Pavogę žemės sklypą, jo savininkui prokurorai suklastojo baudžiamą bylą
raulu
Aurimas Drižius
Generalinės prokuratūros paskelbtas kaip paieškomas pavojingas nusikaltėlis vilnietis Viačeslavas Liminovič nuo 2015 m. visiškai legaliai gyvena Vokietijoje. Vokietijos teismas atsisakė išduoti jį Lietuvos Respublikai, kai generalinė prokuratūra suklastojo net jo ekstradicijos prašymą.
Gavus pirmąjį ekstradicijos prašymą, V.Liminovič buvo suimtas ir dvi savaites praleido kalėjime Vokietijoje. Tik išsiaiškinę, kad Lietuvos generalinė prokuratūra net Vokietijos teismui išsiuntė suklastotą dokumentą, vokiečiai jį paleido, ir suteikė politinio pabėgėlio statusą, kas jam suteikia teisę legaliai dirbti ir gyventi Vokietijoje.
V.Liminovič persiuntė „Laisvam laikraščiui“ dokumentą, kurį neva pasirašė Lietuvos generalinis prokuroras Darius Raulušaitis. Tiesa, jis prokuratūroje nebedirba jau nuo 2016 m. sausio, tačiau Vokietijos teisėsaugai buvo pasiųstas Liminovič ekstradicijos dokumentas, kurį pasirašė neva Lietuvos generalinis prokuroras Darius Raulušaitis 2016 m. gegužės 2 d. Vienintelė problema tam, kad Raulušaitis iš prokuratūros sistemos išėjo dar 2016 m. sausį, todėl prokuratūra klastojo jo parašą dar pusę metų, siuntinėdama fiktyvius ekstradicijos prašymus.
„Atsiunčiau orderio, kuris išduotas mano areštui, paskutinį lapą – atkreipkite dėmesį – ši dokumentą siunčią Darius Raulušaitis, ir data – 2016 m. gegužės 2 d., – LL sakė V.Liminovič, – visus tuos klastojimus, pagal kuriuos man suklastojo bylą Lietuvoje, jie atsiuntė ir į Vokietiją. Nors Lietuvos teismas išdavė orderį mano areštui dar balandžio mėn. , tačiau tarptautinį arešto orderį Vokietijai išsiuntė D.Raulušaitis jau gegužę. Vienintelė problema, kad D.Raulušaitis nuo sausio mėnesio nebedirba Generalinėje prokuratūroje“.
V.Liminovič dar 2015 m. pabėgo iš Lietuvos, kai sukčiai, suklastoję dokumentus, pavogė iš jo mirusio tėvo žemės sklypą Vilniaus mieste. Kai žmogus ėmė skųstis dėl vagystės, Vilniaus apygardos prokuratūra jam iškėlė baudžiamą bylą, kriminalizavusi ūkinį ginčą su viena statybos įmone.
Pamatęs, kad prokuratūra užsiima vien bylos klastojimu, V.Liminovič išvažiavo į Vokietiją, ir ten gyvena iki šiol. Lietuvos prokuratūra išdavė Europos arešto orderį vilniečiui, tačiau Vokietija atsisakė jį vykdyti. Tačiau išvažiavęs iš Vokietijos, pvz., su žmona nuvažiavęs į Italiją, ir su savo pasu apsistojęs viešbutyje, V.Liminoič naktį buvo suimtas, ir dvi savaites praleido Italijos kalėjime. Vėliau Italijos teisėjas, susižainęs su bylos dokumentais, nurodė jį paleisti. Net Italijos teismas atsisakė perduoti V.Liminovič Lietuvos Respublikai. V.Liminovič mano, kad prokuratūra kuria jam bylas, norėdama nuslėpti savo pačios nusikaltimus.
Mat mirus vyriškio tėvui, žmogus turėjo paveldėti jam priklausiusį žemės sklypą Vilniuje, Buivydiškėse, kuris dabartinėmis kainomis vertas mažiausiai milijono eurų.
Tačiau paveldėjimo dokumentas buvo suklastotas, ir V.Liminovič žemės sklypas buvo iš to atimtas. Prokuratūra pridengė šį nusikaltimą, taip pat klastodama dokumentus. Kai V.Liminovič ėmė kelti triukšmą ir reikalauti teisingumo, prokuratūra pasistengė jam prigaminti baudžiamųjų bylų dėl įvairiausių priežasčių.
Neseniai jis gavo šaukimą į Vilniaus apygardos teismą – paaiškėjo, kad po 15 metų prokuratūra jam pakeitė kaltinimą.
Pvz., V.Liminovič turėjo kelias statybos įmones ir vykdė statybas valdiškuose objektuose, kaip antai statė gaisrininkų mokyklą. Keli rangovai, jam skolingi už statybos darbus, nutarė jam nemokėti, ir geriau per pažintis policijoje ir prokuratūroje suklastojo baudžiamąją bylą. Nors tai buvo paprastas ūkinis ginčas dėl skolos, prokuratūra bylą kriminalizavo, ir ėmė persekioti V.Liminovičių.
Žmogus dar bandė gintis, samdėsi advokatus, tačiau kai pamatė, kad prieš jį veikia lietuviška „teisėsauga“, viską metė ir pabėgo į Vokietiją. Ten gyvena ir dirba nuo 2015 m., vokiečiai atmetė lietuviškos prokuratūros prašymą jį išduoti.
„Esmė ta, kad iš manęs buvo pavogtas didelės vertės turtas, ir prokuratūra tame dalyvavo, – pasakojo vilnietis redakcijai, – atsiunčiau net to sklypo kadastro išrašą, kuriama matomi visi klastojimai. Viską darė mentai iš Policijos departamento tuo metu, kai jam vadovavo Saulius Skvernelis. Jie, matyt vertė klastoti notarės paveldėjimo teisės liudijimus, dovanojimo sutartis svetimiems žmonėms. Kai žiūrėjau vaizdo įrašą apie Algirdą Paleckį, mačiau kad vienas jį nuteisęs teisėjas yra toks Bajoras. Tai va, tas teisėjas Marius Bajoras dalyvavo sunaikinant mano apeliacinį skundą dėl Seimo narės Šalaševičiūtės žento darbelių. Nors man buvo padaryta žala, tačiau aš vis tiek likau kaltas, o teisėjas M.Bajoras sunaikino mano apeliacinį skundą, ir susitaręs su viena Vilniaus apygardos teismo teisėja, dirbusia STT, nutarė mano firmai paskelbti bankortą, o man iškelti baudžiamąją bylą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Tačiau tas klausimas vis dar atviras – teisėjas M.Bajoras yra sunaikinęs arba paslėpęs mano apeliacinį skundą, kuris aukštesnio teismo nepasiekė – ta yra atviras kriminalas“.
„Siunčiu papildomai kadastro išrašą del žemės ir pastatų. Matosi masinis klastojimas, – teigia jis, – pvz., 2006 metais, jeigu neklystų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas del notarių Svirbutienes-Šilerienės klastojimų ir paveldėjimo šios žemės ir pastatų byloje. Tyrimą atlikinėjo ( kontroliavo) Jūratė Radišauskienė ( prokuroro Žydrūno Radišausko žmona).
Deja, bet už kyšius tyrimas buvo nutrauktas ir neatliktas. Vėliau tik daugėjo klastojimų kadastro centre ir notarams didinant suklastotų paveldėjimo teises liudijimų, svetimiems žmonėms buvo perduotas mano turtas. Pvz. Danuta Stankevič, svetimas žmogus, neturintis teises paveldėti. Mano tėvas man padovanojo savo teisę į paveldėjimą. Tačiau mentai iš Policijos departamento organizavo klastojimą, pardavė žemę, pinigus ir turtą atėmė, vėl gi apgaulės ir klastojimo būdu“.
Vienas iš tokių klastotės pavyzdžių :
