Pranešimas apie nusikaltimą – informacijos apie Drąsiaus Kedžio ir Andriaus Ūso žudikus – neteisėtą įslaptinimą

Generalinei prokuratūrai,

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui

Pareiškėjas Aurimas Drižius, a.k. 

Konstitucijos per.23B, Vilnius

2019 m. spalio 25 d.

Pranešimas apie nusikaltimą – informacijos apie Drąsiaus Kedžio ir Andriaus Ūso žudikus – neteisėtą įslaptinimą

 

Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius, neabejotinai turėjęs teisę susipažinti su valstybės paslaptį turinčiais dokumentais, Šiaulių apygardos teisme, prisiekęs sakyti tiesą, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-6-332/2018, paliudijo, kad informacija apie tai, kas nužudė Lietuvos Respublikos piliečius Drąsių Kedį ir Andrių Ūsą, yra įslaptinta valstybės tarnybų.

 

Tokios informacijos – apie tai, kas ir kodėl nužudė D.Kedį ir A.Ūsą – įslaptinimas yra nusikalstamas ir neteisėtas, nes Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas labai aiškiai nurodo, kokia informacija gali būti įslaptinta:

 

7 straipsnis. Įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas

1. Valstybės paslaptį gali sudaryti:

1) detalūs duomenys apie valstybės gynybos rezervą ir suvestiniai detalūs duomenys apie mobilizacinį materialinių išteklių rezervą;

2) detalūs duomenys, atskleidžiantys valstybės mobilizacines galimybes, valstybės pasirengimo gynybai pajėgumus ir galimybes;

3) detalūs duomenys apie technologinės apsaugos priemonių, naudojamų saugiesiems dokumentams, saugiesiems dokumentų blankams, banknotams, monetoms nuo suklastojimo apsaugoti, kūrimą, naudojimą, gamybos technologijas, techninius duomenis;

4) detali informacija apie technologinių procesų panaudojimą tobulinant ginkluotę, karinę techniką, kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų veikloje naudojamas technines priemones;

5) detali informacija apie derybas su užsienio valstybėmis, Europos Sąjunga ar tarptautinėmis organizacijomis; su užsienio valstybėmis, Europos Sąjunga ar tarptautinėmis organizacijomis susijusi informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybių tarpusavio santykiams, valstybės interesams arba sutarčių sudarymui;

6) detali informacija apie bendradarbiavimo su užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų saugumo, žvalgybos, kriminalinės žvalgybos tarnybomis eigą, objektus, turinį, rezultatus;

7) detalūs duomenys apie branduolinės energetikos objekto, branduolinės energetikos objekto aikštelės ir branduolinių medžiagų fizinės saugos sistemą;

8) detalūs duomenys apie įslaptintai informacijai perduoti skirtų tinklų kabelines magistrales, įrenginių įjungimo, elektros tiekimo ir nekriptografines apsaugos sistemas bei jų detalias schemas;

9) duomenys apie šifrus, šifravimo techniką, skirtą įslaptintai informacijai šifruoti ar jai apsaugoti, ir su tuo susijusius dokumentus, šifravimo darbų organizavimą ir atlikimą;

10) duomenys apie ĮIRIS įrangą, veikimą, pažeidžiamumą, taikomas apsaugos priemones, ĮIRIS įrangos ir patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija, informatyviosios elektromagnetinės spinduliuotės matavimo rezultatai;

11) detalūs duomenys apie radijo dažnių, šaukinių naudojimą karo ar nepaprastosios padėties atveju, taip pat telekomunikacijų tinklų sandarą, ryšio schemas ir jungiamųjų linijų, telekomunikacijų tinklų eksploatavimą valstybės saugumo ir gynybos tikslams;

12) valstybės gynybos, kariuomenės ir kitų ginkluotųjų pajėgų valdymo ir vadovavimo planai;

13) detalūs duomenys apie valstybės gynybai naudojamą oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą;

14) mobilizaciniai kariuomenės ir jos rūšių, kitų ginkluotųjų pajėgų išdėstymo planai, mobilizacinio pranešimo ir mobilizacinio išdėstymo valdymo schema, taip pat informacija apie kovinės parengties kategorijos priskyrimą kariniam vienetui;

15) suvestiniai detalūs Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Ginklų fondas) tvarkomo registro duomenys, kai ginklo savininkas, valdytojas ar naudotojas yra krašto apsaugos sistemos institucija, vidaus reikalų sistemos institucija ar kriminalinės žvalgybos subjektas arba žvalgybos institucija;

16) informacija, galinti atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių asmens tapatybę;

17) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu, įskaitą, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pajamų mokesčių įmokas, šių asmenų ir jų šeimos narių turto ir pajamų deklaracijų duomenys;

18) detalūs duomenys apie žvalgybos užduotis, žvalgybos institucijų veiklos organizavimą, eigą ir rezultatus, metodų, techninių ir kitų priemonių, medžiagų naudojimą, žvalgybos institucijų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą, taip pat žvalgybos informacija ir jos pagrindu parengta analitinė informacija;

19) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių vykdomos kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos organizavimą, eigą ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimą, jų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą, kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija ir jos pagrindu parengta analitinė informacija;

20) informacija, kurią esami ar buvę kitų valstybių saugumo ir (ar) žvalgybos tarnybų darbuotojai ar slaptieji bendradarbiai savanoriškai suteikė kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms;

21) ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įslaptinti liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę padedantys nustatyti duomenys;

22) detalūs duomenys apie asmenų, kuriems taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, apsaugos organizavimą ir apsaugos finansavimą, informacija apie šių asmenų pajamų mokesčio įmokas, taip pat duomenys, galintys atskleisti tapatybę asmenų, kuriems taikant apsaugą nuo nusikalstamo poveikio buvo pakeisti asmens tapatybės ir biografijos duomenys ar asmens išvaizda;

23) kovos su terorizmu ir diversijomis operacijų planai;

24) informacija, susijusi su įslaptintais žvalgybos pareigūnais ir žvalgybos slaptaisiais bendradarbiais, apie jiems taikomas specialiąsias garantijas;

25) informacija, susijusi su kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų veiklą užtikrinančiais ir jai palankias sąlygas sudarančiais juridiniais asmenimis;

26) nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų parengta analitinė informacija, susijusi su užsienio rizikos veiksnių ir grėsmių įvertinimu;

27) duomenys apie krašto apsaugos sistemos specialiosios paskirties karinių vienetų operacijų eigą ir jų personalinę sudėtį;

28) detalūs duomenys apie naujas technologijas, mokslinius tyrimus, bandymus ir jų rezultatus, turinčius ypatingą reikšmę valstybės interesams;

29) valstybės paslaptį sudarančios informacijos apsaugai naudojami kodinių užraktų ir elektroninių įeigos kontrolės sistemų kodai.

 

Šiame sąraše nėra nurodyta, kad galima įslaptinti valstybės vardu padarytus nužudymus. Priešingai – įslaptinus šią informaciją, valstybės vardu buvo padaryta labai daug sunkių nusikaltimų – apkaltinus teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymu, buvo nuteistas kalėti nekaltas žmogus Raimondas Ivanauskas, kuris iki šiol laikomas kalėjime. Taip pat nuteista didelė grupė žmonių vadinamojoje Garliavos „patvorinių“ byloje.

Faktas, kad valstybės įstaigos žinojo, kas nužudė D.Kedį ir A.Ūsą, tačiau šią informaciją nuslėpė ir įslaptino, reiškia, kad jos padarė labai sunkią nusikalstamą veiklą – tarnybos pareigų neatlikimas, piktnaudžiavimas tarnyba ir kitus nusikaltimus.

Valstybės paslapties įstatymo 6 straipsnis. Informacijos įslaptinimas nurodo, kad (2. Informacijai slaptumo žymas suteikia, keičia ir jos įslaptinimo terminus nustato informaciją parengę paslapčių subjektai šio įstatymo nustatyta tvarka)

 

Būtina išsiaiškinti, kas ir kokiu pagrindu įslaptino informaciją apie D.Kedžio ir A.Ūso žudikus.

Bet kuriuo atveju įslaptinti valstybės vardu veikiančius žudikus yra labai sunkus nusikaltimas, prilygstantis valstybės išdavimui. Todėl būtina nedelsiant pradėti tyrimą, kas įslaptino šiuos žudikus, juos nedelsiant nustatyti ir sulaikyti. Turint omenyje, kad generalinė prokuratūra jau daug metų slepia labai sunkius nusikaltimus, būtina šią įstaigą nušalinti nuo tyrimo, ir tyrimą pavesti visai kitai žinybai.

.

Kita vertus, V.Matulevičius teisme nurodė, kad „prieš mergaites buvo piktnaudžiaujama“. Turima omenyje D.Kedžio dukra Deimantė Kedytė ir Orinta Naruševičiūtė, dėl kurių galimo prievartavimo buvo kreiptasi į prokuratūrą. Tačiau prokuratūra nuslėpė įrodymus šioje byloje, ir taip pat atliko labai sunkią nusikalstamą veiklą.

 

Tai, kad aš daug kartų buvau nuteistas už teisėtą veiklą – straipsnių rašymą, teisėjams klastojat savo nutartis, tik dar kartą įrodo, kokia banditiška yra visa taip vadinama „teisinė sistema“. Tačiau pedofilijos byloje ši mafija pranoko pati save.

Pateikiu teismui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Matulevičiaus parodymus Šiaulių apygardos teisme, kur buvo nagrinėjama vadinama „Garliavos patvorinių byla“. Teismo apklausiamas A.Matuleviičius sako, kad jis yra įsitikinęs, kad „prieš abi mergaites buvo piktnaudžiaujama, o Ūsas ir Kedys yra nužudyti, tačiau tai įslaptinta informacija“.

Kita vertus, įstatymai nurodo, kad aš turiu remtis faktais, ir pagal šiuos faktus galiu daryti išvadas arba nuomonę. Tų faktų, įrodančių, kad pedofilija tikrai buvo, yra milijonas. Paminėsiu tik svarbiausius.

Aš esu įsitikinęs, kad pedofilija tikrai buvo, ir šį mano įsitikinimą pagrindžia nesuskaičiuojamas kiekis nusikaltimų, kuriuos tirdami šią bylą padarė prokuratūra ir vadinamieji teisėjai:

 

Tai, kad prokuratūra veikė nusikalstamai, pripažino ir Seimo  Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo tyrimo išvadose dėl aplinkybių, susijusių DRĄSIAUS KEDŽIO SKUNDŲ TYRIMU, PARLAMENTINIO TYRIMO IŠVADOS. (2010 m. sausio 21 d. Nr. XI-671)

Daugybė faktų, kad prokuratūra sąmoningai klastojo ir nuslėpė esminius faktus pedofilijos byloje

 

Apie tai pasakoja ir Neringa Venckienė savo knygoje „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“.

.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2009 m. birželio 9 d. mažametės nukentėjusios apklausos protokolo (5 t., b.l. 85-89), jos metu mažametė nukentėjusioji dar kartą patvirtino jau anksčiau duotus savo parodymus apie tai, jog jai būnant ten, kur gyvena mama, Andrius ją laižydavo kambaryje, tualete ir vonioje, matant jos mamai L. Stankūnaitei. Šios apklausos metu mažametė nukentėjusioji dar kartą patvirtino. jos Andrius jai laižė įvairias kūno vietas, tarp to ir lytinius organus, bei liepė jai laižyti savo kūną, lytinius organus, o tai neginčijamai patvirtina, jog tokiu būdu, tai yra mažametei nukentėjusiajai liežuviu liečiant ¡tariamojo A. Ūso lytinius organus, pastarasis tenkino savo lytine aistrų kitokio fizinio sąlyčio būdu, ir tai visiškai atitinka LR BK 150 str. 4 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Duodama parodymus šios apklausos metu mažametė nukentėjusioji anksčiau duotus savo parodymus papildė naujomis aplinkybėmis, apie kurias jau buvo pasakojusi savo artimiesiems, – tą patvirtina jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Šios apklausos metu mažametė nukentėjusioji papildomai parodė, jog A. Ūsas įkišdavo ir ištraukdavo savo „sysalą“ jai į burną, jis kišdavo savo „sysalą“ jai daug kartų. Apklausos metu mergaitė teigė, kad apie tai ji papasakojo savo tėčiui (D. Kedžiui) ir Neringai (N. Venckienei). Tokie mergaitės parodymai visiškai sutampa su nurodytų liudytojų parodymais.

Apklausos metu mergaitė patvirtina, jog tai, ką ji pasakojo, tėtis nufilmavo. Nors ir nenorėdama kalbėti šia tema, mažametė nukentėjusioji dar parodė, jog kai jis (A. Ūsas) kišdavo jai „sysalą“ į burną, tai ji labai kosėdavo. Tuo metu ji būdavo ir apsirengusi, ir nusirengusi. Mergaitė taip pat liudijo, kad kai jai tai buvo daroma (A. Ūsas kišdavo savo „sysalą“ į burnytę), jai labai skaudėdavo burnytę.

Šios apklausos duomenys dar kartą patvirtina, jog mergaitė visų su ja atliktų apklausų metu vienodai teigė, kad A. Ūsas, dalyvaujant jos motinai L. Stankūnaitei, laižė jai visą kūną, tarp to ir lytinius organus, bei liepė, kad ji laižytu jam visa kūną, tarp to ir lytinius organus, ką pastaroji ir darė. Parodymai, kad A. Ūsas kišdavo jai savo ..svsalą“ į burną, iš esmės sutampa su fiksuota A. Ūso reakcija atliekant jo tyrimą poligrafu.

Šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog A. Ūso padaryta veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 153 str. ir LR BK 150 str. 4 d., o L. Stankūnaitės pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 153 str., bei LR BK 24 str. 6 d. ir 150 str. 4 d. Jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad tokiais parodymais mažametė nukentėjusioji perteikė ne savo patiltus išgyvenimus, bet veikiama kokių nors pašalinių asmenų, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra.

Kaip matyti iš 2009 m. spalio 23 d. mažametės nukentėjusios apklausos, ji dėl nežinomu ir logiškai nesuprantamu priežasčių vėl yra apklausinėjama kitos psichologės. kuri su tiriamąja neturi jokio kontakto, ir kuriam užmegzti buvo skirta daugiau kaip valanda laiko, nėr kuri mažametė nukentėjusi iš esmės pavargo. Nepaisant to. mergaitė ir šios apklausos metu parodė, jog j mamos namus ateidavo trys vyrai, tai yra Ūsas. Jonas ir Aidas. Ji liudijo, kad nurodyti asmenys mamos bute būdavo nuogi. Mergaitė šios apklausos metu taipogi patvirtino, jog yra mačiusi tik tris nuogus žmones, kurie buvo vyrai ir kurių vardai yra Aidas. Jonas ir Andrius. Daugiau jokiu nuogu žmonių, tarp jų ir savo tėčio, ji nėra mačiusi.

Šios apklausos metu mažametė nukentėjusioji parodė, jog nurodytus vyrus į butą įsileisdavo jos mama, tai yra L. Stankūnaitė. Paklausta, iš kur žino, kad vienas iš vyriškiu yra būtent Andrius Ūsas, nukentėjusioji parodė, jog Ūsas yra pavardė, o Andrius yra vardas, ji tai žino, nes tai jai sakė mama (L. Stankūnaitė). Psichologės paklausta, iš kur nukentėjusioji žino kitu dvisiu vyru vardus, pastaroji atsakė, jog žino, na. tiesiog žino ir viskas. Psichologės paklausta, kur matė nurodytus tris vyrus, nukentėjusioji dar karta patvirtino ..pas mamą, kur dar daugiau“.

Paėmusi nurodytus žaislus, nukentėjusioji parodė, kaip vienas iš nurodytu asmenų išsiėmė „svsalą“ ir kišo jai j burną. Nukentėjusiajai parodžius, kaip tai buvo daroma ir psichologei paklausus, kas taip darė, nukentėjusioji paaiškino, kad Jonas. Po to ji dar parodė, kaip Jonas ją laižydavo ir kišdavo jai j burną bei parodė ant žaislinio meškiuko, kurioj vietoj yra ..svsalas“. Psichologei paklausus, kur tai buvo daroma, nukentėjusi atsakė, kad bet kur. Ji taip pat parodė, kad taip darant, būdavo Jonas ir Andrius, ir Aidas, o mama būdavo išvažiavusi. Psichologei paklausus, ar prieš apklausą ji su kuo nors yra žaidusi su tokiomis lėlėmis, mažametė nukentėjusioji nurodė, kad ne. niekada to nėra dariusi.

Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra ir dar viena mergaitės 2009-12-21 apklausos, atliktos atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00073-09 dėl L. Stankūnaitės poveikio nukentėjusiajai, stenograma (11 t., b.l. 140-152), iš kurios matyti, kad mažametės nu-kentėjusios parodymai akivaizdžiai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu pedofilijos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl to netikėti jais nėra pagrindo.

Kaip įprasta, atliekant mažamečių nukentėjusiųjų apklausas ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso metu, jose visada dalyvauja (jas atlieka) vaikų psichologas, užmezgęs pirminį kontaktą su nukentėjusiuoju, kadangi mažamečiai gėdijasi pasakoti savo patirtus išgyvenimus svetimiems žmonėms. Todėl tik ilgalaikio ir pastovaus kontakto su mažamečiu nukentėjusiuoju metu, šis pradeda pasitikėti psichologu ir tik tada visiškai atskleidžia jam žinomas patirtos seksualinės prievartos aplinkybes.

Atliekant šį ikiteisminį tyrimą, dėl nežinomų, bet numanomų priežasčių buvo elgiamasi kardinaliai priešingai. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, mergaitė šio ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta keturis kartus (penktą karta byloje dėl L. Stankūnaitės poveikio nukentėjusiajai) ir tris iš jų ją apklausė vis kitos psichologės. kurios neturėjo jokio pirminio kontakto su nukentėjusiąją ir kuriam užmegzti reikėdavo ne tik daug laiko, bet ir daug mažametės nukentėjusiosios energijos.

Nors 2009 m. birželio 9 d. mergaitės apklausa buvo atliekama tame pačiame Kauno apskrities VPK įrengtame vaiko apklausos kambaryje ir jos metu buvo pakankamai gerą kontaktą su mažamete jau turinti Kauno apskrities VPK psichologė S. Dirvelytė, apklaususi ją du kartus, tai yra 2008-12-17 ir 2008-12-30, Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės G. Ročienės nurodymu, jai buvo uždrausta uždavinėti klausimus mažametei ir ja apklausti, leidžiant tik būti toje patalpoje, kur vykdoma apklausa. Mažametės nukentėjusios apklausą pavesta vykdyti psichologei N. Grigutytei, iškviestai į apklausa ne ikiteismini tyrimą atliekančios prokurorės, bet ¡tariamojo A. Ūso iniciatyva – tai neginčijamai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (5 t., b.l. 66).

Be abejo, šios aplinkybės ne tik turėjo neigiamos įtakos mažametės nukentėjusios apklausos kokybei ir jos parodymų išsamumui, bet ir leidžia pagrįstai manyti, kad nurodytas ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas šališkai, imantis visų priemonių sumenkinti mažametės nukentėjusios duodamų parodymų išsamumą.

Nutarime prokuroras B. Maculevičius taip ir nenurodo, dėl kokių aplinkybių ir kieno iniciatyva nukentėjusioji mažametė kiekvieną kartą buvo apklausinėjama vis kito psichologo, nors šis klausimas ir buvo keliamas mano skunde, skundžiant prokuroro R. Šileikos 2010-01-26 nutarimą. Šiame nutarime neatsakyta ir j klausimą, kodėl 2009-06-09 nukentėjusiosios mažametės apklausą vykdė ne psichologė S. Dirvelytė, jau du kartus bendravusi su mažamete nukentėjusiąją, bet įtariamojo A. Ūso nurodyta psichologė N. Grigutytė.

 Nepaisant to, prokuroras B. Maculevičius nutarime teigia, kad vis kitos psichologės dalyvavimas mažametės nukentėjusios apklausoje neturėjo jokios įtakos jos parodymų išsamumui, kadangi nukentėjusioji, bendraudama su teismo psichologe-eksperte R. Mikailiene (kurios išvada nebuvo išvis remtasi priimant skundžiamus procesinius sprendimus! ir su teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę vykdžiusiais ekspertais, pati savo iniciatyva pradėjo pasakoti aplinkybes, susijusias su patirta seksualine prievarta.

Tokia skundžiamo nutarimo išvada ne tik akivaizdžiai prieštarauja ikiteisminio tyrimo medžiagai, tai yra mažametės nukentėjusios apklausų vaizdo įrašams, bet ir yra visiškai nelogiška.

Skundžiamame prokuroro nutarime minimų ekspertų kontaktų su mažamete nu-kentėjusiąją metu iš esmės nebuvo aiškinamasi jos patirtos seksualinės prievartos aplinkybės, tik fiksuota tam tikra ir minimali nukentėjusios nurodytų aplinkybių dalis, nes nurodyti specialistai tyrė mažametės nukentėjusios galėjimą suvokti su ja atliktus veiksmus ir duoti apie tai parodymus, bei jos psichinę būklę ir galimą pašalinių poveikį, o ne aiškinosi su ja atliktų galimai nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

Vadovaujantis tokia B. Maculevičiaus pozicija reikėtų daryti išvadą, jog mergaitės tėvui, vežant ją pas ekspertus, nuo jos turėtų būti slepiamas tokios kelionės tikslas, nurodant kokį nors išgalvotą, tai yra melagingą. Deja, tai būtų visiškai nelogiška. Tiek mergaitę vežant pas teismo psichologę-ekspertę R. Mikailienę, tiek ir pas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos ekspertus, mergaitei buvo paaiškinta, kad svetimi dėdės ir tetos norės iš jos sužinoti, kas su ja buvo daroma, kai ji būdavo pas savo mamą ir kad ji neturėtų gėdintis to papasakoti.

Nors nukentėjusiosios mažametės kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikę ekspertai nerekomendavo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti daugiau mažametės nukentėjusios apklausų, mergaitė ikiteisminį tyrimą atliekančių prokurorų iniciatyva papildomai buvo apklausta dar du kartus šio ikiteisminio tyrimo metu ir vieną kartą (2009-12-21) atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00073. TAČIAU ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo aiškinamasi, kokią įtaką jos parodymų išsamumui turėjo tokios iš esmės netinkamai paruoštos ir nekvalifikuotai atliktos jos apklausos, nors jų metu taip pat buvo klausinėjama apie tas pačias patirtos seksualinės prievartos aplinkybes, apie kurias nukentėjusioji buvo papasakojusi savo šeimos nariams ir kurių dalį, mažametės įstatyminis atstovas, tai yra jos tėvas, buvo nufilmavęs!..

Iš tiesų nurodytų apklausų metu buvo siekiama dar kartą apklausti nukentėjusiąją apie aplinkybes, susijusias su patirta seksualine prievarta, tarp jų ir tas, apie kurias ji jau buvo papasakojusi savo šeimos nariams. Ir būtent šių papildomų apklausų metu buvo sudaromos dirbtinės kliūtys tokių apklausų išsamumui, į kiekvieną iš jų kviečiant vis kitą psichologą, neturintį jokio kontakto su mažamete, o tai akivaizdžiai atsispindi ir mažametės nukentėjusios apklausų vaizdo įrašuose, kuriuose ji vengia kontakto su nauja pašnekove, teigdama, jog jai žinomas aplinkybes, susijusias su patirta seksualine prievarta, ji jau yra pasakojusi kitai tetai ir piktinasi, kad ši pašnekovė jos visiškai nesupranta, prašydama dar ir dar kartą pasakoti apie patirtą prievartą.

Būtent toks akivaizdžiai netinkamas, o galimai netgi nusikalstamas, ikiteisminio tyrimo organizavimas turėjo tiesioginės įtakos mažametės apklausų išsamumui, bendraujant su ją apklausinėjančiomis vis naujomis psichologėmis, todėl logiškai nesuprantamas yra skundžiamo nutarimo teiginys, kad mažametės nukentėjusios nurodytų apklausų metu duotų parodymų turinys yra mažesnis už jos tėvo užfiksuotuose jos pasakojimuose, nors kaip jau ir nurodžiau, tokia situacija buvo dirbtinai sukurta, keičiant vis kitus mažametę nukentėjusiąją apkausiančius psichologus.

Nepaisant minėtų, specialiai sudaromų kliūčių, siekiant apsunkinti mažametės nukentėjusios apklausas ir taip bandant iš šalies veikti jos parodymų tikslumą bei nuoseklumą, mažametės nukentėjusios papasakotos pagrindinės jos potyriu detalės apie tvirkinamas glamones, galima seksualinę prievartą oraliniu būdu ir liečiant bei bučiuojant įvairias jos kūno vietas, visu jos apklausų bei pasakojimu metu išliko vienodos.

Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti 2009 m. gruodžio 1 d. mažametės nukentėjusios parodymų turinio analizė. atlikta Sveikatos apsaugos ministerijos specialistės konsultantės vaiku ir paaugliu psichiatrijai. Vaiku psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro docentės. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos, gydytojos, vaiku ir paaugliu psichiatrės Sigitos Lesinskienės (16 t., b.l. 97-981.

2009 m. gruodžio 1 d. specialistės S. Lesinskienės atlikta mažametės parodymų analizė leido konstatuoti, jog mergaitės nurodomi jos atžvilgiu atlikti seksualinio pobūdžio veiksmai gali būti paremti realiu jos pačios patyrimu. Parodymus mergaitė duoda įsitempusi, jos nerimastingumas ženkliai padidėja, kai yra klausiama apie galimai buvusius su seksualine veikla susijusius dalykus, ji vengia ir nenoriai prisimena jai nutikusius nemalonius dalykus, nedrąsiai apie tai kalba, arba greit supyksta, nueina, gulasi, slepiasi. Galimai įvykusios seksualinės prievartos patyrimo apibūdinimų pagrindinės detalės, yra tvirkinamojo pobūdžio, ne pagal amžių ankstyvą jos įtraukimą į seksualinę veiklą, išlieka vienodos ir tos pačios visuose mergaitės pasakojimuose ir parodymuose. tiek filmuojant tėvui namuose vaizdo kamera, tiek apklausu metu. Namu aplinkoje mergaitė lengviau pasakoja apie jos patirtus dalykus. Apklausų metu, bendraudama su nepažįstamais žmonėmis, mergaitė labiau drovisi. ai sunkiau kalbėti – tai natūralu. Ši specialistė visiškai akivaizdžiai ir logiškai paaiškina, kodėl mergaitės parodymu turinys skiriasi jai bendraujant su vis kita ir nepažįstama psichologe (yra siauresnis) ir su savo šeimos nariais žymiai platesnis). Klausiama namu aplinkoje, mergaitė ilgą laiką, labai daug kartu atkartoja patirtos seksualinės veikos kūno judesius (traumuojančio patyrimo kūno atmintis), apie patirtą prievarta kalbėdama nuolat juda. Tai rodo jos įtampą. nerimastingumą, liudija apie galimai įvykusį emocini ir seksualinį traumavimą.

Iš byloje esančio 2009-12-14 VŠĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ rašto Nr. KONS 090828 (11 t., b.l. 1631 matyti, jog mažametei nukentėjusiajai kartais pasireiškia padidėjęs susidomėjimas vyresniais vyrais bei keistas elgesys su jais ir tai gali būti siejama su mergaitės patirtomis traumomis (seksualine prievartai. Šia išvada davusi specialistė ikiteisminio tyrimo metu išvis neapklausta. nors tai akivaizdžiai paneigia skundžiamuose nutarimuose išdėstytus prokuroru teiginius.

Tarp šių ikiteisminio tyrimo duomenų yra ir dar viena specialisto išvada, į kurią visiškai nebuvo atsižvelgta priimant skundžiama nutarimą – tai Rokiškio psichiatrijos ligoninės teismo psichologės – ekspertės R. Mikailienės 2009-04-15 mažametės mergaitės psichologinio tyrimo išvada III t., b.l 1591.

Šioje išvadoje teigiama, kad 2009-04-15 pokalbio metu tiriamoji jo pradžioje buvo šiek tiek nedrąsi, tačiau greitai apsiprato naujoje aplinkoje, šypsojosi, atsakė į užduodamus klausimus, dažnai pati palaikė pokalbį, daug ir plačiai pasakojo apie save. Pokalbio pradžioje tiriamoji mergaitė pasakė, jog “…mama liepė pameluoti, kad „tipo“ jokio Andriaus Ūso nėra, kad tai viskas nesąmonė, melas, išgalvota ir taip nieko nebuvo. Bet aš jai (mamai) sakysiu, kad dabar aš nebijau. nes visi žino apie tai. Tėtis jį pavadino iškrypėliu, o Ūsas ant tėtės sakė, kad tai šmeižtas“.

Pasiūlius mergaitei piešti, pastaroji sakė: „…aš nupiešiu tą Ūsą, save ir nupiešiu, ir parodysiu, kur jis man lietė ir glostė“. Psichologei paklausus, kaip tas dėdė atrodė, mergaitė iš karto atsakė: „O kodėl tu jį vadini dėde? Jis gi iškrypėlis, o jo“ sysas“ labai didelis, va tokio dydžio, ir parodo… “.

Psichologei paklausus, iš kur ji tai žino, mergaitė pasakoja, kad tai matė, nes jisai nusimaudavo kelnes, kai ją liesdavo ir laižydavo.

Šioje psichologės išvadoje nurodoma, jog viso pokalbio metu mergaitė labai gerai prisimena vardus, pavardes, įvykius, o tai neginčijamai paneigia kitų specialisčių išvadas, jog mergaitės atmintis palaipsniui gali silpnėti. Šioje specialisto išvadoje teigiama, jog mergaitė įvykius prisimena, tačiau jie neturi nuoseklumo, mąstymas konkretus, vaizdinis.

Suvokdama aplinką, nukentėjusioji išskiria esminius dalykus, ką su ja darė A. Ūsas. Vaizduotė išvystyta pakankamai, emocijos labilios, gyvos. Tiriamoji pagal savo amžių negali suprasti lytinių santykių esmės, tačiau ji žino, kad su ja buvo elgiamasi negerai, atlikti tvirkinamieji veiksmai. Pokalbio metu ji plačiai ir aiškiai pasakoja apie dėdės Ūso elgesį, tuo pačiu parodydama piešiniuose, kur ją lietė ir ką dar su ja darė (vonią, į kurią metė, iš kurios pusės jis priėjo ir t. t.). Kai įmesdavo į vonią, sakydavo „…kad aš žuvytė“. Leisdavo vandenį ir tada laižydavo / bučiuodavo…“ (parodo piešinyje vonią, kamštį). Toliau pasakoja, kad „…iš jo „sysalo“ bėgdavo kremas, o po to Ūsas ją juo tepdavo… “. Mergaitės žodžiais „… Ūsas labai storas, jo pilvas didelis… “.

Psichologei paklausus mergaitės, ką jai sakė mama, kai ji apie tai papasakojo, mergaitė atsako, kad „…mama bandė mane ginti ir šitą dėdę mušė su šluota, vijo, buvo ir diržą paėmusi, bet dabar darželyje mama pasakoja, kad viso to nebuvo ir aš prisigalvojau… “.

Ši specialisto išvada taip pat neginčijamai patvirtina, jog mergaitė pasakoja pačios patirtus dalykus, netgi paminėdama tai, ką darželyje sako jos mama, bandydama nurodytas aplinkybes paneigti.

Priimant skundžiamą nutarimą ne tik nesivadovauta nurodyta specialistės išvada, bet ši specialistė ikiteisminio tyrimo metu net neapklausta, nors ji pati betarpiškai bendravo su nukentėjusiąją, skirtingai nei tos specialistės (I. Cesnienė, V. Joneliūkštienė ir R. Drazdauskienė), kurių išvadomis buvo vadovautasi priimant skundžiamą nutarimą, ir tai lėmė nutarimo neteisėtumą.

Nutarimu prokuroras B. Maculevičius, palikdamas galioti 2010-02-26 prokuroro R. Šileikos nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo A. Ūso ir L. Stankūnaitės atžvilgiu, KONSTATUOJA: ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti, kaip mažametė buvo laižoma įtariamoįo A. Ūso ir kaip ji laižė įtariamąjį.

Tokia skundžiamą nutarimą priėmusio prokuroro pozicija logiškai sunkiai suvokiama, kadangi laižyti galima tik liežuviu ir to negalima padaryti kitais žmogaus organais, pvz. ausimis, nosimi ar rankomis.

Nors prokuroras teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kaip buvo laižoma nukentėjusioji ir kaip nukentėjusioji laižė galimus įtariamuosius, tai NEATITINKA faktinių ikiteisminio tyrimo aplinkybių, kadangi apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų pakviestų psichologų, nors kiekvieną kartą vis kitų, mergaitė netgi vizualiai parodė, kaip liežuviu ji laižė galimą įtariamąjį. tarp to ir jo lytinius organus. Vien pats įtariamojo lytiniu organų laižymas nepriklausomai nuo tokio laižymo smulkmenų, tai yra ar nukentėjusioji laižė visa galimo įtariamojo lytini organą ar tik jo dali ir t. t.. įpareigoja  ikiteisminio tyrimo pareigūnus įtariamojo veika kvalifikuoti ne kaip mažamečio tvirkinimą, bet kaip seksualini jo prievartavimą tenkinant lytinę aistra kitokio fizinio sąlyčio būdu, tai yra pagal LR BK 150 str. 4 d.

 

Kreipiausi į prokuratūrą, nurodydamas, kad teisėjai ir prokurorai masiškai, sąmoningai ir tyčia klastojo vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą, išvardinau, kiek nusikaltimų padarė teisėjai ir prokurorai.

2019 m. gegužės 22 d. kreipiausi į teismą dėl prokuratūros atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą 2019-05-09 Nr. 1BPS-S-160625

Skundas dėl labai sunkių nusikaltimų – mažamečių vaikų seksualinio prievartavimo, žmonių nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis – dengimo Vilniaus apygardos prokuratūroje

Kreipiausi į generalinę prokuratūrą dėl labai sunkių nusikaltimų dengimo Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuolatinio dokumentų klastojimo ir kitų nusikaltimų. Gavau atsakymą , kad nepadaryta jokia nusikalstama veikla, tačiau prokuratūra nepasisakė nė dėl vieno iš mano išvardintų nusikaltimų.

Todėl šis sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Skunde nurodžiau, kad prokuratūra jau seniai dengia labai sunkius nusikaltimus, bando visomis teisinėmis manipuliacijomis neatlikti savo pareigos. Prokuratūrai sąmoningai priiminėja neskundžiamus raštus, žinodami, kad tokių raštų aš negalėsiu skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir visaip išsisukinėja nuo savo tiesioginės veiklos ir pareigos – tirti labai sunkius nusikaltimus. Tai yra sąmoninga nusikalstama prokuratūros veikla, kuri kažkada turi būti įvertinta, nes tokia veikla atitinka BK straipsnį tarnybos pareigų neatlikimas.

Prašiau atnaujinti vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą, o taip pat ikiteisminį tyrimą dėl keturių žmonių – Jono Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės, Drąsiaus Kedžio, Andriaus Ūso nužudymų ir kitų labai sunkių nusikaltimų, kuriuos sąmoningai ir tyčia pridengė prokuratūra.

Nurodžiau tokias aplinkybes:

Minėtoje pedofilijos byloje prokuratūra sąmoningai klastojo bylos įrodymus, norėdama padėti išvengi atsakomybės sunkius nusikaltimus – mažamečių seksualinį prievartavimą – padariusiems asmenims.  „Laisvo laikraščio“ redakcijos turimi dokumentai patvirtina, kad generalinės prokuratūros prokurorai tyčia ir sąmoningai klastojo vadinamosios pedofilijos bylos įrodymus. Lygiai tą patį darė i visų pakopų teismai – sąmoningai rašė į savo nutartis žinomai melagingus duomenis. Tai prokurorų ir teisėjų piktnaudžiavimas, slepiant labai sunkius nusikaltimus – žmonių nužudymus ir mažamečių prievartavimą.  Mažamečių vaikų seksualinį prievartavimą rodo, kad tiek teismuose ir prokuratūroje dirba labai galinga nusikalstama grupuotė, kurios nusikaltimus iki šiol dengia vadinamoji „teisėsauga“.

Todėl pateikiu faktus, kurie rodo, kaip prokuratūra ir teismai sąmoningai klastojo šios bylos įrodymus, siekdami paslėpti labai sunkius nusikaltimus įvykdžiusius asmenis:

1. Šios bylos tyrimui vadovavęs toks prokuroras R.Šileika savo nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl dviejų mažamečių – Deimantės Kedytės ir Orintos Naruševičiūtės prievartavimo nurodo, kad neva „ekspertizė parodė, kad O.N. storoji žarna buvo išplatėjusi dėl to, kad mergaitė sirgo liga“. Tačiau iš tikrųjų profesoriaus Bagzevičiaus išvadoje buvo parašyta, kad „storosios žarnos išplatėjimą galėjo sąlygoti veikimas kietu buku daiktu“. Tačiau prokuroras nurodė, kad auka pati sirgo kažkokia liga, todėl nelaikė išmatų, ir sulaukusi dešimties metų mergaitė vis dar vaikščiojo su pamperus. Tokia prokuroro išvada prieštaravo visiems bylos įrodymams, tačiau teismas ją priėmė kaip įrodymą, kad „jokios pedofilijos nebuvo“. Todėl prašau pateikti man jau minėtą prof. Bagzevičiaus medicininę išvadą, o taip pat kitas byloje minimas medicinines išvadas.
2. Apklausiant liudytoja N.Venckienę, ji atsakė, kad tikrai Deimantė pasakojo, kad jos pusseserę  Orintą prievartavo. „Jai dažniausiai kišdavo „sysalą“ į užpakalį. Dar Venckienė atsiminė, kad Deimantė pasakojo, kad ir Jonas jai kišdavo, Orinta verkdavo, o Laima Stankūnaitė ir Violeta Naruševičienė viską matydavo.  Tai aiškus mažamečių vaikų prievartavimas, tačiau prokuratūra net nepateikė kaltinimų Violetai Naruševičienei, o vienintelę nukentėjusios Orintos Naruševičiūtės apklausą vykdė kartu su jos motina, kuri matyt ir pelnėsi ir savo dukros pardavinėjimo pedofilams. Tai aiškus BPK pažeidimas, kai nukentėjęs vaikas apklausiamas kartu su galimai ją pardavinėjusią motina, ir tada vaikas paneigia, kad buvo prievartaujamas. Prokuratūra specialiai netyrė O.Naruševičiūtės prievartavimo bylos, nes suprato, kad su tokiais įrodymais – medicinos ekspertai net praėjus metams po prievartavimo nurodė, kad mergaitės storoji žarna galėjo būti veikiama „kietu buku daiktu“, ir todėl nelaikė išmatų – nepavyks numarinti šios bylos. Prašau pateikti visus Deimantės Kedytės ir Orintos Naruševičiūtės apklausos šioje byloje protokolus. Jie įrodo, kad pedofilija tikrai buvo.
3. Panevėžio apygardos teismo kolegija (teisėjai Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė ir Arnoldas Šukaitis), pirminkaujama šiuo metu Aukščiausiame teisme dirbančio teisėjo E.Gladučio, 2010 m. nutraukė vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą ir nurodė, kad „kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautus A Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių duomenis, nebuvo nė vieno tiesioginio ar per kitus asmenis kontakto telefonu, kuris leistų teigti buvus ryšį tarp nurodytų asmenų ir J. Furmanavičiaus“. Tačiau tokių pokalbių išklotinių minėtoje byloje apskritai nebuvo, todėl teismo kolegija negalėjo analizuoti to, ko nebuvo byloje. Prašau pateikti minėtą Panevėžio apygardos teismo nutartį.
4. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodyta, kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautus A Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių duomenis, nebuvo nė vieno tiesioginio ar per kitus asmenis kontakto telefonu, kuris leistų teigti buvus ryšį tarp nurodytų asmenų ir J. Furmanavičiaus. Prašau pateikti visus šio teismo išanalizuotus telefonų pokalbius ir jų išklotines. Panevėžio apygardos teisme prokuroras R.Šileika sakė, kad – telefoninių pokalbių išklotinių buvo šeši tomai.
5. Vilniaus apygardos teismo kolegija, pirmininkaujama Audriaus Cinino, visiškai išteisino pedofilijos bylos įtariamąjį Audrių Ūsą, net neapklaususi nukentėjusios Deimantės Kedytės, o A.Cininas, pats sugalvojo, kad „mergaitės atmintis ištrinta“. Tai šiurkštūs BPK pažeidimai, padaryti specialiai tam, kad numarinti pedofilijos bylos tyrimą. PO šio sprendimo teisėjas A.Cininas taip pat prezidentės rūpesčiu buvo paskirtas į Vilniaus apygardos teismą. Iki šiol ši nutartis man nepateikta – reikalauju ją pateikti.
6. Kėdainių rajono teismo teisėjas Bronius Varsackis viešai aiškindamas tokios nutarties (skubiai gražinti Deimantę jos motinai, kuri tuo metu buvo įtariama sąvadavimu) priėmimo motyvus. sakė, kad jis ¡rodymus tyrė keletą kartu, kai kuriuos – dešimt kartu. Taip pat sakė, kad perskaičius psichologo išvadas, jam pasidarė aišku, kad vaikas turi augti su motina. Tačiau B. Varsackio 2010 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodyta, kad nutraukdamas civilinę byla, teismas netiria ir nenagrinėja įrodymu. Nutartyje iš viso nieko nėra pasisakyta apie psichologų, socialinių darbuotojų išvadas. Taigi teisėjas, neištyręs įrodymų, parengiamajame teismo posėdyje nutraukęs bylą, neturėjo teisės vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. Stankūnaite. Prašau pateikti minėtą teisėjo Varsackio nutartį.

Dėl visų minėtų mano prašymų prokurorė Kryževičienė ir prokuroras Eugenijus Papučka man atrašė „raštais dėl skundo“, o ne skundžiamomis nutartimis.

Pirmojo skyriaus prokurorė J. J. Kryževičienė 2019- 04-19 priėmė nutarimą atmesti prašymą papildyti tyrimą. Minėtame nutarime nurodyta, kad teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės pakartotinai nenustatinėjamos, todėl nėra pagrindo tenkinti A. Drižiaus minėtą prašymą ir pateikti jam prašomus teismų sprendimus ar bylų duomenis. Nurodė, kad šis nutarimas neužkerta kelio analogišką prašymą teikti teismui teisminio nagrinėjimo metu, ir kad man neva buvo išaiškinta, kad prokurorės nutarimas atmesti prašymą papildyti tyrimą vadovaujantis LR BPK 218 str. 5 d., yra neskundžiamas.

2019-04-23 skunde dėl prokurorės J. J. Kryževičienės 2019-04-19 nutarimo nurodžiau, kad  J. J. Kryževičienė paliko mano skundą nenagrinėtu ir nieko nepasisakė nei dėl mano prašymų, nei dėl esminių šios bylos aplinkybių – tiek prokuratūra, tiek ir teismai sąmoningai suklastojo savo nutartis šiose byloje, įrašydami žinomai melagingus duomenis. Pvz., Panevėžio apygardos teismas, nutraukdamas pedofilijos bylos tyrimą, nurodė melaginguos duomenis, kad teisėjai išnagrinėjo telefoninius pokalbius, nors iš tikrųjų  byloje jie teismui nebuvo pateikti. Lygiai taip pat prokurorai žinomai melagingai nurodė, kad Orinta Naruševičiūtė nebuvo prievartaujama analiniu būdu, nors tai paliudijo kita auka – Deimantė Kedytė. Nors medicinos ekspertizė nurodė, kad O.Naruševičiūtės „sveikatos sutrikimai, susiję su išmatų nelaikymu, susiję su tuo, kad jos storoji žarna galėjo būti veikiama kietu buku daiktu“. Tačiau prokuratūra, užuot ištyrusi šį sunkų nusikaltimą prieš vaiką, suklastoja savo nutartį, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodo, kad neva O.Naruševičiūtės sveikatos problemos kilo dėl jos ligos. Tačiau byloje jokių duomenų apie tai, kad mergaitė iki prievartavimo sirgtų kokiomis nors ligomis nėra, todėl prokuratūra, sąmoningai suklastodama nutartį, pati tampa nusikaltimo bendrininke.

Nei prokurorai Kryževičienė, nei Papučka nieko nepasisako dėl minėtų aplinkybių tačiau toliau tęsia sunkią nusikalstamą veiklą ir toliau slapsto asmenis, kaltus dėl sunkių nusikaltimų – vaikų  lytinio prievartavimo ir keturių asmenų nužudymo dengimą, ir atkakliai atsisako tirti šiuos nusikaltimus.

Prokurorų nusikalstamas neveikimas ir įrodymų ignoravimas

Neringa Venckienė nurodė tokias aplinkybes apie tai, kaip prokuratūra klastojo pedofilijos bylą : „Gal būtent toks prokurorų NEVEIKIMAS turėtų būti siejamas su taip dažnai minimu jų įsitikinimu, kad mergaitės prisiminimai ilgainiui turi silpti, tai yra stokoti tikslumo bei nuoseklumo?

Kaip matyti iš byloje esančios antrosios mergaitės 2009 m. balandžio 22 d. apklausos, atliktos Kauno apskrities VPK Vaiko apklausos kambaryje, šios apklausos metu, patalpoje, kurioje psichologė S. Dirvelytė kalbėjosi su Rita (vardas pakeistas), betarpiškai dalyvavo ir mergaitės motina V. Naruševičienė, nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių ją įtarti bendrininkavus tvirkinant ir seksualiai prievartaujant dvi mergaites (171., b.l. 1-15).

Kieno nurodymu V. Naruševičienė buvo vaiko apklausos patalpoje, atliekant antrosios mergaitės apklausą? Tai visiškai neaišku, tačiau akivaizdu, kad ši aplinkybė turėjo tiesioginės įtakos antrosios nukentėjusiosios parodymų išsamumui. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu, penkis kartus apklausiant mažametę D.Kedytę, nei vienoje iš jos apklausų nebuvo leista dalyvauti jos įstatyminiams atstovams? Tai irgi visiškai neaišku.

Kaip matyti iš liudytojo gydytojo G. Čereškevičiaus apklausos protokolo (17 t., b.l. 145-146), pastarasis parodė, kad būtent 2008 m. sausio mėnesį sulaukė nusiskundimų dėl to, kad mergaitė nelaiko išmatų. O kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2009-10- 16 liudytojos N. Naruševičienės (močiutės) apklausos protokolo (17 t., b.l. 57-58), pastaroji, priešingai V. Naruševičienės ir D. Naruševičiaus parodymams, teigia, kad mergaitė sveikatos problemų, susijusių su išmatų nelaikymu, turėjo nuo 2-3 metų. Nors tai akivaizdžiai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu apklaustų pedagogų (mokytojų, darželio auklėtojų) parodymams!..

Apklausos metu liudytojas G. Cereškevičius liudijo, kad esant funkciškai padidėjusiai mergaitės tiesiajai žarnai, kaip viena iš tokio sutrikimo alternatyvų gali būti sąlygota lytinių santykių su mergaite per tiesiosios žarnos išeinamąją angą. Iš esmės tą patį patvirtino ir liudytojas R. Bagdzevičius 2009-10-23 jo apklausos metu (171., b.l. 148-149). Sis liudytojas taip pat patvirtino, jog pirmas mergaitės vizitas pas jį dėl tuštinimosi problemų buvo 2008 m. gruodžio 8 d. Tai yra jau pradėjus šį ikiteisminį tyrimą ir esant pagrįstai rizikai, kad mažamečių tvirkinimo bei seksualinio prievartavimo faktai gali būti išaiškinti. Šios apklausos metu liudytojas patvirtino, jog mergaitei buvo diagnozuotas lėtinis tiesiosios žarnos funkcijos sutrikimas – tiesioji žarna buvo išsiplėtusi virš amžiaus normos ribų. Kaip vieną iš tokio funkcijos sutrikimo priežasčių liudytojas R. Bagdzevičius įvardijo išorinį poveikį mergaitės išangei, bet čia pat paaiškino, kad nustatyti lytinio išnaudojimo požymius medicininiais tyrimais yra ganėtinai sunku.

Minėtieji medikai, mano nuomone, išreiškė savo požiūri, tačiau gan aptakiai, galbūt bijodami neteisėtų pasekmių ir pan. Tačiau nepriklausomi medicinos konsultantai – ginekologai, proktologai tvirtina, jog tokie negalavimai, jei jų nebuvo anksčiau, atsiranda tik dėl seksualinės prievartos analiniu būdu.

Visos šios aplinkybės leidžia teigti: išvadą apie tai, jog ši mergaitė nebuvo seksualiai prievartaujama, prokuroras B. Maculevičius padarė vadovaudamasis mažametės nukentėjusiosios vienintelės apklausos metu, dalyvaujant jos motinai (kuri galimai bendrininkavo seksualiai išnaudojant savo dukrą), gautais parodymais. Taip pat po devynių mėnesių nuo galimos nusikalstamos veikos pabaigos surašyta ir teismo medicinos eksperto išvada, kurios surašymui mergaitę taip pat atvežė jos motina V. Naruševičienė, ir kurioje teigiama, kad mergaitės mergystės plėvė nepažeista bei nėra duomenų apie jos patirtą seksualinę prievartą. Nors praėjus tokiam laiko tarpui nuo seksualinės prievartos pabaigos, jeigu tai buvo daroma santykiaujant per analinę angą, tokios veikos požymių nėra galimybės nustatyti!..

Visos šios aplinkybės ir kiti mano išvardinti faktai rodo, kad prokuratūra sąmoningai veikė nusikaltėlių naudai, klastojo įrodymus, rašė melagingus nutarimus ir visaip kaip kitaip vengė atlikti savo tarnybines pareigas.

 

Remdamasis išdėstytu, prašau:

1. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Drąsiaus Kedžio ir Andriaus Ūso žudikų įslaptinimo – kas ir kokiu pagrindu įslaptino šiuos žudikus. Būtina juos nustatyti ir nedelsiant sulaikyti, nes tai labai pavojingi visuomenei asmenys
2. Atnaujinti vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą, nes visos mano išvardintos aplinkybės rodo, kad prokuratūra ir teismai buvo žudikų ir mažamečių vaikų prievartautojų talkininkai, sąmoningai veikę tam, kad sunkius nusikaltimus padarę asmenys nebūtų nustatyti.
3. Prašau nušalinti nuo šios bylos tyrimą generalinę prokuratūrą, kadangi įrodyta, kad šios prokuratūros darbuotojai padarė begalę nusikaltimų, ir jų pačių veiklą būtina ištirti. Todėl prašau pavesti ištirti šią veiklą kuriai nors kitais valstybės teisėsaugos organizacijai.

Priedas – mano jau minėti A.Matulevičiaus parodymai Šiaulių apygardos teisme (teismo posėdžio protokolas)

Aurimas Drižius