai, susiję su straipsniais „Kauno policija ir STT slepia įtariamus Vaido Milinio nusikaltimus“ ir „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“) yra nurodoma, kad Aurimas Drižius viešai paskelbė melagingus, tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius prasimanymus apie mirusį Vaidą Milinį, nulėmusius žmonių panieką ir pakirtusius pagarbą 2010 m. gruodžio 11 d. mirusiojo Vaido Milinio atminimui, bei šmeižė Albertą Milinį. Šie du kaltinimai yra suformuluoti analogiškai kaip ir pirmasis kaltinimas pagal BK 228 str. 1 d., tačiau šiais dviem atvejais kaltinamojo veikos papildomai nėra kvalifikuojamos pagal BK 313 str. 2 d. Taigi kyla klausimas, kodėl vienu atveju tam tikri veiksmai yra vertinami vienaip, o kitu atveju nurodomos iš esmės tos pačios aplinkybės, tačiau jų visuma jau vertinama kitaip, t. y. nėra išlaikomas kaltinimo nuoseklumas. Tokiu atveju neaišku, kaip pasireiškė piktnaudžiavimas, ar tik tuo. jog Aurimas Drižius nepatikrino pateiktos melagingos informacijos, parašė bei išspausdino konkrečius strairsnius. ar dar ir tuo. jog atlikęs prieš tai nurodytus veiksmus jis tuo pačiu viešai paskelbė melagingus, tikrovės neatitinkančius, garbe ir orumą žeminančius prasimanymus apie mirusį, nulėmusius žmonių panieka ir pakirtusius pagarbą mirusiojo atminimui, bei šmeižė Albertą Milinį. Iš aptariamu dvieju kaltinimu matyli, jog Aurimas Drižius galimai apšmeižė Alberta Milinį, tačiau galimai padaryti nusikalstami veiksmai nebuvo kvalifikuoti pagal jokį BK straipsnį. Esant nekonkrečiam kaltinimui, neįmanoma vertinti nei kiek. nei kokios veikos galimai buvo padarytos.
Apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad visuose trijuose kaltinimuose pagal BK 228 str. 1 d. yra nurodoma po du nusikalstamų veikų padarymo laikus, t. y. visų pirma nurodoma, jog veika padaryta konkrečią dieną, o vėliau jau nurodomas tam tikras laikotarpis (pavyzdžiui, pirmajame kaltinime nurodoma, jog veika padaryta 2012 m. rugsėjo 21 d., o vėliau nurodomas laikotarpis nuo 2012 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 28 d. ir t. t.). Taigi taip ir lieka neaišku, kuo kaltinimuose nurodomas pirmasis laikas yra išskirtinis, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai ta diena buvo padaryti.
Kaltinime pagal BK 154 str. 2 d. yra nurodyta, jog Aurimas Drižius paskleidė apie Milinių šeimą tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti šią šeimą ir pakirsti pasitikėjimą ja. Vis tik. kaip jau minėta, atsakomybė pagal BK 154 str. 2 d. dalį kyla tam, kas šmeižė asmenį, todėl kaltinime ir turėtų būti nurodyta, kokie konkrečiai asmenys buvo šmeižiami, o ne nurodoma, jog buvo apšmeižta šeima. Tas pats pasakytina ir apie kaltinimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d., padarymo, kadangi šiuo nusikaltimu žala taip pat yra padaroma konkretiems fiziniams asmenims, o ne jų grupėms.
Trečiasis kaltinimas pagal BK 228 str. 1 d. yra susijęs su kaltinimu pagal BK 154 str. 2 d. Iš abiejų kaltinimų galima suprasti, jog straipsnyje „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“ išsakytais teiginiais buvo apšmeižtas Albertas Milinis (viename aiškiai įvardijamas Albertas Milinis, o kitame kaltinime galima suprasti, jog Albertas Milinis yra vertinamas kaip Milinių šeimos narys), todėl kyla klausimas, ar abi veikos buvo padarytos tais pačiais veiksmais, t. y. nurodžius tuos pačius teiginius, ir jeigu taip, tai kodėl viename kaltinime nurodoma, kad buvo apšmeižtas tik Albertas Milinis, o kitame kaltinime jau nurodoma, jog buvo apšmeižta Milinių šeima.
Apylinkės teismas pažymėjo, kad įstatyme numatytų nusikalstamos veikos aplinkybių nenurodžius kaltinamajame akte, tampa neaiškios ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei įrodinėtinų nusikalstamos veikos aplinkybių ribos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnyje, t. y. išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje, nuosprendyje teismas pirmiausia turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų ir ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Šiuo atveju dėl nustatytų trūkumų surašant kaltinamąjį aktą, nėra aiškios įrodinėtinos faktinės aplinkybės, todėl akivaizdu, kad tai teismui trukdo nagrinėti bylą
teisiamajame posėdyje. Esant tokiai situacijai, teismas neturi galimybės patikrinti, kokius konkrečius veiksmus atliko Aurimas Drižius, ar jie gali būti vertinami kaip nusikalstami. Taip pat konstatuota, jog esant nustatytiems esminiams kaltinamojo akto trūkumams yra apsunkinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir tinkamai gintis nuo kaltinimo, apsunkintas prokuroro pareigos palaikyti valstybinį kaltinimą vykdymas, o nukentėjusieji negalės tinkamai įgyvendinti savo teisių baudžiamajame procese.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Rita Poškienė skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį A.Drižiaus baudžiamojoje byloje ir priimti naują sprendimą – bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Prokurorė skunde nurodė, kad įtariamajam A.Drižiui įteikus pranešimą apie įtarimą, skundas būtent dėl nekonkretaus ar įtariamajam nesuprantamo pranešimo apie įtarimą gautas nebuvo. O jam paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, su ikiteisminio tyrimo medžiaga jis susipažinti nepageidavo, prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą nepateikė. Pažymėjo, kad vadovaujantis BPK 256 str. 1 d., prokuroras turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytini prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Esant tokioms aplinkybėms, prokuroras baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu gali prašyti pakeisti kaltinimą. Nagrinėjamu atveju teismas savo nutartyje gana abstrakčiai išdėstė, jo nuomone. BPK 219 str. pažeidimus, padalytus surašant kaltinamąjį akta. ir nenurodė, kodėl jo nustatytų BPK 219 str. pažeidimu negalima ištaisyti teisme. Prokurorė pažymėjo, kad A.Drižiui pranešimas apie įtarimą įteiktas 2016-06-29. patiriami procesiniai suvaržymai trunka jau beveik puse metų. Taigi, bylos grąžinimas prokurorui dar labiau užvilkintų bylos nagrinėjimą ir pažeistų A.Drižiaus teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Dėl nurodytų priežasčių, prokurorės nuomone, teismo nutartis perduoti bylą prokurorui dėl to, jog kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant BPK 219 str. reikalavimų, yra nepagrįsta ir neteisėta, c teismo nutartyje nurodyti argumentai yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo perduoti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų.
Prokurorės skundas atmetamas.
Kaip matyti iš skundo turinio, prokurorė nesutinka su apylinkės teismo sprendimu grąžinti baudžiamai a byla prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, savo skundą iš esmės argumentuodama tuo. kad įtariamajam A.Drižiui įteikus pranešimą apie įtarimą, nebuvo gautas skundas dėl nekonkretaus ar įtariamajam nesuprantamo pranešimo apie įtarimą, be to, prokurorės teigimu, teismas gana abstrakčiai išdėstė, jo nuomone, BPK 219 str. pažeidimus, padarytus surašant kaltinamąjį aktą, ir nenurodė, kodėl jo nustatytų BPK 219 str. pažeidimų negalima ištaisyti teisme.
Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiama nutartimi bei prokurorės skundu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą pagrįstai grąžino prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti.
BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Minimame straipsnyje išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo#akto turiniui bei formai. Kaltinamojo akto turinys laikomas iš esmės neatitinkančiu įstatymų reikalavimų tuomet, kai jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 str., t.y. kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir pan.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, taip pat šie trūkumai turi būti tokie, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės
aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 str. 3 p. pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 str. 5 p. pažeidimas) ir kt. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 str. pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2008, 2K-480/2012, 2K-556/2012). Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismas atsiduria teisinėje aklavietėje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-696/2016).
Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad A.Drižius kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d.. 313 str. 2 d., 228 str. 1 d., 228 str. 1 d.. 154 str. 2 d., padarymu.
Skunda nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo nutarties motyvais dėl nutartyje konkrečiai ir aiškiai išdėstytų kaltinamojo akto trūkumų ir nesutinka su prokurorės skundo argumentais, kad teismas gana abstrakčiai išdėstė, jo nuomone. BPK 219 str. pažeidimus, padam rus surašant kaltinamąjį akta.
Skunda nagrinėjančio teismo vertinimu, apylinkės teismas nutartyje konkrečiai ir aiškiai įvardijo kaltinamojo akto trūkumus, nurodydamas, kad nė viename iš A.Drižiui pareikštų trijų kaltinimų pagal BK 228 su. 1 d., nėra nurodoma, kokie konkrečiai melagingi, tikrovės neatitinkanty s, garbę ir orumą žeminantys prasimanymai, nulėmę žmonių panieką ir pakirtę pagarbą mirusiojo Vaido Milinio atminimui, buvo paskelbti publikuotuose straipsniuose, tuo pačiu nėra nurodoma ir tai, kokie konkretūs teiginiai vertintini kaip šmeižiantys Albertą Milinį. Apylinkės teismas taip pat aiškiai nurodė, kad tuo atveju, jeigu kaltinimuose pagal BK 313 str. 2 d. ir 228 str. 1 d. yra kalbama apie tuos pačius teiginius, kyla klausimas, kodėl jie yra kvalifikuojami pagal dvi skirtingas BK normas, o galimai Albertą Milinį šmeižiančių teiginių (neaišku kokių) paskelbimas yra kvalifikuojamas tik pagal BK 228 str. 1 d., nekvalifikuojant galimai padarytų neteisėtų veiksmų pagal BK 154 str. 2 d. Todėl nagrinėjamu atveju aiškiai nesuformulavus kaltinimo, neįmanoma įvertinti, kiek ir kokios nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos. Be to, apylinkės teismas pažymėjo, kad likusiose dviejuose kaltinimuose pagal BK 228 str. 1 d. (kaltinimai, susiję su straipsniais „Kauno policija ir STT slepia įtariamus Vaido Milinio nusikaltimus” ir „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“) yra nurodoma, kad Aurimas Drižius viešai paskelbė melagingus, tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius prasimanymus apie mirusį Vaidą Milinį, nulėmusius žmonių panieką ir pakirtusius pagarbą 2010 m. gruodžio 11 d. mirusiojo Vaido Milinio atminimui, bei šmeižė Albertą Milinį. Šie du kaltinimai yra suformuluoti analogiškai kaip ir pirmasis kaltinimas pagal BK 228 str. 1 d., tačiau šiais dviem atvejais kaltinamojo veikos papildomai nėra kvalifikuojamos pagal BK 313 str. 2 d. Todėl kyla klausimas, kodėl vienu atveju tam tikri veiksmai yra vertinami vienaip, o kitu atveju nurodomos iš esmės tos pačios aplinkybės, tačiau jų visuma jau vertinama kitaip, t. y. nėra išlaikomas kaltinimo nuoseklumas. Trečiasis kaltinimas pagal BK 228 str. 1 d. yra susijęs su kaltinimu pagal BK 154 str. 2 d. Iš abiejų kaltinimų galima suprasti, jog straipsnyje „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“ išsakytais teiginiais buvo apšmeižtas Albertas Milinis (viename aiškiai įvardijamas Albertas Milinis, o kitame kaltinime galima suprasti, jog Albertas Milinis yra vertinamas kaip Milinių šeimos narys), todėl kyla klausimas, ar abi veikos buvo padarytos tais pačiais veiksmais, t. y. nurodžius tuos pačius teiginius, ir jeigu taip, tai kodėl viename kaltinime nurodoma, kad buvo apšmeižtas tik Albertas Milinis, o kitame kaltinime jau nurodoma, jog buvo apšmeižta Milinių šeima.
Taigi, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apylinkės teismas aiškiai ir konkrečiai nurodė kaltinamojo akto trūkumus bei pagrįstai konstatavo, kad esant šiems kaltinamojo akto trūkumams, nėra aiškios įrodinėtinos faktinės aplinkybės, todėl akivaizdu, kad tai teismui trukdo
nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje, apsunkinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir tinkamai gintis nuo kaltinimo, apsunkintas prokuroro pareigos palaikyti valstybinį kaltinimą vykdymas, o nukentėjusieji negalės tinkamai įgyvendinti savo teisių baudžiamajame procese.
Be to, apylinkės teismas pagrįstai nutartyje nurodė, kad visuose trijuose kaltinimuose pagal BK 228 str. 1 d. yra nurodoma po du nusikalstamų veikų padarymo laikus, t. y. visų pirma nurodoma, jog veika padaryta konkrečią dieną, o vėliau jau nurodomas tam tikras laikotarpis, lieka neaišku, kuo kaltinimuose nurodomas pirmasis laikas yra išskirtinis, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai tą dieną buvo padaryti. Tokiu būdu, kaltinamasis aktas turi trūkumų ir dėl šios priežasties, kad pareikštuose kaltinimuose nėra aiškiai apibrėžtas nusikalstamų veikų padarymo laikas, kuris pagal BPK 219 str. 3 p. turi būti kaltinamajame akte aiškiai nurodomas.
Pažymėtina, kad kaltinimų suformulavimas bei kaltinamojo akto surašymas priklauso išimtinai prokuroro kompetencijai, todėl pats teismas taisyti prokuroro padarytų klaidų negali. Pažymėtina ir tai, kad tikslus kaltinimas reikalingas ir tam. kad teismas, rengdamasis nagrinėti baudžiamąja byla. nutartyje galėtų suformuluoti sprendimą byla perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, be kitu duomenų nurodydamas kaltinamojo vardą ir pavarde, veiką, kurios padarymu jis kaltinamas, ir ta nusikalstama veiką numatanti baudžiamai i įstatymą (BPK 233 str. 3 d.). Šiuo atve;u. tokie duomenys kaltinamajame akte nurodyti netiksliai, t.y. tiksliai nenurod}la. kokie gi konkrečiai melagingi, tikrovės neatitinkantys, garbe ir orumą žeminantys prasimanymai, nulėmę žmonių panieka ir pakirte pagarba mirusiojo Vaido Milinio atminimui, buvo paskelbti publikuotuose straipsniuose, tuo pačiu nėra nurodoma ir tai. kokie konkretūs teiginiai vertintini kaip šmeižiantys Alberta Milini. Be to. pripažinus, kad kaltinamasis aktas, kaip nagrinėjamu atveju, turi esminių trūkumų, ir pačiam teismui ištaisius tokius trūkumus, būtų pažeista BPK 220 str. 4 d. nuostata, numatanti, kad surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaitinamajam. Taigi kaip matyti iš šios teisės normos turinio, būtent prokuroras, o ne teismas kaltinamajam įteikia kaltinamojo akto nuorašą ir toks nuorašas turi būti įteiktas iki bylos perdavimo teismui.
Nors prokurorė skunde teigia, kad kaltinamojo akto trūkumus būtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vienintelė BPK nuostata, leidžianti keisti kaltinimą teisme, yra BPK 256 str. Tačiau šią teisės normą galima taikyti tik tuo atveju, kai yra tinkamai suformuluotas pirminis kaltinimas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte pirminis kaltinimas A.Drižiui tinkamai suformuluotas nebuvo. Tai, kad įtariamasis A.Drižius neskundė prokurorės pranešimo apie įtarimą, todėl laikytina, kad jis suprato apie jam pareikštą įtarimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamasis aktas buvo suformuluotas tinkamai, nepažeidžiant BPK 219 str. reikalavimų.
Prokurorės teigimu, bylą grąžinus kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, toks bylos grąžinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą ir pažeistų A.Drižiaus teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laikotarpį. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, bylos negrąžinus kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, tokios bylos nagrinėjimas, kuomet nėra tiksliai suformuluotas įtariamajam kaltinimas dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, būtų labai apsunkintas, tektų tikslinti kaltinimą BPK 256 str. 1 d. nustatyta tvarka, kas trukdytų bylą išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką, todėl darytina išvada, kad bylą grąžinus prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ir šiuo trūkumus laiku pašalinus bei bylą priėmus nagrinėti teisiamajame posėdyje, byla būtų išnagrinėta žymiai greičiau, būtų užtikrintos tiek kaltinamojo A.Drižiaus teisės žinoti, kokios konkrečios aplinkybės bei faktai turėtų būti įrodinėjami, nuo ko jis turėtų gintis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmiausia turi būti surašytas įstatymo reikalavimus atitinkantis kaltinamasis aktas, tada su juo turi būti supažindintas kaltinamasis ir tik po to byla perduodama teismui bei nagrinėjama iš esmės.
Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi baudžiamoji byla pagrįstai buvo grąžinta prokurorui kaltinamojo akto
trūkumams pašalinti, todėl skundžiamą nutartį naikinti prokurorės skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Poškienės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiamą.
Teisėja
š
