Šiaulių apygardos teismas – nusikalstamas susivienijimas

Aurimas Drižius

Aiškėja naujos aplinkybės, kodėl Šiaulių apygardos teisme baudžiamąsias bylas nagrinėja vieni teisėjai, o nuosprendžius pasirašo kiti.

 Nors teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius (nuotr. viršuje) raštu Aukščiausiam teismui rašo, kad tai įvyko „dėl neapdairumo“, tačiau faktinės šios bylos aplinkybės rodo, kad tai buvo sąmoninga veikla, siekiant legalizuoti vieną stambią aferą ir turto pasisavinimą.

Šiaulių apygardos teismo teisėjai Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis ir Boleslovas Kalainis nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Radviliškio verslininkas Romualdas Plungė ir jo įmonės buhalterė buvo kaltinami „aplaidžiu buhalterijos tvarkymu“.

Ši istorija prasidėjo, kai garsi aferistė – Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Arimalda Brunienė pirko parduotuvę, esančią Laisvės a. 21, Šeduvos m. Radviliškio r. iš vietos verslininko Romualdo Plungės, tačiau už pirkinį nesumokėjo, tačiau užregistravo sandorį pas notarą, ir iš karto savo naująjį pirkinį perleido trečiam asmeniui, kad R.Plungė nespėtų turto susigražinti.

 „R.Plungė pardavė parduotuvę A.Brunienei, tačiau ši jį apgavo, pinigų nesumokėjo, o vietos policija ir FNTT jam už tai dar bylą iškėlė, – ‘Laisvam laikraščiui“ pasakojo R.Plungę teisme atstovavęs visuomenininkas Donatas Šulcas, – R.Plungės buhalterė buvo parengusi kasos pajamų orderį, kad pinigus atvežusi A.Brunienė galėtų jį pasirašyti, ir atidavė jį Plungei. A.Brunienė atvažiavo į tą parduotuvę, prieš tai jau buvo pervedusi per banką 150 tūkst. litų, o dar 150 tūkst. turėjo sumokėti grynais, ir paaiškino, kad pinigų neturi, nes kažkas ją apgavo ir nesumokėjo. Sutarė, kad pinigus atveš kitą dieną pas notarą, kur sutartis bus patvirtinta. Tačiau pas notarą A.Brunienė vėl pasiskundė R.Plungei, kad pinigų dar neturi, kažkam jo akivaizdoje skambino, ir pažadėjo, kad pinigus sumokės per dvi savaites. R.Plungė, kadangi buvo geras A.Brunienės pažįstamas, kelis kartus iš jos skolinosi pinigų, ir patikėjo, kad gaus pinigus – sutartis buvo notariškai patvirtinta. Nors jokių pinigų R.Plungė negavo, tačiau ant kasos pajamų orderio nepasirašė, kad pinigus gavo – tiesiog buvo labai paprastai apgautas. Vėliau paaiškėjo, kad A.Brunienė jau anksčiau buvo du kartus teista už panašias veikas – dokumentų klastojimą ir sukčiavimą“.

Tada R.Plungė kreipėsi į savo pažįstamus iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto, kurie parašė skundą policijai ir FNTT, kad dėl sukčiavimo būtų pradėtas tyrimas.

Tačiau Šiaulių „teisėsauga“ iš karto parodė, kad minėta ponia A.Brunienė turi tvirtą užnugarį Šiaulių teismų ir prokuratūros sistemoje – ši pačiam pareiškėjui ir nukentėjusiam Romualdui Plungei  iškėlė baudžiamąją bylą už tariamai netvarkingą buhalteriją – atseit neįtraukė į buhalteriją tos 150 tūkst. litų sumos, o ją parodė kaip „skolą“. 

Kartu R.Plungė kreipėsi ir civiline tvarka į teismą, kad jo įmonei būtų priteista 150 tūkst. litų suma iš A.Brunienės, tačiau bylą nagrinėjęs teisėjas Mackevičius atsisakė priimti bylos įrodymus, ir kviesti liudininkus, ir R.Plungės ieškinys buvo atmestas. „Po tokio sprendimo Plungę ištiko priepuolis“, – pasakojo D.Šulcas. 

 Prokuratūra taip pat savotiškai nagrinėjo ir sukčiavimo bylą – nors savo atsiliepime FNTT A.Brunienė rašė, kad pinigus ji sumokėjo į bendrovės kasą, tačiau kai bendrovės buhalterė įrodė, kad ji nedavė kasos pajamų orderio, reiškia, kad jokių pinigų nebuvo įnešta į kasą. Tada A.Brunienė pakeitė parodymus ir teisme teigė, kad pinigus ji neva atidavė R.Plungei notarų kontoroje, prieš tvirtinant sutartį. Kai kreipėmės į  prokuratūrą dėl melagingų Brunienės parodymų, tai prokurorai nusprendė, kad tai tebuvo „sąžiningas suklydimas“ – vieną kartą sakai taip, kitą priešingai. Nors Brunienė buvo du kartus įspėta dėl melagingų parodymų, ir jos parodymai teisme skyrėsi nuo parodymų FNTT, prokurorai neįžiūrėjo nusikaltimo“.

„Aš manau, kad tą Arimaldą Brunienę dengia Radviliškio rajono meras Čepanonis, – LL sakė D.Šulcas, – mes žinome, kad Radviliškio rajono savivaldybės pinigai yra plaunami per invalidų sąjungą – skiriami pinigai įvairiems projektams, tačiau faktiškai tie projektai neįgyvendinti, o pinigai išplauti“. 

Likęs apgautas ir turtą praradęs verslininkas R.Plungė ne tik kad teisme nerado teisingumo, tačiau dar ir buvo nuteistas dėl tariamo „aplaidaus buhalterijos tvarkymo“ – kodėl neparodė buhalterijoje tų pinigų, kurių jis negavo iš garsios aferistės. 

FNTT Šiaulių valdybos tyrėjas Gintautas Glodenis, prižiūrint Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei Jūratei Tamašauskienei, sufabrikavo baudžiamąją bylą.

Radviliškio rajono apylinkės teismas (teisėja Vilma Šiukštienė) 2015 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pripažino R. Plungę kaltu (taip pat kaltinamąją, jo firmos buhalterę Teodorą Asačiovienę).

„Apie esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą – baudžiamosios bylos sufabrikavimą liudytojams (pareiškėjui) iš jų pačių parodymų teismas nepasisakė, savo atsisakymo vertinti esminį Žmogaus teisių bei laisvių pažeidimą, nemotyvavo“, – pasakojo Donatas Šulcas.

 D.Plungė pasiskundė Šiaulių apygardos teismui ir tada jo bylą ėmėsi nagrinėti ta jau išgarsėjusi teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Raimundo Jurgaičio ir Boleslovo Kalainio (vėliau nuosprendį pasirašė teisėjas Mylė, kuris net nedalyvavo byloje). 

Nors minėta kolegija nuteistuosius išteisino, tačiau kartu legalizavo R.Plungės turto užvaldymą. Matyt, kad vienas iš kolegijos narių atsisakė pasirašyti tokį sprendimą, todėl vietoj jo savo parašą suraitė V.Mylė.

Garsus bylų klastotojas, teisėjas Vidmantas Mylė dar yra ir  Lietuvos teisėjų asociacijos valdybos narys 

Teisėjų gauja tikėjosi, kad nė šuo nesulos, tačiau nukentėjęs verslininkas R.Plungė kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą.

Pastarasis išsamiai paaiškino, kaip Šiaulių apygardos teismas legalizavo šią aferą:

(Iš LAT nutarties: 

.3. Kasatorius skunde, detaliai pateikdamas nusikalstamos veikos, dėl kurios jis buvo išteisintas, faktines aplinkybes, analizuodamas savo, išteisintosios T. A., liudytojų A. B., J. J. parodymus, nesutinka su šio teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies teiginiais ir atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos (Šiaulių apygardos – aut. Pastaba) teismas nuosprendyje nepagrįstai pasisakė dėl to, ko nebuvo prašoma apeliaciniame skunde, padarė išvadas, kurios nebuvo prašymo objektas, išėjo iš apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 1 dalis) ir taip pablogino jo padėtį kitoje civilinėje byloje dėl be teisėto pagrindo gauto turto grąžinimo ir ikiteisminiuose tyrimuose. Kasatoriaus manymu, šio teismo išvados prieštarauja liudytojų parodymams. Teismas neteisingai nustatė, kad pastatas buvo parduotas už 300 000 Lt (86 886,01 Eur), kad iš J. J. buvo gauta 150 000 Lt (43 443 Eur), nes pačios pastato pirkėjos J. J. ir A. B. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad, išrašant 2009 m. balandžio 29 d. kasos pajamų orderį, pinigų nesumokėjo. Be to, teismas nepagrįstai nurodė ir tai, kad pagal jo (kasatoriaus) kreipimąsi pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl A. B. ir J. J. apgaule įgytos nuosavybės teisės, nesumokėjus jam žadėtų 150 000 Lt (43 443 Eur), nutrauktas, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti minėto nusikaltimo požymių, nes, pasak kasatoriaus, prokuroro veiksmai atsisakyti atnaujinti procesą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, sprendimas dar nepriimtas. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimą (civilinė byla Nr. 2-385-372/2012) ,,bankroto administratorius pripažino, kad įmonės kasoje ir banko pavedimu buvo sumokėta visa 300 000 Lt (86 886,01 Eur) suma, todėl reikalauti papildomų 150 000 Lt (43 443 Eur) jis neturi pagrindo“, nes, kaip nurodo kasatorius, minėtame sprendime trečiajam asmeniui R. P. išaiškinta, kad jis dėl savo reikalavimų atskirai gali pareikšti ieškinį. Jis (kasatorius) šiuo metu yra pareiškęs ieškinį dėl už parduodamus statinius apgaule paties sumokėtų pasiskolintų 150 000 Lt (43 443 Eur). Kasatorius nurodo, kad dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų neteisingų išvadų jam užkertamas kelias siekti teisingumo kitose bylose.

„R.Plungė šiame procese pilnai įrodė, kad tų pinigų jis negavo, net apklausta notarė paliudijo, kad pas ją niekas pinigų nemoka – ateina jau atsiskaitę, – sakė D.Šulcas, – kai jis įrodė, kad pinigų negavo, tada buvo atmestas ir kitas kaltinimas – kad jis neva aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą. O jie galvojo, kad jeigu Plungę prispausim per prokuratūrą ir teismui, jis atsisakys pretenzijų į tuos pinigus. Tačiau baudžiamojoj byloj Plungė įrodė, kad jokių pinigų iš Brunienės jis negavo, ir jis buvo išteisintas“.

„Aš manau, kad Brunienė per Čepononį priėjo prie Šiaulių apygardos teismo, aš beveik žinau, kurio, nes toje virtuvėje verdu, – pasakojo D.Šulcas, – ir tas teismas civilinėje byloje nustatė, kad neva Brunienė sumokėjo Plungei tuos pinigus. Tik aš nežinau, kodėl jie į nuosprendį įrašė kitą teisėją, kuris net byloje nedalyvavo – gal pinigų nepasidalino?“.

Tai, kad Šiaulių apygardos teismas sąmoningai klastojo nutartis, įrodo ir faktas, kad šis teismas melagingai perdavė į elektroninę bylų sistemą eteismai informaciją, neva „teisėjas Vidmantas Mylė nagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1A-402-309/2015“ – tai yra melagingai nurodoma ir elektroninėje sistemoje http://eteismai.lt/byla/55211916180608/1 A-402-309/2015.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Audronės Kartanienės, Aldonos Rakauskienės ir Alvydo Pikelio kasacine tvarka išnagrinėjusi išteisintojo R. Plungės kasacinį skundą, panaikino minėtą Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Z.Vaišvila prašo prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą dėl minėtos teisėjų gaujos, tačiau prezidentė, prieš kelias savaites atleidusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Bieliauskienę už tai, kad ji neva „nepagarbiai kalbėjo su sekretore“, nekreipė nė mažiausio dėmesio.

Tyli ir garsioji „teisėjų taryba“.