Pareiškėjo Lukiškių TIK byloje Vilniaus apygardos teismas iškeikė neskundžiama nutartimi…H. Daktarą
Pareiškėjo Lukiškių TIK byloje Vilniaus apygardos teismas iškeikė neskundžiama nutartimi…H. Daktarą
Kristina Sulikienė
Lukiškių Tardymo izoliatorius – kalėjimas, pripažindamas savo klaidas Henriko Daktaro atžvilgiu, ir pralošęs jau ne vieną teismo procesą, ir siekdamas pasitaisyti, kreipėsi su teikimu į teismą.
Tai Lukiškių kalėjimas buvo pareiškėjas, o Henrikas Daktaras tik asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis buvo susiję būsimi sprendimai – tik tretysis suinteresuotasis asmuo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 07 07 tenkino Lukiškių TIK teikimą, ir perkėlė Henriką Daktarą už gerą elgesį, rodomą socializaciją, norą taisytis, pagarbų elgesį į Pravieniškių pataisos namus. Tačiau nutarčiai įsiteisėti paliko 7 dienas.
Prokuratūra per savaitę pakeitė nuomonę, ir apskundė šį teismo sprendimą dėl Lukiškių TIK teikimo, skunde apkaltindama Henriką Daktarą.
Teismas pasidavė prokuratūros manipuliacijomis, ir dar kartą nuteisė Henriką Daktarą: įvardijo jį pavojingu ir nesitaisančiu žmogumi, darė kitokį spaudimą vis dar vykstančiame procese (kasaciją Henrikas Daktaras yra padavęs vasario mėnesį.) Nors teismas su spauda leidžia jį vadinti visų laikų baisiausiu nusikaltėliu, tačiau byloje suėję absoliučios senatys, ir nesuvokiama, kokiu pagrindu bvo priimti sprendimai, kai beveik visiems kitiems bylos dalyviams pritaikyta senatis, ir byla nutraukta.
Gegužės 23 dieną Europos žmogaus teisių teismas sprendime pagal kalinių grupinį skundą pasisakė ir dėl Henriko Daktaro bylos – jog joje įžvelgtinas kankinimas, nes teismas visiškai be atsakomybės parašė „iki gyvos galvos“, ir nenurodė, o kokios galimybės kaliniui pasitaisyti?
Šis sprendimas visiems Lietuvos teismams jau turėjo būti žinomas: deja, Lietuva neišgali jo išsiversti.
EŽTT avansu pasmerkė Lietuvos „teisingus ir neklystančius“ teismus, kad jie sulaužė Henriko Daktaro likimą. Jeigu mūsų teisėjai angliškai nemoka, gal ne vieta tuomet teisėjo kėdėje?
Tarptautinis teismas pripažino, kad ir Henrikas Daktaras yra kankinamas, tačiau Lietuvos teismai juk aukščiau tarptautinių.
Henrikas Daktaras Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo apkaltintas norintis malonumų, kai Lukiškių TIK administracija, pripažindama, jog neturi galimybių įgyvendinti teismo sprendimą dėl įpareigojimo leisti matytis su žmona, skiriant asmeninį 24 val. pasimatymą, kreipėsi į teismą.
Šeimos apsauga yra visuotinai tarptautiškai pripažįstama žmogaus teisė, ir negali būti paneigiama jokios įstaigos. Net Lukiškių TIK. Ši įstaiga pripažino savo klaidas, ir norėjo pasitaisyti. Tačiau laikytis įstatymų ir tarptautinių bendrabūvio normų sutrukdė Vilniaus apygardos teismas, vėl, kaip visose politizuotose bylose, dargi sumanipuliuodamas „Lietuvos Respublikos vardu“, nors mokesčių mokėtojai pavargo dėti į kiaurą batą tas baudas, kurias gauna Lietuva dėl grupinių kalinių skundų.
Vien per 2 mėnesius Lietuva pralošė 3 stambias bylas: 2 dėl kankinimų (51 000 eurų bauda), ir vieną dėl kankinimo, neleidžiant išeiti anksčiau laiko „iki gyvos galvos“ pasodintiems. Toje 2017 05 23 byloje teismas nurodė, jog sprendimas pakeis kalinių likimus, todėl žalos nepriteisia. Tačiau praėjo jau 2 mėnesiai – net laimėję bylas kaliniai tokie kaip Juozas Maksimavičius, net nežino, kaip skamba sprendimas, nes niekas lietuviškai išversto kaliniams neįteikė. O ir Seimas tik su Veryga priešakyje nesąmones apie Gretas, triušiukus, ir cukrų (bei alų) kliedi. Nors jeigu nebus vykdomas EŽTT sprendimas, Lietuvai bus skirta bauda. O vykdyti privalo Seimas. Normalios valstybės normalus Seimas jau būtų pakeitęs LR BPK ir bausmių vykdymo kodeksus skubos tvarka – kad nereikėtų mokėti tų amžinai pralošiamų dešimčių tūkstančių kaliniams dėl vykdomų prieš juos kankinimų, nežmoniško elgesio. XXI amžiaus demokratinėje Lietuvoje – kurioje visą laiką pabrėžiama, jog jau už sovietą nieko baisiau nebuvo. Gal tik kepurę perkreipęs buvęs sovietas yra baisiau…
Vilniaus apygardos teismo teisėjai galvoja, kad piliečiai tokie durni, ir atbukę, kad nemoka susirasti teismo tvarkaraščių ir pasižiūrėti, kas ieškovas, o kas atsakovas.
Deja, Henrikas Daktaras šioje byloje statistinėje bylos informacijoje net neminimas. Tai Lukiškių TIK pralošė bylą – ir dabar turbūt kreipsis į teismą išaiškinimo, ką daryti, kai Vilniaus apygardos teismas trukdo vykdyti teismo sprendimą dėl pasimatymų suteikimo Henrikui Daktarui.
Lukiškių TIK turi teisę paduoti papildomą skundą, dėl neteisėtų Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmų, nes jie, priimdami sprendimą, turėjo nagrinėti Lukiškių TIK prašymą, ir įsigilinti, kodėl ši įstaiga teikia kalinio perkėlimą, o ne užsiimti demagogija ir kalinio moralizavimu dėl kitų laimėtų bylų – kai jis laimėjo dėl to, kad jam neleidžiama nusipirkti razinų, kurios jam patinka ir yra sveika.
Lukiškių TIK turi teisę kreiptis ir dėl sprendimo išaiškinimo ir jo suderinamumo su kitais įsigaliojusiais ir vykdytinais teismų sprendimais – dėl kurių nevykdymo Lukiškių TIK greičiausiai gaus baudas, jeigu Henrikas Daktaras paduos dėl sprendimo nevykdymo pakartotinius skundus. Jau neseniai jis bylą laimėjo, teismas pripažino, jog nevykdomas teismo sprendimas, ir priteisė žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija, paneigdama įsiteisėjusius administracinius teismų sprendimus, kuriais nustatyta, kad Lukiškių TIK pažeidžia įstatymus, kai neleidžia matytis su žmona ir nusipirkti razinų, ėmė moralizuoti, ir ganėtinai sovietiškai surašė, kad „kalinio interesai keliami aukščiau visuomenės“.
Tarsi visuomenei draudžiama matytis su antrosiomis pusėmis ir pirkti razinas!
Dar teisėjai užsiėmė demagogija, ir apkaltino Lukiškėse užmūrytą kalinį, kad jis nesistengia atlyginti žalos – tačiau jis ir veržiasi į Pravieniškes, nes ten galima dirbti – ypač vasarą, jeigu nebūtų šito tąsymosi, kalinys jau būtų galėjęs įstoti į sodininkystės cechą, ir vykti rinkti obuolių, arba užsirašyti į baldų gamybos įmonę. O dabar jis įkalintas Lukiškėse, kur nėra darbo – bet teisėjai jį už tai dar kartą teisia: tu kaltas, kad tu esi Lukiškėse, mes tavęs iš ten neišleisime, bet tu nemoki pinigų.
Tai, kad teisėjai priima ne tik neteisėtas, bet ir protu nesuvokiamas nutartis, akivaizdu.
Ne laiku ir ne vietoje išlindo toks gynėjas V.S. ir aiškino, jog jis yra perskaitęs visa teismų praktiką. Nelabai supratau jo reklaminio pasirodymo: kuo čia didžiuotis, kad vėl pralaimėta byla?
Niekuo Henrikas Daktaras nesiskiria nuo visos Lietuvos bylininkų, ar kitų kalinių: šiandien “komsomolkės” reklamuojamas Beleckas buvo perkeltas po 14 prašymo.
O vienos žurnalistės vyras iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas auginti vaiko tik po 7 prašymo teismui.
Aurimas Drižius jau gavęs ne vieną bylą su realiu laisvės atėmimu. Tik dar nesėdi, nes Lietuva bijo viešo skandalo, nes tarptautiniu lygiu vaizduoja labai demokratinę ir kitas galinčią pamokyti valstybę, nors mokytis nėra ko ir iš ko. Žmogaus teisių pažeidimai jau pasiekė neįtikėtinas debilizmo aukštumas, jeigu žmogaus teisė į šeimą priskiriama prie piktnaudžiavimo, o vitaminai – prie prabangos.
Teismas “neskundžiama nutartimi” paneigė visą EŽTT praktiką bylose prieš Lietuvą, todėl jeigu Henrikas Daktaras paduos Lietuvą į EŽTT, jis tikrai laimės.
Teismas, surašinėdamas nutartį, net patingėjo pasižiūrėti, kas yra bylos šalys, ir į kieno prašymą turi atsikirsti, ir kokiais pagrindais tenkinti apeliacinį skundą. Nelabai per spaudos priemones išgirdome, koks tas pagrindas, kad prokuroro apeliacija tenkintina, o apylinkės teismo sprendimas – nepagrįstas, ir neteisėtas. Apgailėtinai skamba fantazija, jog kalėdamas Pravieniškėse, Henrikas Daktaras sukurs naują gaują. Tokiu būdu prokuroras meta šešėlį Pravieniškių pataisos namams, neva jie bendradarbiauja su nusikalstamu pasauliu, ir sudarys sąlygas nusikalsti. Prokuroras kitą kartą turėtų gal grynu oru pakvėpuoti, prieš rašydamas tokias nesąmones.
Ši byla veikiausiai buvo prokuratūros bandymas įrodyti, jog ji vis dar aukščiau Lietuvos teismų. Beje, tokios sistemos, kad prokuratūra galėtų vadovauti teismams, turbūt nėra net Afrikoje. Juk teismas yra viena iš trijų valdžių, o prokuratūra – niekas, tik vykdomosios valdžios įstaiga.
Apylinkės teismo sprendimas buvo ir teisėtas, ir pagrįstas, ir jis koreliavo su kitomis įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Šis apygardos teismo sprendimas “Lietuvos Respublikos vardu” yra neteisėtas, nepagrįstas, ir niekaip net nesuderinamas su sveiku protu.
Kaltinimai kaliniui, kodėl jis tik dabar pradėjo megzti, o ne anksčiau, kol dar buvo suėmime, ir tikėjosi išeiti į laisvę – nesuvokiama demagogija.
Tokio rango ir autoriteto vyriškiui eiti į mezgimo būrelį yra didžiausio lygio nusižeminimas. Dėl šeimos Henrikas Daktaras padarė viską – pamynė savo įsitikimus, nusižemino, tapo klusnus ir nuolankus. Teismas nesugebėjo nė to įvertinti, apkaltino, kodėl jis nėra dar nuolankesnis.
Toks teismo sprendimas atima bet kokią motyvaciją kitiems kaliniams stengtis, eiti į būrelius, nes, pasirodo, teismas gali tik pasityčioti iš kalinio noro taisytis ir gerais darbais tai įrodyti.
Henrikas Daktaras megzdamas šalikus, kilimėlius ir kojines vaikams ir nepasiturintiems, realiais darbais įrodė, jog yra atjaučiantis, ir norintis kitiems padėti. Užkietėję ir nuzombėję teisėjai su prokurorais net šių objektyvių tikrovės faktų – kad vaikai žiemą gavo kilimėlius prie lovų, o kūdikiai – kojinaites šiltas – nesugebėjo įvertinti ir pasidžiaugti.
Tai rodo, jog vykdomas ne teisinis, o asmeninis procesas.
O užsakovas greičiausiai sėdi kur? Daukantynėje. Juk Henrikas Daktaras nekenčia komunistų ir visko, kas raudona. O tokie žmonės L(TS)R – neo KGB valstybėje turi sėdėti kur? Lageryje. Juk taip sakė Magnolijos pirmtakas Stalinas, kurio stilių ji ir aprangoje, ir fotografavimesi su vaikučiais kopijuoja.
