Naujasis ministrų kabinetas - liurbių ir baudėjų kratinys (pildome)

Liurbiai ir kuharkos, total košmar, tai ne ministrai, tai klounų kratinys

Aplinkos ministras – Simonas Gentvilas (Liberalų sąjūdis);

Energetikos ministras – Dainius Kreivys (Tėvynės sąjunga);

Finansų ministras – Gintarė Skaistė (Tėvynės sąjunga);

Krašto apsaugos ministras – Arvydas Anušauskas (Tėvynės sąjunga);

Kultūros ministras – Simonas Kairys (Liberalų sąjūdis);

Socialinės apsaugos ir darbo ministras – Monika Navickienė (Tėvynės sąjunga);

Susisiekimo ministras – Kasparas Adomaitis (Laisvės partija);

Sveikatos apsaugos ministras – Arūnas Dulkys (Tėvynės sąjunga);

Švietimo, mokslo ir sporto ministras – Jurgita Šiugždinienė (Tėvynės sajunga); Teisingumo ministras – Evelina Dobrovolska (Laisvės partija);

Ekonomikos ir inovacijų ministras – Aušrinė Armonaitė (Laisvės partija);

Užsienio reikalų ministras – Gabrielius Landsbergis (Tėvynės sąjunga);

Vidaus reikalų ministras – Agnė Bilotaitė (Tėvynės sąjunga).

Žemės ūkio ministras – lieka neaišku, bus pateikta artimiausiu metu.

Skaitykite daugiau:

Krašto apsaugos ministru Šimonytė nori matyti tokį Arvydą Anušauską, kuris išgarsėjo nebent tuo, kad pasiūlė kriminaliniais nusikaltėliais laikyti tuos, kurie galvoja ne taip, kaip konservatoriai.

Mat Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete A.Anušauskas 2016 m. pasiūlė Baudžiamąjį kodeksą papildyti sabotažo ir dezinformacijos sąvokomis. Tai pavadinta šių veikų kriminalizavimu. Anot VSD, sabotažas – tai sąmoningas valstybės objektų gadinimas ar jų informacinių sistemų funkcionavimo trikdymas, o dezinformacija – viešas melagingos informacijos skleidimas ar faktų iškraipymas apie Lietuvos vykdomą politiką, gynybinius pajėgumus, valstybės institucijas, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius objektus siekiant pakenkti Lietuvos interesams ar destabilizuoti padėtį Lietuvoje. VSD atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad visų pirma tai aktualu dėl žiniasklaidos priemonių darbo, ir pavadino tai aktyviomis gynybos priemonėmis, nepažeidžiant mūsų Konstitucijos.

„Atviriausiai šių siūlomų idėjų tikslą pademonstravo neslapukaujantis TS-KDP narys A. Anušaukas, aiškinęs, kad faktų iškraipymas gali būti ir tyčinis, ir netyčinis, – dalinosi įspūdžiais Z.Vaišvila, – gaila, kad buvęs NSK pirmininkas, dabar tik narys, nesuvokia, kad tyčia yra būtina nusikaltimo kontatavimo sąlyga. Tačiau labiausiai šiam Seimo nariui rūpėjo, kaip paaiškinti žmonėms, kad valdžios kritika yra kenkianti Lietuvos interesams. Ir VSD atstovai uoliam Seimo nariui paaiškino – deja, Konstitucijoje nėra tokios sąvokos „dezinformacija“, tačiau aiškinti tai žmonėms reikia per priešiškos valstybės interesus“.

Kita istorija, kurioje nuskambėjo tas pats A.Anušauskas – ta tas pats slaptas CŽV kalėjimas. Redakcijos turimi dokumentai rodo, kad už tai, kad leistų ir padėtų Lietuvoje statyti slaptą CŽV kalėjimą, kuriame būtų kankinami užsienio piliečiai, vien Valstybės saugumo departamento (VSD) vienas vadovų Dabašinskas gavo 5 mln. dolerių grynais pinigais.

Duomenis apie tai turi ir buvęs Seimo NSG komiteto pirmininkas A.Anušauskas, kurio vadovaujamas komitetas tyrė CŽV kalėjimo aplinkybes, ir „nustatė“, kad tokio kalėjimo Lietuvoje nebuvo. Nors A.Anušauskas turėjo rašytinių įrodymų, kad vien Dabašinskas gavo 5 mln. dolerių iš CŽV, tačiau šiuos faktus nuslėpė, ir visuomenei paskelbė, kad jokių duomenų komitetas negavo.

„Dėl VSD viršininko posto net deginami prezidento postai. Nes net mano tyrime tie „valstybininkai“ aiškiai sakė, kad „jeigu mes neturėsime VSD, iš kur mes gausime informaciją?“, – interviu LL pasakojo buvęs Seimo NSG komiteto pirmininkas A. Matulevičius.

Jis stebėjosi, kodėl vadinamoji „Anušausko“ komisija nuslėpė, kad neturi jokių faktų apie CŽV kalėjimą, nors turėjo įrodymų, kad Dabašinskas „pasiėmė“ penkis milijonus dolerių. „matyt, kad su kažkuo dalinosi tais kruvinais pinigais, nes niekas daugiau apie tai neprasitarė“, – sako LL šaltiniai.