Ar ilgai dar Klaipėdoje siautės prokuroras Simonas Minkevičius?

Zenonas Volkovas

Manau daugelis prisimena Klaipėdos valdžios machinacijas, nukreiptas į klaipėdietės, automašinų stovėjimo aikštelės savininkės, garbaus amžiaus senjorės Aldonos Tunik verslo sužlugdymą.

2016-04-22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėja Lina Mikutytė, parašė savo viršininkui Zigmui Turskiui tarnybinį pranešimą, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Cituoju: „Pranešu, kad 2016-04-12 (reg.Nr.30-AP-2729) buvo gautas iš Generalinės prokuratūros persiūstas 2016-03-29 pil. Tatjanos Žgunovos gyv.(nurodytas adresas-Z.V.) skundas , reg. Nr.3.6.-1245 dėl „Aldonos Tunik viešo šmeižimo interneto „Youtube tinkle“, kuriame nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2016-01-04 iki 2015-03-29 (įdomiai, 2016 m. pradėjo ir 2015 m. baigė –Z.V.) internetiniame tinklapyje www.youtube.com yra patalpinti 29 vaizdo įrašai, kuriuose Aldona Kazimiera Tunik viešai šmeižia Lietuvos Generalinę prokuratūrą, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyr.prokurorą Simoną Minkevičių, Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorę Nijolę Žemaitytę, Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkę (buvusią – Z.V.) Audronę Gaižutienę, Klaipėdos miesto savivaldybės merą Vytautą Grubliauską, Seimo narius, kitus valstybės ir savivaldybės asmenis, policiją,, tokiu būdu T.Žgunovos nuomone, A.K. Tunik savo pasisakymais griauna pasitikėjimą Lietuvos valstybe, teismais, prokuratūra ir kitomis institucijomis, rodo nepagarbą teismams, diskredituoja valstybės pareigūnus visuomenės akyse. (kokie yra, taip ir sako-Z.V.)“ Toliau sapaliojama, kur galėjo šie įrašai būti padaryti t.y. Ostapenkų bute ir t.t.. „Todėl jos (T.Žgunovos-Z.V.) pateiktas skundas laikomas pranešimu apie nusikaltimą ir nagrinėjamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166-169 straipsnių nustatyta tvarka, dėl jo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 168 str. 1 d.)

Čia norėtusi skaitytojams paaiškinti, kad T.Žgunova su A.K.Tunik ir su Ostapenko motina ir sūnumi, buvo geri pžįstami. T.Žgunova dabar suvedinėja asmenines sąskaitas, pasitelkdama policijos pareigūnus, arba T.Žgunova rašo skundus, policijos ar kitų represinių organų prašymu. Kodėl atsirado tokie įtarimai?…..

Nors toliau, tam pačiam dokumente rašoma, kad nagrinėjant pareiškimą buvo nustatyta, kad internetinėje svetainėje www.yotube.com A.K.Tunik patalpino šiuos vaizdo įrašus, kuriuose ji užgauliai žodžiu pažemino teisingumą vykdžiusį teismą ir teisėjus. Prirašyta virš lapo, ką ir kuo Aldona Tunik pažemino. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vyriausioji tyrėja Lina Mikutytė, pradeda nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 str., ikiteisminį tyrimą.

Kad neturi ką veikti matyti plika akimi, čia nutraukia tyrimą, čia pradeda. Pati tyrėja rašo, kad nukentėjęs asmuo nenustatytas. Asmuo galimai padaręs nusikalstamą veiką yra Aldona Tunik. Liudytojai nenustatyti. Kaip matome nukentėjusio, liudytojų nėra, tačiau būtina tirti, nes A.Tunik galimai yra padariusi nusikaltimą. Į tyrimą ir vizų rašymą įtraukiami matomai neturintys ką veikti, policijos įvairūs darbuotojai: Lina Mikutytė, sk. v-kas Jurijus Domnėko, Violeta Gerasimčiuk, policijos v-kai: Alfonsa Motuzas, Zigmas Turskis, Gintautas Mačiulaitis, Albinas Misevičius, Žiedė Jokubaitienė, Vita Šimkienė, Loreta Mažeikaitė, Raminta Knašaitė, Gintaras Mažonas, Remigijus Mickus, Andrius Rimkus, Jurgita Sušinskytė, Alfonsas Čepulis, Gintaras Lasickas, Romualdas Naras, Gitana Rusilienė, Andrius Balsys Teisėjas Gintaras Stonkus. Visi vyresnieji specialistai, arba viršininkai. Buvęs Klaipėdos m. vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vytautas Jurkevičius savo rezoliucija prokurorę Kristiną Prialgauskienę pavedė organizuoti ir vadovauti ikiteisminiam tyrimui. Byloje kurioje, kaip minėjau nėra nei nukentėjusiųjų, nei liudytojų, tik viena įtariamoji 73 metų solidi senjorė Aldona Tunik. Toliau, prie rezgiamos byos kontrolės, dar pasijungia vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Viktoras Kičiatovas, kuris apie 10 kartų kas mėnesį pratęsia policijos bylos A.Tunik kurpimo operaciją.

Ir štai 2017-01-20 ryte, tapusi jau liudytoja, apklausima prokuratūrai rašiusi skundą Tatjana Žgunova. Kuri trumpoje apklausoje, parodė, kaip A.Tunik paskleidė šmeižikiško pobūdžio, bei nepagarbos teismui informaciją Interneto Youtube tinkle. Apklausiama T.Žgunova pabrėžė, jog tokią vieša „transliacija“ ir vaizdo įrašai buvo transliuoti iš buvusio jos draugo Jevgenij Ostapenko motinos Liubovės Ostapenko buto.

Prasideda tolimesnis tyrimas. Tikrinama kam priklauso T.Žgunovos minėtas butas. Nustatoma, kad Liubov Ostapenko. Prokurorė K.Prialgauskienė 2017-01-23 d. raštu kreipiasi į Klaipėdos m. apylinkės teismą. Šio teismo teisėja, Skaista Bystriakovienė, „nie otchodia ot kassy“, surašo ir pasirašo 2 puslapių nutartį, apie leidimą daryti kratą L.Ostapenkos bute, kurioje nurodoma, kad nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos m. apylinkės teismą.

2017-02-20 d. atvykus L.Ostapenko į policiją, kur buvo apklausiama b/byloje dėl grasinimų nužudyti jos šeimą, apklausos pabaigoje apie 17:05 val. jai netikėtai įteikė teismo nutartį apie būsimą kratą jos bute, prieš jos valią, du policininkai priverstinai įsodino į a/m ir parvežę į namus atliko kratą. L.Ostapenko geranoriškai policijai atidavė ieškomą kompiuterį. Tik mano, kad tai grubus pažeidimas, nes jai nebuvo suteikta 7 d. nutarties apskundimo terminas. Be abejo L.Ostapenko parašė skundą. Kaip visada represinės struktūros yra teisios. Ir šį kartą iš prokurorės Kristinos Prialgauskienės, L.Ostapenko gauna atsakymą, kad „vsio zakonno“, nes krata yra procesinė prievartos priemonė, apie kurią asmenys, kurių atžvilgiu ji taikoma, supažindinami tik prieš pat šio veiksmo atlikimą. Taigi, nuo Stalino represijų pasistūmėjome tik tiek, kad nebetremia, o kratos atliekamos 1 prie 1 taip pat.

Ir štai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistų tyrimų tarnybos 2017-03-08 vyriausiojo specialisto Andriaus Rimkaus Nr. 30-(U-548)-IS1-184 i š v a d a:

„kompiuterio NK1 standžiuosiuose diskuose NK1-HD1-HD2 ir NK1-HD2 nerasta vaizdo įrašų ar kitų failų su vizualiai panašiu asmeniu, kurio atvaizdai pateikiami priede „Aldona Kazimiera Tunik-YouTube“. Standžiuosiuose diskuose atlikus raktažodžių: „Aldona Kazimiera“, Aldona Kazimiera Tunik“, „Aldona Tunik“, „Kazimiera Tunik“ paiešką, reikšmiungos informacijos tyrimui nerasta.“ Pastaba, kad atlikto informacinių technologijų tyrimo kaina yra 127.52 euro (be PVM).

Dėl susipažinimo su šia išvada, kadangi kompiuteris buvo jos. L.Ostapenko paprašė minėtos specialisto išvados kopijos. Nežinia dėl kokių motyvų prokurorė priėmė nutarimą atmesti L.Ostapenko prašymą dėl specialisto išvados kopijos gavimo.

Ne tik man yra žinoma, kad represinėms struktūroms talkina ir priverstinės gydymo įstaigos, vadinamos „durnynais“. Kad ten pakliūti, užtenka būt buvusiam pas jų daktarų, tarkim tik dėl depresijos. Automatiškai žmogus įrašomas į jų įskaitą. Represinėm struktūrom fabrikuojant b/bylą to užtenka, kad pakliūtum į „durnyną“ ilgesniam laikui, negu gali būti nuteistas kalėjiman.. Todėl Klaipėdos represantai, ruošė Aldonai Tunik ne tik kalėjimą, bet nepasisekus ir durnyną, todėl buvo padarytos užklausos: psichikos sveikatos centrui, Všį Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialui, priklausomybės ligų centrui. Ačių Dievui, visi gauti atsakymai teigia: dumenų nėra, nesigydė, įskaitoje nėra. Tad senjorei A.Tunik pakliūti į „durnyną“ šansai kaip ir išnyko.

Norėtusi priminti, kad už A.Tunik analogišką tiesos skleidimą, 2016 m. balandžio 12 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausisis prokuroras Simonas Minkevičius tarnybiniu pranešimu buvo pradėjęs ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00167-16. Kaip žinia iš tos S.Minkevičiaus bylos gavosi „kliurka“. 2016-09-07 d. šį tyrimą prokurorė Kristina Prialgauskienė savo nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą A.Tunik atžvilgiu, nepadarius nusikalstamos veikos.

Pagal kitą senjorės A.Tunik rašytą skundą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, skundas buvo perduotas Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Už prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą kitiems, pradėjo tyrimą jos pačios atžvilgiu. Po 7 mėnesių, teisminio proceso Nr.1-04-2-00175-2016-9, baudžiamoji byla Nr.1A-117-606/2017 atsidūrė Klaipėdos apylinkės teisme. Teisėja Violeta Balčiūnienė senjorę išteisino, pripažino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikino kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Prokuroras Simonas Minkevičius nerimsta.

2017 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apygardos teismas, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos m. apylinkės teismo 2017-01-31 d. nuosprendžio, kuriuo A.Tunik buvo išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo atveju, garbinga Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės, teisėjų Daliaus Jocio, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, visose A.Tunik bylose dalyvaujančiai prokurorei Kristinai Prialgauskienei, išteisintajai A.Tunik ir jos geriausiam gynėjui advokatui Alvydui Kvaševičiui, teisėjų golegija pripažino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-31 d. nuosprendį teisėtu ir pagrįstu, todėl nenaikintinas ir nekeistinas, taip pat kolegija nutarė Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus skundą atmesti.

2017-05-09 d. A.Tunik buvo parašytas pranešimas apie įtarimą. Apklausos protokole senjorė A.Tunik, pateikus jai klausimą, ar ji prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariama, ji pasakė: neprisipažystu ir paaiškino, kad įtarimo esmę supranta, parodymus duos teisme, dalyvaujant advokatui Alvydui Kvaševičiui.

Ar šį kartą Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius patirs fiasko, Laisvas laikraštis pasilieka teisę stebėti.

Tuo pačiu norėtusi atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos Seimo Tesiės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko 2016-03-29 d. išaiškinimą, kad Seimo, kaip ir kiekvienos institucijos įgaliojimai, yra nustatyti teisės aktuose. Seimo įgaliojimus nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo statutas, taip pat ir kiti įstatymai. Seimui (jo komitetams) nei Konstitucijoje, nei kituose įstatymuose nesuteiktos jokios išskirtinės teisės vertinti teismų priimtus sprendimus, atstatyti teisingumą, nagrinėti pateiktų dokumentų kopijas.

Vadovaujantis Konstitucijos 109 ir 114 straipsniais, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o valstybės valdžios, valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą yra draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Komiteto pirmininkas ar Komiteto nariai neturi teisės kištis į konkrečių bylų nagrinėjimą ar daryti vienokį ar kitokį poveikį teismams, o asmenims domėjimasis atskiromis bylomis tam tikrais atvejais gali būti laikomas kišimosi į teisėjo ar teismo veiklą.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 84 straipsnio 4 dalį, siūlyti teisėjui iškelti drausmės bylą turi teisę Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba bet kurio aukštesnės pakopos teismo pirmininkas, ar kitas asmuo (tarkim kiemsargis-Z.V.), kuriam tapo žinoma apie šio įstatymo 83 sttraipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą (už teisėjo vardo žeminantį poelgį; už kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą; už įstatymuose numatytų tesėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš septynių komisijos narių trys nariai yra visuomenės atstovai (mūsų mulkinimui-Z.V.).

Dėl teisėjo ar teisėjų netinkamos veiklos, mes taip pat turime teisę siūsti medžiagą Komisijai adresu L.Sapiegos g.15, 10312, Vilnius, nes įsivaizduojate net Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas neturi įgaliojimų dokumentus persiūsti komisijai. Reikėtų priminti skaitytojams, kad drausminės bylos teisėjams iškelti negalima praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo nusižengimo padarymo. Faktiškai, ne tik mano nuomonė, teisėjai yra kaip gyvūnai įrašyti į raudonąją knygą. Kaip tarkim gandrai. Nors atsiranda vienas kitas, kad ima ir nušauna mūsų nacionalinį paukštį, ko siūlau niekam to nedaryti.