Narkobaronus aptarnauja prokuratūra ir teismai

Bręsta neeilinis skandalas – prokuratūra turėjo teismo leidimą klausytis įtariamų prokurorų Viduolienės ir Juozo Bagdonavičiaus pokalbių, tačiau jį nuslėpė, ir teismas įtariamuosius išteisino, nurodęs, kad neva nebuvo sankcijos. Nors ji buvo

Jurgis Pikčiurna

Kauno apygardos teismas prieš kelis metus už 150 tūkst. litų kyšį iš kalėjimo paleido 12 metų nelaisvės už narkotikų platinimą mastu nuteistą Antaną Želvį (pravarde „Fantomas“).

„Kadangi „Fantomą“ neblogai pažiojau, kartu kalėjome Pravieniškių kolonijoje, tai išėjęs į laisvę jis man sakė, kad už laisvę sumokėjo 150 tūkst. litų, – LL pasakojo kaunietis L.N. (pavardė redakcijai žinoma), – apie visus šiuos faktus aš ne kartą raštu informavau LR generalinį prokurorą D. Valį , LR Prezidentės patarėją Solveigą Cirtautienę , Teisėjų Tarybą bei asmeniškai G.Kryževičių. Atsakymų negavau, arba jie būdavo siuntinėjami įvairioms organizacijoms, o pateikti faktai net nebūdavo tikrinami …“.

Pasak L.N., kol „Fantomas“ buvo kalinamas, narkomafijos gaujai vadovavo Mindaugas Sinkevičius – Andželikos Sinkevičienės (UAB “Felicija “ buvusios direktorės) sutuoktinis. Net jos butas Baltų prospekte faktiškai priklausė „Fantomui“ , kuriame jis ir buvo deklaravęs savo gyvenamą vietą bei kuris iki šiol pateikiamas UAB “Felicija“ buveinės adresu.

L.N. puikiai pažįsta visus šiuos narkotikų verslo ryklius, ir teisėsaugai galėtų būti puikus liudininkas, atskleidžiant jos ryšius su Kauno prokurorais ir teisėjais, nes UAB „Felicija“ legaliai įdarbintas darbuotojas.

Tačiau 2011 m. jis buvo atleistas, ir kreipėsi į teismą dėl neteisėto atleidimo. Tada ir paaiškėjo, kaip visa Kauno „teisėsaugos“ grietinėlė aptarnauja narkobaronus. Vietoj to, kad tirtų jo parodymus, prokurorai suskubo kelti bylą pačiam L.N. Beskubėdami kelti bylą, kad užčiaupti liudininką, patys prokurorai ir Kauno apylinkės teismo teisėjai priklastojo aibę dokumentų.

Prokurorė įspėjo, kad bus nužudytas?

L.N. buvo apstulbęs, kaip Kauno miesto apylinkės prokuratūros 3 – čiojo skyriaus prokurorė Vida Viduoliene jam tiesiai šviesiai pasakė, kad neskųstų prokurorų veiksmų, nes gali būti nužudytas. „Prokurorė man aiškino, kad jeigu dar skųsiuos, tai būsiu suėstas, ir sakė kad pažiūrėčiau, kiek nusikaltėlių jau palaidota ir siūlė man prisiminti Kedžio bylą, – rašė apie L.N. parodymus „Laisvas laikraštis“ dar prieš porą metų, – aš klausiau, klausiau, ir negalėjau patikėti savo ausimis“.

L.N. prasidėjo po to, kai jis kreipėsi į Darbo inspekciją ir kitas valstybines įstaigas dėl nelegalaus darbo bei įtariamo pinigų plovimo lombarde, kuri valdo UAB „Felicija“. Kaunietis mano, kad per šį lombardą yra legalizuojami už narkotikus gauti pinigai, mat ši įmonė priklauso garsiojo prekiautojo narkotikais Antano Želvio, pravarde „Fantonas“, sesers dukrai Andželikai Simanavičiūtei. Jos motina Virginija Simanavičienė – Kauno miesto apylinkės teismo teisėja, neseniai išsiskyrusi su savo vyru A.Simanavičiumi, kuris dabar teisiamas už narkotikų prekybą.

„Pradėjau rašinėti skundus į LR Generalinę Prokuratūrą bei Kauno apylinkės prokuratūros vyr. Prokuroro pavaduotojui Juozui Bagdonavičiui bandant nuslėpti Kauno narkotikų gaminimo ir platinimo mafijos (Želviu – Karčiauskų) bei galimai juos dengiančios teisėjos S. (pavardė žinoma) nusikalstamas veikas, – rašoma L.N. skunde Dariui Valiui, – rašiau apie tokias veikas, kaip UAB „Felicija“ įsteigimas, bandant išplauti pinigines lėšas, jos akcijų nusikalstamas perdavimas … į tas pačias rankas, tuo pačiu adresu Pušyno g. 42 registruotai nepelno siekiančiai VŠĮ „Daugirdas ir Ko“ , kurios buveinės adresu ir liko Andželikos Simanavičiūtės – Sinkevičienės, artimos narkotikų mafijos veikėjo Fantomo – Antano Želvio giminaitės, buto adresas Baltų pr.“.

L.N. atsakė į LL klausimus:

– Kaip atsidūrėte toje mėsmalėje?

– Pajudinau narkotikų verslą Kaune, tada ir prasidėjo mano visos bėdos. Čia yra tokia Želvių šeima – „Fantomas“, ir jo brolis Alfukas. Tai tas „Fantomas“ man pats gyrėsi, kad jį už 150 tūkst. litų kyšį Kauno apygardos teismas 8,5 metai anksčiau laiko paleido iš kalėjimo. Paleido trys teisėjai (lencevičius) , iš kurių dirba tik vienas – Večerskas. Tai įsivaizduojate – tas „Fantomas“ man atvirai sakė, kad jis sumokėjo 150 tūkst. litų kyšį už tai, kad jį 8,5 metų anksčiau termino paleistų iš kalėjimo. „Fantomas“ yra mano senas pažįstamas, kažkada buvo atgabentas į Pravieniškes, 1986 m., kuriose ir aš tada sėdėjau. Aš tada buvau nuteistas už pasipriešinimą milicininkui, o „Fantomas“ jau tada buvo nuteistas už narkotikus 14 metų. Jis buvo nuteistas kalėti sustiprinto režimo kolonijoje, tačiau „Fantomas“ iš ten išsiprašė, jį pervedė į lengvo režimo koloniją. Paskui gatvėje aš jį sutikau, ir jis man pasakojo, kaip jį paleido už 150 tūkst. litų. O visas mano bylinėjimasis prasidėjo su „Fantomo“ sesers dukra, kuris taip pat yra ir jos krikštatėtis. Jos motina ištekėjusi už tokio Gruiniaus, kuris taip pat nuteistas 13 metų kalėti, ir jis buvo vienas iš turtingiausių narkomafijos bosų. Jos įmonė buvo įregistruota dukros vardu, ir joje oficialiai dirbo ir tas „Alfukas“, ir „Fantomas“, O aš ją padaviau į teismą tik todėl, kad mane iš tos įmonės neteisėtai atleido. Kreipiausi į teismą, kad mane gražintų į darbą. Nuo to viskas ir prasidėjo – jau bylinėjamės penki – šeši metai. Toks teisėjas Šipas pusę metų tempė gumą – nepriiminėjo mano pareiškimo dėl neteisėto atleidimo, neva kažko trūko. Tačiau vėliau visas teisėjo Šipo nutartis panaikino Lietuvos apeliacinis teismas, patenkinęs visas mano skundus. Gruodžio mėnesį teisėjas Šipas man aiškino, kad anksčiau liepos mėnesio ši byla nebus išspręsta. Tada aš jį antrą kartą nušalinau, tada jis man skyrė 1000 litų baudą už neteisėtą nušalinimą. Vėliau tas baudas aukštesni teismai panaikino. Tada vien dėl tos 1000 litų baudos aš ir pradėjau „sukti tą karuselę“. Ir tai sukuosi jau šešeri metai. Kai aš kreipiausi dėl dokumentų klastojimo, tuos pareiškimas turėjo tirti Kauno apylinkės prokuratūra. Prokurorai Čirpus ir parašė, kad aš klaidinu prokuratūrą, ir rašau nepagrįstus skundus, užsiiminėju neteisėta veikla. Prokuratūros sprendimus panaikino Kauno apylinkės teismas, jie apskundė, ir tada apygardos teismas nurodė, kad turi būti išaiškinta, ar tos nutartys yra suklastotos, ar ne. Ir prokurorus įpareigojo tai padaryti. Ko jie iki šiol nepadarė. Tada kreipiausi į generalinį prokurorą Valį. Atėjo nurodymas pradėti tyrimą dėl teisėjo Šipo neteisėtų veiksmų. Vietoj to, kad vykdytų nurodymą, prokuroras Bagdonavičius davė nurodymą pradėti tyrimą prieš mane, dėl neva kažkokių melagingų parodymų.

– O kaip visi tie prokurorai susiję su narkotikų verslu?

– Taip, nes jie atstovavo ir gynė tos įmonės, su kuria aš bylinėjausi, interesus. Sinkevičius, kai „Fantomas“ sėdėjo kalėjime, vadovavo jo gaujai. Vėliau jos lyderiu tapo „Alfukas“, „Fantomo“ brolis.

– O tai tas narkotikų verslas vis dar veikia?

– Prokurorai dirba, o tie narkoprekeiviai matyt irgi dirba, nors aš su jais nieko bendra neturiu. Žinau tik tiek, kad jie vežė narkotikus į Norvegiją. Mano pažįstami kalbėjosi su jais, ir jie minėjo, kad dabar dirba Norvegijoje, gabena ten narkotikus. Vienu metu šią gaują buvo labai nubaudęs Henrikas Daktaras, atėmęs „Mercedes“ automobilį iš „Fantomo“ brolio, ir skyręs dar pusantro milijonų litų baudą už narkotikų prekybą. Tiek žinau, nes dar ir pats Dargis apie tai rašė savo knygoje. Tačiau aš su jais nenoriu turėti nieko bendro – per tą mafiją tapau antros grupės invalidu, mane buvo ištikęs infarktas ir netgi klinikinė mirtis.

Jei prisimenate, buvau du teisėjus – Buzelį ir Šipą – padavęs į teismą už tai, kad jie suklastojo savo nutartį. Tada prokuratūra iškėlė man bylą už tai, kad aš juos neva melagingai apkaltinau. Teismas mane nubaudė 2000 litų bauda. Praėjo kažkiek laiko, tada į teismą kreipiausi privataus kaltinimo tvarka dėl minėtų teisėjų. Tada – įsivaizduokite, koks pas mus teisingumas – tas mano skundas teisme dingo, o dėl to privataus kaltinimo skundo man iškėlė dar vieną baudžiamąją bylą dėl šmeižto. Dabar jau treji metai vyksta šios bylos nagrinėjimas Vilniaus apylinkės teisme. Kaip jie dirba – sunaikina mano privataus kaltinimo skundą, ir tada prokurorai man iškelia bylą dėl melagingų parodymų ir šmeižto.

– Tačiau ar jūs turite įrodymų, kad tas jūsų skundas dingo teisme?

– To dingusio skundo pagrindu man yra surašytas kaltinamas aktas. Kuo daugiau skundų aš rašau, tuo jie man daugiau bylų kelia. Dabar jau man grasina saugumiečiai – buvo išsikvietę ir klausė, kodėl aš prieš Lietuvą kovoju? Kuo čia dėta Lietuva? Du teismai – Kauno apylinkės ir apygardos – nurodė prokuratūrai išsiaiškinti, ar iš tikrųjų buvo suklastotos teismo nutartis. Tačiau kad ji suklastota, ir taip aišku, nes jie negalėjo per 15 minučių parašyti nutarties. Tačiau to teismo pavedimo prokuratūrai niekas nevykdo – teismai apsimeta, kad nesupranta, ko aš noriu. Nors aš buvau pridavęs savo skundą į teismo raštinę, visi – ir teisėjas man aiškino, kad jis skaitė tą skundą. Tos skundo skaityti jie niekaip negalėjo, nes buvau pridavęs jį į raštinę. Įsivaizduokite – tada nutartį parašo per 15 minučių. Tada pabandžiau nušalinti teisėją, ir paaiškėjo, kad ta nutartis buvo parašyta dar iš vakaro.

– O koks šioje istorijoje prokuroro Bagdonavičiaus, kuris buvo kaltinamas kyšininkavimu, vaidmuo šioje istorijoje?

– Jis toliau dirba prokuratūroje. Dirba ir prokurorė Viduolienė.

Kaune buvo tokia garsi aferistė Kalėdienė, kuri skolindavosi iš žmonių pinigus ir jų negražindavo. prokuratūra jai bylų nekeldavo, nes ji mokėjo kyšius prokurorams, tačiau mokėjo ne tikrais, bet suklastotais doleriais. Paskui juokdavosi, kad tiems prokurorams galima bet ką įkišti – jie kaip kyšius imdavo bet kokius popierius. Vieną kartą ji pranešė, kad iš jos automobilio dingo apie 1,5 kg. įvairių papuošalų – ten buvo net 36 pavadinimų įvairių aukso dirbinių ir brangenybių. Niekas anksčiau jų nebuvo matęs, tačiau dėl tos vagystės apkaltino mano sūnų. Paskui aš pradėjau aiškintis, ir paaiškėjo, kad jos pažįstami yra ir mano draugai. Sutikau tą Kalėdienę, ir ji man pasakė, kad nu tai kas, kad tu pažįsti, vis tiek tu man nieko nepadarysi, nes J.Bagdonavičius (buvęs Kauno apylinkės prokuratūros vyr. prokuroras) yra mano kišenėje. Ir ta Kalėdienė mokėjo Bagdonavičiui netikrais doleriais ir eurais tol, kol prokuroras nepastabėjo, kad jam mokami kyšiai netikrais pinigais. O ta Kalėdienė visiems pasakojo, kad prokurorai debilai, jiems galima mokėti kyšius bet kokiais suklastotais popieriais, jie viską paims. Tačiau sužinoję, kad kyšiai mokami netikrais pinigais, prokurorai iškėlė bylą Kalėdienei dėl to, kad ji pasisavino apie 1,5 mln. litų skolintų pinigų ir mokėjo padirbtais pinigais. Apie kyšius jiems, prokuratūra, žinoma, nieko nepasakė. Pats Bagdonavičius savo rankomis nieko nedarydavo, viską už jį darė prokurorė Viduolienė. Bylą Kalėdienei tempė apie du metus, tada moteris ėmė vartoti narkotikus, sušlubavo širdis, ir ji mirė. O tie ieškiniai – apie 1,5 mln. litų sumai – taip ir plaukiojo, niekas tų pinigų negražino. Tačiau kol Kalėdienė mokėjo kyšius, prokuratūra bylų jai nekeldavo, tik po mirties paaiškėjo, kad yra dar apie 30 žmonių, nuketėjusiųjų nuo tos ponios Kalėdienės.

– Tai taip išeina, kad prokurorai Kaune turtingiausi žmonės?

– Taip, Kaune jie daro ką nori. Pvz., kai mano sūnui iškėlė baudžiamąją bylą, toks jaunas prokuroras Povilaitis man aiškiai pasakė : penki tūkstančiai eurų, ir mes tą bylą nutraukiame. Aš jam pasakiau – už ką aš turiu mokėti, jeigu mano sūnus nieko nepadarė. Duokite tą bylą į teismą, ten pažiūrėsime. O dėl „Fantomo“, tai galiu tiek pasakyti – mane į darbą turėjo gražinti tokia Sinkevičienė, to „Fantomo“ dukterėčia. O tie broliai Velžiai buvo seni narkotikų platintojai, kartu su jos patėviu Gruiniu. kai policija darė kratą pas Gruinį, tai visa žiniasklaida rašė, kad vien tik Gruinio užuolaidos kainuoja 80 tūkst. litų. O tos Sinkevičienės motina kažkada dirbo Kauno apylinkės teisme teisėja. Tai taip aš ir įsisukau į tą karuselę.

– STT buvo iškėlusi bylą Bagdonavičiui, tačiau paaiškėjo, kad neteisėtai klausėsi pokalbių, todėl teismas jį išteisino?

– Taip, tačiau mano bylose viskas yra neteisėta. Aš padaviau privataus kaltinimo skundą prieš Kauno apylinkės teismo teisėjus, kurie suklastojo savo nutartis. Tačiau tą skundą prokuratūra nusavino, perdavė Generalinei prokuratūrai, kuri man iškėlė baudžiamąją bylą už tariamą šmeižtą ir melagingus parodymus. Kad aš neva melagingai apskundžiau teisėjus Žibą ir Buzelį, kurie klastojo savo nutartis. Pateikiau teismo posėdžio protokolus, kuriuose minutėmis surašyta, kas kada atėjo, ir iš jų aišku, kad teisėjas Buzelis negalėjo per 15 minučių atmesti mano nušalinimo teisėjui Žibui, nes tuo metu posėdžiavo kitame posėdyje. Kreipiausi į STT, kuri man parašė, kad Buzelis galėjo parašyti tą nutartį nuo 9 iki 14 val., tačiau tai vėlgi klastotė, nes posėdis tęsėsi nuo 10.15 val. Tačiau mano kaltinamajame akte rašoma, kad tą nutartį parašė ne teisėjas Buzelis, o jo padėjėja Drazdauskienė. O ji to negalėjo padaryti, kadangi ji apskirtai nematė mano nušalinimo pareiškimo. Nors teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, tačiau mano privataus kaltinimo skundą pasiėmė prokuratūrą, jį sunaikino, ir mano skundo pagrindu man iškėlė baudžiamąją bylą.

– Taip išeina, kad visa teisėsauga sėdi narkobanditų kišenėje? O kaip tada su tuo Kauno apygardos prokuroru Betingiu?

– Jis įkūrė savo advokatų kontorą. Juk tas Betingis darė viską, kad ištraukti tą Bagdonavičių. Juk apie tai rašė dar signatarė Gajauskaitė, kuri parašė, kad sapnavo tokį sapną – „Kauno“ restorane sėdėjo Barštys, Betingis ir Garbaravičius, kurie kalbėjo, kad reikia ištraukti Bagdonavičių, nes visų pinigai pas jį dirba. Vyrai nutarė, kad nereikia kreipti dėmesio į panelę Grybauskaitę, kadangi ji tiek prisidirbusi, kad vis tiek greitai žlugs. Tačiau po šio pokalbio Betingio karjera baigėsi. Dabar dėl prokurorės Ročienės, kuri buvo nuimta dėl to, kad prastai tyrė Drąsiaus Kedžio bylą. Jos vyras yra Kauno apylinkės teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, jo kabinete stovi nuotrauka, kurioje teisėjas stovi apsikabinęs su Bagdonavičiumi, kažką kepa.

Narkobaronas išsipirko laisvę Kauno apygardos teisme

Kauno apygardos teismas 2004-ųjų spalį nuteisė A.Želvį „Fantomą“ 12 metų laisvės atėmimo bausme. Šis jo teistumas buvo jau trečias. Iki Nepriklausomybės atkūrimo, kaip ir daugumas senųjų „daktarų“, Fantomas buvo teisiamas tik už vagystes. Aukščiausiasis Teismas 1986-aisiais buvo pasiuntęs jį už grotų 7 metams, konfiskuodamas ir turtą. Bausmę už neteisėtą disponavimą narkotikais A.Želvys atliko Marijampolės pataisos namuose. Jis pasinaudojo Bausmių vykdymo kodekso išlyga, kad asmenys, turintys nepilnamečių vaikų, gali būti paleisti į laisvę atlikę trečdalį bausmės. Nesvarbu, kokį nusikaltimą jie padarę. Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotiku priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, tačiau A.Želvys turi 5 ir 8 metų dukras. Marijampolės rajono apylinkės teismas, į kurį A.Želvio prašymu kreipėsi pataisos namų administracija, šios teikimą dėl lygtinio paleidimo atmetė. Motyvuota tuo, kad patenkinus teikimą nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti teisingumo principai.

A.Želvys šią nutartį apskundė Kauno apygardos teismui. Jo teisėjų kolegija, vadovaujama Gyčio Večersko, panaikino kolegų iš žemesnės instancijos nutartį ir atvėrė nuteistajam vartus į laisvę 7 metais ir beveik 10 mėnesių anksčiau laiko. Remtasi pataisos namų pateikta 47 metų A.Želvio charakteristika: baustas tik kartą (už telefono turėjimą), tačiau nuoba0uda nebegalioja, skatintas už gerą elgesį 4 kartus.

„Prokurorė V. Viduolienė sakė, kad yra nepatenkinta prokuroro J. Bagdonavičiaus veikla bei tuo, kad jos profesionalumas nėra tinkamai įvertintas vadovybės, – teigia L.N., – apie tai aš esu jau ne kartą raštu informavęs generalinį prokurorą Darių Valį. Anksčiau du kartus man pati UAB „Felicija“ savininkė A. Simanavičiūtė – Sinkevičienė minėjo, jog neva „prokuroras J. Bagdonavičius iš jos gavo tiek pinigų, kad „padės“ man labai ilgam sėsti į kalėjimą“. Apie tai raštu eilę kartų taip pat esu informavęs LR Generalinį prokurorą. Nors melagingi, niekuo nepagrįsti įtarimai man tebuvo pateikti 2010 kovo 30 d., tačiau, net nepateikus įtarimų, remdamasi neteisėtu, melagingu ir mane šmeižiančiu prokuroro Jono Šarkaus nutarimu, Kauno m. apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė priėmė neteisėtą nutartį ir nepateikus įtarimų, kovo 15 d. mano bute buvo atlikta neteisėta krata pagal neteisėtą teisėjos nutartį ir paimti neteisėti įrodymai – Darbo sutartis. Nors pagal LR BPK 20 str. 4 d. reikalavimus „įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys“, tačiau iki šiol prokuroras ir teisėjai, klastodami faktus, pratęsdami neteisėtą ikiteismini tyrimą, naudojasi vienu vieninteliu neteisėtu įrodymu – Darbo sutartimi bei prokuroro J. Šarkaus melagingais kaltinimais mano atžvilgiu. Jau dvi teismo ekspertizes pripažino, jog ši darbo sutartis nėra suklastota, tačiau valstybei brangiai kainuojantis neteisėtas ikiteisminis tyrimas, prokuroro J. Šarkaus iniciatyva vis tęsiamas o melagingi ir nepagristi įtarimai vis papildomi kitais melagingais įtarimais ir kaltinimais. Šį kartą, kad pratęsti neteisėtą tyrimą prokuroras J. Šarkus naudoja melagingus tvirtinimus bei klastoja faktus, meluodamas, jog aš slapstausi nuo ikiteisminio tyrimo. Sekantis prokuroro J. Šarkaus melagingas ir nepagristas kaltinimas bei nauja teismo ekspertizė, matomai bus dėl „suklastotos“ Darbo sutarties … popieriaus ?

– Ar dėl to Bagdonavičiaus skundėtės generaliniam prokurorui?

– Be abejo, rašiau jam skundus. Mano skundai atkeliaudavo į Kauną, apylinkės prokuratūrą, kuriai vadovauja tas pats J.Bagdonavičius. Jis atmeta skundus, net jų netikrinęs. Rašau skundus Betingiui, šis persiunčia prokurorui Gailevičiui, kuris parašo, kad tai mano gynybos taktika, ir atmeta. Mano skundas dėl Gailevičiaus veiklos, parašytas Generalinei prokuratūrai, vėl patenka tam pačiam Gailevičiui. Dabar paskutinį mano skundą, parašytą dėl prokuroro Šarkaus veiklos, nagrinėjo tas pats Šarkus. Aš skundžiu prokurorą, o jis pat išnagrinėja skundą, ir jį atmeta. Tai absurdų absurdas. Tai Lietuva, teisinė valstybė. Pernai kovo mėnesį vyko teismo posėdis, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl tyrimo pratęsimo. Prašymą pratęsti tyrimą nagrinėjo toks teisėjas Ročys, kurio žmona Ročienė buvo išmesta iš prokurorų, nes žlugdė Drąsiaus Kedžio bylą. Anksčiau ta Ročienė buvo prokurorų stogas – ji rinkdavo pinigus ir atsiskaitydavo su teisėjais. Dabar, kai jos nebeliko, jos vietą užėmė tokia prokurorė Viduolienė iš to paties skyriaus. Tai įsivaizduokite – ta Viduolienė vietoj prokuroro Šarkaus atėjo į teismo posėdį, ir prieš jį dar pusę valandos dar pusę valandos dėstė visą sistema, kaip veikia prokuratūra. Ji man išaiškino, kad visą Kauno apylinkės prokuratūrą valdo ne Vilkavičius, o Bagdonavičius. Ji man aiškino, kad jeigu dar skųsiuos, tai būsiu suėstas, ir sakė, kad pažiūrėčiau, kiek nusikaltėlių jau palaidota ir siūlė man prisiminti Kedžio bylą. Aš klausiau, klausiau, ir negalėjau patikėti – man tai aiškino prokurorė, kuri atėjo į teismą tam, kad neteisėtai pratęsti ikiteisminį tyrimą.

– Tai ką ji taip ir sakė, kad reikia susimokėti?

– Taip atviru tekstu. Aš iš karto parašiau skundą generaliniam prokurorui. Po jo – tylu ramu, čia neva mano fantazijos. Nieko net netikrino, parašė, kad net negali patikrinti. Paskui parašiau generaliniam policijos komisarui Skverneliui, kuris skundą perdavė STT. Pastaroji patikrino mano minimus faktus, ir STT suvėlė visus faktus, ir juos supainiojo. Kai apklausė prokurorę Vidulienę, ji pasakė, kad aš protiškai nesveikas.