Prašau Seimą skubiai apsvarstyti klausimą dėl teismų korupcijos mūsų valstybėje. Ilgiau tokia padėtis tęstis negali.

Lietuvos Respublikos Seimui

 

2016 m. vasario 16 d.

 

Aldona Ona Meilutytė

Kuršių g. 6 – 4

LT – 48148  Kaunas

aldona.meilutyte@gmail.com

 

  PRAŠYMAS

 

Prašau Seimą skubiai apsvarstyti klausimą dėl teismų korupcijos mūsų valstybėje. Ilgiau tokia padėtis tęstis negali.

 

Teisėjai oficialiai tyčiojasi iš tautos, skelbdami nesąmones: Lietuvos apeliacinio teismo teisėja  Violeta Ražinskaitė ėmė tautai aiškinti, kad nors Uspaskich ir „suprato savo pavojingą elgesį (to neginčysime), numatė, kad gali būti pasekmės (tai yra, kad bus nesumokėti mokesčiai), tačiau jis neturėjo tikslo toms pasekmėms kilti, tai yra neturėjo tikslo nemokėti mokesčių. Jo tikslas buvo truputėlį kitas – nemokant mokesčių turėti pakankamai pajamų Darbo partijos reikmėms“.

Lietuvos teismų savivalei nėra ribų. Į visus mano prašymus dėl mano bylų sprendimuose paskelbtų nesąmonių ir šmeižto, aukščiausiosios valdžios pareigūnai atsako, kad jie negali kišis į teismų darbą, nes teismai ir teisėjai nepriklausomi. Aiškina, kad Lietuvoje aukščiausioji valdžia yra padalinta į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę, todėl nei Seimas, nei Prezidentė negali vertinti teismų sprendimų.

Veltui aš aiškinu, kad šiurkščiai iškraipoma Konstitucija: Konstitucijos 109 straipsnyje nurodyta, kad „Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi“. Kai byloje priimtas galutinis teismo sprendimas, teisingumo vykdymas jau užbaigtas. Teismui vykdant teisingumą, niekas negali kištis į teismo darbą, bet kai teisingumas užbaigtas vykdyti, visi turi teisę vertinti teismų sprendimus (todėl ir užtikrintas teismų darbo viešumas), o valdžia turi pareigą vertinti kitų valdžios šakų darbą ir, reikalui esant, savo veiksmais „stabdyti ir atsverti“.

Demokratinėse valstybėse valstybės valdžia nesukoncentruota vienose rankose, o padalinta tam, kad būtų įgyvedinta valdžios kontrolė, kad būtų išvengta valdžios korupcijos. Demokratinėse valstybėse veikia valdžios tikrinimo ir kontrolės principas. Lietuvoje šis principas neįgyvendintas, klaidingai laikoma, kad jeigu valdžios yra atskirtos, tai jos turi veikti absoliučiai savarankiškai ir ne tik nevertinti viena kitos atliekamų veiksmų, bet net ir nekreipti dėmesio į tuos veiksmus. Taip mūsų valstybėje ir yra kaip toje pasakėčioje: gulbė traukia vežimą į dausas, vėžlys atgal…

Šiandien Vasario 16-oji, nejaugi nesusimąsto valdžia, ką pasiekė per nepriklausomybės metus prieškarinė Lietuvos valstybė, ir kas pasiekta dabar…

Lietuvoje laikoma, kad jeigu net  ir pačią didžiausią nesąmonę teisėjai parašė teismo sprendime, niekas neturi teisės tą nesąmonę taisyti, nes teismas yra nepriklausomas, ir niekas neturi teisės net paprašyti teisėjų paaiškinti, kodėl jie taip nusprendė. Visi Lietuvoje privalo tikėti, kad asmuo nekaltas, nes jis neturėjo tikslo nemokėti mokesčių, bet turėjo tikslą nemokant mokesčių turėti pakankamai pajamų…

Mano atžvilgiu teisėjai įvykdė nusikaltimus: ne tik įteisino mano tėvo Mykolo Meilučio žemės užgrobimą, bet ir apšmeižė mane siekdami įbauginti, kad nesibylinėčiau ir nesiekčiau teisingumo įvykdymo dėl užgrobtos tėvo žemės. Skundžiausi ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuris man atsako, kad neturi teisės stabdyti teismų įvykdytos savivalės (pabrėžiu: įvykdytos savivalės, įvykdytų Konstitucijos ir įstatymų pažeidimų). Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto  nariai žino, kad teisėjai nebaudžiami įvykdė nusikaltimus, tačiau siūlo man kreiptis į teismą, nors aš aiškinu, kad pažeisdami Konstituciją ir įstatymą teisėjai atsisako net priimti mano ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo. Teisėjų etikos ir drausmės komisija ir Teisėjų taryba taip pat atsisako svarstyti mano pareiškimus dėl teisėjų įvykdytų nusikaltimų. (Manau, kad Teisėjų taryba nesvarstys ir teisėjos V.Ražinskaitės ir jos kolegų elgesio, nors įgyvendinant teisėjų savivaldos principą, Teisėjų taryba savo iniciatyva privalėtų reaguoti ir skubiai apsvarstyti teisėjos viešai visai tautai skelbiamas nesąmones).  

Aukščiausioji Lietuvos Respublikos valdžia – Seimas – negali leisti, kad teisėjai nebaudžiami vykdytų nusikaltimus.  Šalyje neveikia demokratinį valdžių padalijimą reguliuojantis tikrinimo ir kontrolės principas (angl. „checks and balances“ netiksliai lietuviškai išverstas „stabdžiai ir atsvaros“).  Seimas privalo imtis skubių priemonių, kad būtų užkirstas kelias teisėjų daromiems nusikaltimams.

Pagarbiai,

A.O.Meilutytė

 

 

 

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
});}(jQuery));