Prašau patraukti baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus apygardos teismo teisėjus A.Survilienę, A.Šumską, V.Pakalnytę-Tamošiūnaitę dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir dokumento klastojimo pagal BK 229 str.

Vilniaus apygardos teismui

Per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Nuteistasis: Aurimas Drižius,

Adresas korespondencijai: Konstitucijos pr. 23B, Vilnius

Skundas dėl 2017-08-17 nutarties atmesti mano skundą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal mano 2017-07-04 pareiškimą (tyrimo medžiagos Nr. M-2-02-00522-17).

2017 m. rugpjūčio 24 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Gudienė priėmė mano nutartį atmesti mano skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Prašiau teismo panaikinti prokuratūros atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą: Vilniaus apygardos teismo teisėjų A.Survilienės, A.Šumsko, V.Pakalnytės-Tamošiūnaitės atžvilgiu dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir dokumento klastojimo pagal BK 229 str.

Savo skunde nurodžiau, kad minėti teisėjai buvo Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijoje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-29-851/2017, kurioje aš buvau nuteistas dėl tariamo Alvydo Sadecko šmeižto – kai parašiau, kad jis teisme davė melagingus parodymus.

Nors teismui buvo pateikti įrodymai, kad buvęs Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas A.Sadeckas buvo „Mažeikių naftos“ privatizavimo organizatorius, t.y. asmeniškai keitė įstatymus (A.Sadeckas teisme pripažino, kad jis įstatymus „taisė“), kad būtų pakeistas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir „Mažeikių naftos“ valstybės valdomos akcijos pateiktų Rusijos kompanijai Jukos. Be to, A.Sadecko firma „Ekskomisarų biuras“ teikė „Mažeikių naftos“ valdymo paslaugas, t.y. realiai ją valdė pagal privatizavimo ir valdymo sutartį, ir teikė paslaugas, kurios Mažeikių prokuratūros buvo įvardintos kaip „Fiktyvios“.

Tačiau teisme A.sadeckas sakė, kad jis niekaip nesusijęs su minėtu privatizavimu. Be to, buvo pateikti įrodymai, kad A.Sadeckas buvo „Mažeikių naftos“ akcininkas, o teisme reikalavo uždrausti bet kokias jo sąsajas su šia įmone. Konstitucijos uždrausta cenzūra buvo įvardinta kaip „teismo sprendimo nevykdymas“, ir Vilniaus apygardos teismas penkis kartus, klastodamas savo nutartis, t.y. įrašydamas žinomai melagingus duomenis, atmesdavo mano prašymus panaikinti cenzūrą.

Pati teisėja A.Survilienė minėtos b.bylos nagrinėjimo metu manęs paklausė, kodėl aš įvardinau, kad A.Sadecko dalyvavimas „Mažeikių naftos“ privatizavime yra neteisėtas – jai buvo paaiškinta, kad Konstitucijos teismas jau yra išaiškinęs, kad visas minėtas privatizavimo procesas įvardintas kaip neteisėtas, todėl bet kokie sadeckų veiksmai šiame procese – taip pat neteisėti.

Be to, asmeniškai teisėjai Survilienei klausiant paaiškinau, kad A.Sadeckas, būdamas „Mažeikių naftos“ akcininkų, nenusišalino nuo privatizavimo reikalų, nors privalėjo tai padaryti. Žinoma, kad aš šio atvirai mafijai tarnaujančio taip vadinamo Vilniaus apygardos teismo kolegijos buvau nuteistas, ir garbi kolegija nieko nepasisakė apie mano pateiktus įrodymus. Nesugebėdami jų paneigti, mane vis tiek nuteisė, nors apylinkės teismas mane šioje byloje buvo išteisinęs.

Dabar ta pati Survilienė, dėl kurios nusikalstamų veiklų aš kreipiausi į prokuratūrą dėl tyrimo pradėjimo, toliau nagrinėja mano skundus, ir juos atmetinėja „rašytinio proceso“ tvarka.

Be to, Vilniaus apylinkės teismas buvo nurodęs pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mano teiginio, kad A.sadeckas valdo „absoliučiai korumpuotą teismų sistemą“, nes pateikiau įrodymus, kaip teisėjai klastoja savo nutarimus. Šį ikiteisminį tyrimą nutraukti nurodė, žinoma, ta pati Survilienė, kuri jau seniai aptarnauja nusikaltėlius, padėdama jiems išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Savo nuosprendyje Survilienė nurodė, kad „faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas“.

Jai tereikėjo įvertinti mano įvardintus faktus ir palyginti su Sadecko parodymais, tačiau minėta teisėjų kolegija visų minėtų faktų ir tiesos nebandė tikrinti ir vertinti. Nors įstatymas įpareigoja teisėjus vertinti pateikiamus įrodymus ir dėl jų pasisakyti, Survilienė tai daryti atsisako, ir taip nuolat daro nusikaltimą, kuris įvardijamas kaip „piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi“, ir dokumentų klastojimas.

Teisėja Survilienė šioje byloje dar kartą įprasmino stalininį teisingumą ir apskritai atsisakė vertinti bent kokius A.Drižiaus pateiktus įrodymus. „Laisvo laikraščio” redaktorius Aurimas Drižius buvo nuteistas jau bene 10-ą kartą už savo profesinę veiklą. Anksčiau buvo teisiamas dėl cenzūros, dabar – dėl tariamo Alvydo Sadecko šmeižto.. Nors A.Drižius pateikė bent 10 įrodymų, kokius esminius „Mažeikių naftos” privatizavimo veiksmus atliko A.Sadeckas, o teisme sakė, kad jis niekaip su tuo privatizavimu nesusijęs, tačiau Vilniaus apygardos teismas nė vieno iš šių įrodymų nevertino ir taip dar kartą patvirtino A.Drižiaus teiginį, kad šis teismas yra „nusikalstamas susivienijimas”. Nors Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Rainys dėl minėtų teiginių jau buvo išteisinęs A.Drižių.

Prieš tai Vilniaus apygardos teismas aštuonerius metus persekiojo A.Drižių už cenzūrą, kurią draudžia Konstitucija ir įstatymai – „teisėjai” demonstratyviai spjaudė į pagrindinį šalies įstatymą ir klastojo savo nutartis. Teisėjai nurodo, kad Sadeckai nebuvo nuteisti, o kaip reikia vertinti jų nusikaltimus, atsisako tai daryti, nors jie vieninteliai turi tokią teisę.

Teismų įstatymas numato, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, klauso tik įstatymo. Jeigu teisėjas nevykdo įstatymo, o jį ignoruoja ir sąmoningai laužo, jis nebegali prisidengti savo „nepriklausomybe“, nes tada sugriūtų visa teisinė sistema ir bet koks įstatymų laužymas būtų pateisintas valstybės pareigūno „nepriklausomybe“. Vilniaus apylinkės teismo nutartyje byloje nr. ITS-2832-784/2016 nurodo, kada teisėjai padaro veika, priešinga teisei: „teisėjo procesinė veikla baudžiamosios atsakomybės aspektu gali būti vertinama tik esant faktiniams duomenims apie tai, kad rengdamasis nagrinėti bylą, ją nagrinėdamas ar atlikdamas kitus teisėjo kompetencijai priskirtus veiksmus, teisėjas pažeidė teisės aktų nuostatas ir šie pažeidimai yra tokio pobūdžio bei masto, jog atitinka BK nurodytų nusikalstamų veikų požymius ir nėra procesinių kliūčių baudžiamajam persekiojimui pradėti“.

Minėtas apibūdinimas puikiai tinka teisėjų Pakalnytės, Survilienės ir Šumsko veiklą – jie atsisakė vertinti bet kokius mano pateikiamus įrodymus, ir taip pažeidė teisės aktų nuostatas ir šie pažeidimai yra tokio pobūdžio bei masto, jo atitinka BK nurodytų veikų požymius“.

Vilniaus apygardos prokuratūra taip pat niekaip nepasisakė dėl mano pateiktų įrodymų, nors labai tiksliai nurodė šio nusikaltimo kvalifikavimą ir kriterijus, kurie puikiai tinka minėtiems teisėjams:

BK 229 str. numato numato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar jas netinkamai atliko :: dėl to valstybė. ES. tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė dideles žales.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Todėl objektyvioji nusikaltimo pusė šio nusikaltimo Įstatyme įtvirtinta išsamiai: 1) priešinga valstybės tarnyba veika – neatlikimas valstybės tarnautojo ar valstybės pareigūno pareigų arba jų atlikimas netinkamai: 2) pasekmės – valstybės tarnybos pareigų neatlikimu padaryta didelė žala valstybės interesams ar kitiems asmenims; 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.

Neatlikimai savo pareigų – tai kaltininko neteisėtas neveikimas tarnyboje. Asmuo nevykdo tų pareigų, funkcijų, kurios priklauso jo, kaip valstybės tarnybos tarnautojo ar pareigūno kompetencijai, ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti. Netinkamas atlikimas savo pareigų – tai situacija, kai kaltininkas atlieka savo tarnybines pareigas, vykdo pavestus įgaliojimus, bet daro tai netinkamu laiku, pavėluotai, nevisiškai, paviršutiniškai, nepakankamai aktyviai, neatidžiai, nekokybiškai, bet kaip, formaliai atmestinai, neefektyviai.

Būtent taip ir elgėsi Vilniaus apygardos teismo teisėjai A.Survilienė, A.Šumskas, V.Pakalnytė-Tamošiūnaitė. Jie atsisakė vertinti mano pateiktus įrodymus, nors turėjo pareigą juos įvertinti. Žinodami, kad negali jų paneigti, jie tiesiog juos ignoravo, ir mane nuteisė, taip padarydami man didelę žalą.

Remiantis išdėstytu, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos teismo teisėjų A.Survilienės, A.Šumsko, V.Pakalnytės-Tamošiūnaitės atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 229 straipsnį (Tarnybos pareigų neatlikimas). Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Minėti teisėjai neatliko savo tarnybos pareigų, nes Teismų įstatymo 34 str. numato, kad „Teismai bylas nagrinėja laikydamiesi proceso šalių lygiateisiškumo, teisės į teisinę pagalbą, teisės į tinkamą, operatyvų, ekonomišką procesą, teisės būti išklausytam, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo, teismo proceso viešumo, betarpiškumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų“. Be to, baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad „Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu“.

Prokurorė, priimdama nutarimą, formaliai vertino turimą medžiagą ir neatsižvelgė į tai, kad A. Sadeckas neigia bet kokį savo dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime, ir net neigia, kad jis rengė projektus dėl minėtų įstatymo pakeitimų, todėl minėtas nutarimas turi būti panaikintas, nes kiekvienu nauju atveju, kai asmuo duoda melagingus parodymus, turi būti tiriama iš naujo, o ne konstatuojama, jog ankstesni nutarimai dėl panašaus prašymo buvo atmesti, tai ir šis yra atmestinas.

Toks prokuroro nutarimas iš esmės iškraipo ikiteisminio tyrimo tikslus, taip pat yra toleruojamas ikiteisminio tyrimo institucijų neveiklumas, jų nepamatuoti sprendimai ir procesinės klaidos, nepaisoma pateiktų rašytinių įrodymų, jie nutylimi.

LR BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, iš kurių viena – nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas.

Teisėja Gudienė nurodė, kad „teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą ir įstatymą“.

Tačiau kažkodėl nenurodė, kodėl teisėjų vidinis įsitikinimas buvo priešingas bylos medžiagai ir kodėl teisėjai atsisakė vertinti bent vieną mano pateiktą įrodymą.

Todėl visi šie paminėti teisėjai – Survilienė, Šumskas ir Pakalnytė – pažeidė teisės aktų nuostatas ir šie pažeidimai yra tokio mąsto ir pobūdžio, kad yra vada pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 str.

Todėl esu įsitikinęs, kad minėtos dienos nutarimo dalis dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą A.Survilienės, A.Šumsko, V.Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir A. Sadecko atžvilgiu pareiškime nurodytais atvejais turi būti panaikinta ir išsiaiškinta ar minėti asmuo nepadarė nurodytos nusikalstamos veikos. Manau, kad tęsiant Vilniaus apygardos teismo tradicijas, patys minėti teisėjai ir turi išnagrinėti šį skundą, ir nuspręsti, ar jie padarė kokią nors nusikalstąmą veiklą.

Vadovaudamasis išdėstytu, prašau 2017-07-13 d. nutarimo dalį, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą minėtų asmenų atžvilgiu, panaikinti ir įpareigoti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pridedama: Skundas (1 egz.).