PRAŠIAU PAGALBOS – GAVAU TEISTUMĄ

PRAŠIAU PAGALBOS – GAVAU TEISTUMĄ

Asta Rubinaitė

2021 m. Gruodžio mėn. 16 d. 15 val. 30 min. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų, teisėjos Vilmos Dapkevičienės sprendimu, po užpuolimo, už pagalbos prašymą, buvau nuteista.

2019 m. Kovo mėn. 1 d. buvau užpulta nusikaltėlio. Paprašiau pagalbos pas VŠĮ „Alytaus Dzūkijos TV“ žurnalistę Dainą Baranauskaitę – Čiginskienę, kad paskambintų į policiją ir artimiesiems. Vėliau paaiškėjo, kad minėta žurnalistė yra gera Antano Pliaugos draugė.

Priminsiu gerbiamiems skaitytojams, kad buvęs advokatas Antanas Pliauga, sistemingai rašinėjo ant manęs neadekvačius pareiškimus su labai sunkiais kaltinimais, siekdamas, kad aš būčiau nekaltai nuteista ir pasodinta į kalėjimą. Nepavykus nekaltai pasodinti į kalėjimą, sistemingai šmeižė visiems neva aš esu išprotėjusi. Teigė turintis įtakingų pažinčių ir grąsino uždaryti iki gyvos galvos į psichiatrinę.

Teismo posėdžio metu žurnalistė Daina Baranauskaitė – Čiginskienė liudijo, kad apie mano pagalbos prašymą viską papasakojo A. Pliaugai.

Antanas Pliauga pasinaudojo proga sukurti man dar vieną bylą ir kreipėsi į policiją. Ko pasekoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, neva aš ne pagalbos prašiau, o atbėgau minėtoms žurnalistėms interviu duoti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Arūnas Juknevičius pradėjo ikiteisminį tyrimą mano atžvilgiu pagal LR BK 154 str. 2 d. (viešas šmeižimas).

Ikiteisminis tyrimas nr. 03-2-00157-19 buvo pradėtas, ne dėl pačio nusikaltimo fakto, o prieš asmenį, mane Astą Rubinaitę, ką griežtai draudžia baudžiamojo proceso kodeksasw. Prielaidomis ir spėjimais baudžiamasis procesas negalimas, o pradėtas turi kuo skubiau būti nutrauktas. Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. imperatyviai numatyta, kad šmeižikiška informacija apie asmenį privalo būti paviešinta, spaudinyje ar TV laidoje.

Svarbu pažymėti, kad apie mano užpuolimą VŠĮ „Alytaus Dzūkijos TV“ nebuvo nei straipsnio, nei laidos.

Ikiteisminis tyrimas, be nusikaltimo sudėties tęsėsi daugiau nei 2 metus.

Prokuroras Arūnas Juknevičius surašęs kaltinamajį aktą pateikė jį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjai Vilmai Dapkevičienei, savo žmonos teisėjos Snaigės Juknevičienės, A. Pliaugos dukros teisėjos Živilės Janavičienės, bendradarbei.

Nepaisant to, kad pateiktas kaltinamasis aktas, be pateikto pačio nusikaltimo fakto, teisėja Vilma Dapkevičienė (nuotr.), pradėjo teisminį procesą nr. M1-481-791/2021. Tokiu atveju teisėja privalėjo grąžinti prokurorui Arūnui Juknevičiui kaltinamajį aktą, o neteisti nekaltą asmenį dėl nusikaltimo kurio net nėra !

Čia tas pats, kai būtų asmuo teisiamas/nuteisiamas, dėl neegzistuojančio automobilio vagystės.

Sujungė dvi bylas

Prokuroras Arūnas Juknevičius, neteisėtai, prijungė šmeižikišką ikiteisminio tyrimo medžiagą nr. 01-1-48816-18, kuris nepasitvirtinus įtarimams, prokurorės Lauros Mačiulytės – Valaitės 2019-02-22 sprendimu buvo nutrauktas.

Dingo iš bylos esminiai įrašai ir dokumentai?

Teisėja iš viso nevertino esminių dalykų, tai yra 2019-03-04 pokalbio įrašo su žurnaliste Daina Baranauskaite – Čiginskiene, kuriame aš kalbu apie 2019-03-01 užpuolimą ir nemažiau nei 3 kartus teigiau, kad nesutinku nieko viešinti.

Taip pat nevertino, telefono išklotinės, kurioje matosi, kad vieną kartą skambinta iš žurnalistės tel. nr. į mano motinos tel. nr., paskui atskambinta motinos.

Nevertino, kad AAVPK tyrėjo Deivydo Pašukonio, buvo pradėtas tyrimas, dėl mano 2019-03-01 užpuolimo, bet neva neradus nieko namuose, negalėjo apklausti ir tyrimą nutraukė.

Nebuvo vertinta, kad prieš ir po minėtos “ekspertizės”, man, 7 Psichiatrai ir 2 Psichologai tyrinėdami nenustatė jokios psichikos sutrikimo ligos. Taip pat perėjau 3 komisijas dėl suteikimo neįgalumo, kuriose dalyvavo po 5 įvairios srities gydytojus. Gulėjau sistemingai kardiologijos skyriuose nuo 2019-10-24 iki 2020-07-16 turėdama nedarbingumą. Visą minėtą laikotarpį buvau gydytojų žinioje. Vėliau, dėl širdies problemų, bet ne dėl kokių tai psichikos sutrikimo ligų, suteikė neįgalumą.

Psichiatrinę ekspertizę atliko iš pateiktos šmeižikiškos medžiagos

Utenos psichiatrinio ekspertinio skyriaus ekspertės, naudojosi ikiteisminio tyrimo šmeižikiška medžiaga nr. 01-1-48816-18, kuris buvo nutrauktas nepasitvirtinus įtarimams. Taip pat iš kitos pateiktos šmeižikiškos medžiagos, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Iš pateiktos šmeižikiškos medžiagos ir atliko Utenos psichiatrinio ekspertinio skyriaus, ekpertės, psichologinę, psichiatrinę ekspertizę.

Teisėjos sprendime melas ir šmeižtas

Teisėjos sprendime, pateikiami liudytojų Dainos Baranauskaitės – Čiginskienės, Vilmos Skroblienės, liudijimai. Visi jų liudijimai, pateikiami kaip faktai, nors žodis – žodžiui lygus. Nepaisant, to teisėja rėmėsi jų liudijimais, kaip faktais. Nors, davus priesaiką Daina Baranauskaitė – Čiginskienė, skleidė melą. Pateikta yra byloje (įrodymai), jos rašyti šmeižtai, žurnalistui Aurimui Drižiui, neva aš esu psichinis ligonis ir gydyta psichiatrinėse. A. Pliauga, davęs priesaiką, melavo ir mane šmeižė. Nuo 2021-04-13 iš advokatūros pašalintas – A. Pliauga ne advokatas. Teisme vaidino advokatą. Melavo, neva aš jau pirmą kartą, kai atėjau į jo kabinetą, neadekvačiai elgiausi. Vadino mane neveiksnia. Neva aš esu tarptautinė agentė ir t.t.

Teisėja Vilma Dapkevičienė, baudžiamojoje byloje nr. M1-481-791/2021, be nusikaltimo sudėties, remdamasi šmeižtu ir netiksliu Utenos psichiatrinio ekspertinio skyriaus aktu, už pagalbos prašymą, mane nuteisė, pripažino nusikaltimo padarymu pagal BK 154 str. 2 d., nepakaltinama ir paskyrė priverstinį ambulatorinį gydymą.

2021-11-10 Teismo posėdžio metu, žurnalistė Vilma Skroblienė liudijo, kad aš pagalbos prašiau ir nebuvo nieko paviešinta (pateikiam audio įrašą).

Lietuvos Aukšiausiojo teismo praktika

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje pažymima, kad bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. duomenų, faktų konstatavimą apie asmenį, jo veiksmus, elgesį (ar reiškinius, įvykius). Duomenims, faktams taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Teismų praktikoje nuomonė suvokiama kaip kokių nors faktų supratimas, vertinimas, komentarai, pastabos; nuomonei būdingas subjektyvumas, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau nuomonė turi būti paremta tikrovėje egzistuojančiais faktais, sąmoningai jų neiškreipiant. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla.

LR BK 254 str.(šmeižimas) numatytas nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. LAT formuojamoje praktikoje pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

Taip pat svarbu paminėti, jog jei kaltinamasis suklysta sąžiningai, pavyzdžiui, paskleidžia informaciją, apie kurią sąžiningai manė, jog ji atitinka tikrovę (pavyzdžiui, perskaitė ją laikraštyje ir paskleidė bendradarbiui), tai nelaikoma šmeižimu ir tokiam asmeniui baudžiamoji atsakomybė nekyla. Kitaip tariant, šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčia, neatsargia kaltės forma apšmeižti negalima.

Vyksta akivaizdus susidorojimas

Nuo 2018-10-10 dėl sistemingo baudžiamojo persekiojimo pagal šmeižikiškus A. Pliaugos pareiškimus, širdį jau suplėšė, reikalinga širdies operacija, tai dabar jau kėsinasi ir smegenis suardyt.

Vilma Dapkevičienė, teisėjavo ir kitoje administracinėje byloje

2019-03-19 buvau užpulta Antano Pliaugos. AAVPK tyrėjas Deivydas Pašukonis, manęs net neapklausęs ir atsisakęs priimti video medžiagą (įrodančią mano nekaltumą), gulinčią ligoninėje, po 6 mėnesių skyrė 70 eurų baudą. Dėl minėto, kreipiausi su skundu į Alytaus apylinkės Alytaus rūmų teismą. Administracinio nusižengimo bylą nr. II-8-791/2020 nagrinėti buvo paskirta tai pačiai teisėjai Vilmai Dapkevičienei. Paskirtu teismo posėdžio metu gulėjau kardiologijos skyriuje, Alytaus ligonineje. Kadangi, minėtam teismo posėdyje neturėjau galimybės dalyvauti, parašiau teisėjai prašymą, dėl teismo posėdžio atidėjimo. Teisėja į tai visiškai nereagavo. Priimtoje nutartyje, patenkino AAVPK tyrėjo Deivydo Pašukonio prašymą, palikti 70 e. nuobaudą, nesuteikiant net galimybės man pateikti video medžiagos. Teisėja, nesutiko atidėti teismo posėdžio motyvuodama tuom, neva bus vilkinamas procesas. Taip išeina, kad  teisėjai geriau nubausti nekaltą asmenį, nei atidėti teismo posėdį.

Ar gali tokios kompetencijos teisininkė, kaip Vilma Dapkevičienė iš viso eiti teisėjos pareigas? Tokiais atliekamais neteisėtais veiksmais  ir sprendimais yra menkinamas teisėjo vardas.

Kiek nekaltai nuteisusi nukentėjusiųjų asmenų?

Tai kyla natūraliai klausimas, kiek teisėja Vilma Dapkevičienė yra nekaltai nuteisusi asmenų, ne tai kad nekaltų, bet nukentėjusiųjų ?

Aš manau, kad tokios kompetencijos teisėja Vilma Dapkevičienė, negali eiti teisėjos pareigų. Kadangi jos veiksmai, menkina teisėjo vardą, ko pasekoje sukelia nepasitikėjimą kitais kompetetingais teisėjais.