Mafijos įkaitas prokuroras L.Žuklys:„Įrodymų nėra, moteris nuosekliai melavo, tad prašau nuteisti žmogų 1,4 metų kalėti ir kompensuoti 15000€ žalą jos gyvybei“

Mafijos įkaitas prokuroras L.Žuklys:„Įrodymų nėra, moteris nuosekliai melavo, tad prašau nuteisti žmogų 1,4 metų kalėti ir kompensuoti 15000€ žalą jos gyvybei.“

Ugnė Kryžiutė

Pagaliau išlindo yla iš maišo. Loginė grandinė – Sovietų Sąjungos prokuratūrai tarnavęs teisėjas Algimantas Valantinas, buvusi Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė, KGB karininko sūnus teisėjas Rinaldas Adamonis ir prokuroras Liudas Žuklys – užsidarė.  Generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui tai skaudi naujiena, kadangi dabar išaiškėjo, jog prokuratūros Ukmergės padaliniui vadovauja ne pats generalinis, bet eksgeneralinis prokuroras – teisėjas Algimantas Valantinas, prokuroro Liudo Žuklio rankomis palaikantis institucinio teroro ir keršto akciją, nukreiptą prieš žmogaus teisių aktyvistą Zigmantą Šegždą, drąsiai kritikuojantį valstybės viešuosius pirkimus apraizgiusią KGB mafiją.

Žiniaskaida skelbia, kad eilinis apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas buvo paskirtas į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas iš karto po to, kai tikėtinai sudarė slaptą sandorį su D.Mockumi. Supraskite, kad verslo trikampiams pakvipo valstybės viešųjų pirkimų milijardais. Tuo metu valstybės viešųjų pirkimų sandorius prižiūrėjo E.Masiulio liberalų partijos deleguota Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė. Tikėtina, kad Zigmanto Šegždos viešai reiškiama nuomonė apie valstybės viešųjų pirkimų atkatų sistemą žiauriai trukdė Sigitos Jurgelevičienės bendravimui su spec. kontingentu, tad KGB mafija kibo aktyvistui į atlapus. Teroro ir bauginimų protrūkiai nesiliauja nuo 2014-ųjų iki dabar.

Aktyvistui Z.Šegždai iškeltą rezonansinę politinę baudžiamąją bylą nuo 2016-ųjų nagrinėja skandalais visuomenę skandinantis teisėjas Rinaldas Adamonis, o valstybinį kaltinimą palaiko prokuroras Liudas Žuklys. Šį kartą dėmesį nukreipsime į pastarąjį personažą.

Mano rankose – 2018 m. gruodžio 11 d.  prokuroro L.Žuklio (nuotr. viršuje) baigiamoji kalba  baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-517/2018. Akis badyte bado prokuroro neraštingumas – jo kalboje vyrauja teisės aktuose neegzistuojantys terminai ir gramatinės klaidos, kaip antai: „nusikaltimų tyrimas“, vietoje ikiteisminis tyrimas; „padaryta žala S. Jurgelevičienės gyvybei“; „atlikta ekspertizė“, vietoje „atlikta teismo kompleksinė informacinių technologijų-fonoskopinė ekspertizė“; „santykiai su nukentėjusiąją“ (gramatinė klaida); „duomenys apie šią Z. Šegždos padarytą nusikaltimą“ (neteisingas giminės derinimas); „dėl daugiau veikų padarymu“ (nesuprantamas tekstas); „atsižvelgtina į, kad padaryti nusikaltimai“ (nesuprantama frazė); „S. Jurgelevičienės atžvilgiu nusikalstama veikas padarė“ (nesuprantama frazė); „laisvės atėmimas iki dviejų metu“ – BK terminas „iki dvejų metų“; „numatyta tik laisvės atėmimas“ (nesuprantamas tekstas); „juos tempiant žmogus sukeliamas fizinis skausmas“ (linksnio klaida); „Z.Šegžda teisiamas pirma kartą“ (gramatinė klaida).

Negaliu suprasti, kaip būtų galima padaryti žalą žmogaus gyvybei. Skamba kvailai ir tiek. Baudžiamajame kodekse naudojami visai kiti terminai: atimti gyvybę kitam žmogui, sutrikdyti žmogaus sveikatą ar psichiką, grasinimas sunkiai sutrikdyti sveikatą. O štai šis prokuroro pasisakymas priskirtinas Baltosios kvankos sapnų kategorijai: „Šiuo nutarimu buvo išreikštas prokuroro sprendimas kokių nusikaltimų požymiai yra nustatyti ir dėl jų tyrimo atlikimo.“ Ar suprantate, ką tuo norėjo pasakyti Liudas Žuklys? Teisingai! Aš irgi nieko nesuprantu. Supratau tik viena – prokuroras vis dar ieško savęs, tad palinkėkime jam sėkmės kūryboje.

Na, o toliau – kuo giliau į mišką, tuo daugiau atrasime  išskirtinai prietrankoms skirtų nesąmonių. „Vėliau, gavus  duomenų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas,“ – tarškina puodus prokuroras L.Žuklys. Baudžiamojo proceso kodeksą išmanantis teisininkas atšautų prokurorui, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas ne „gavus duomenų“,  bet gavus žmogaus pareiškimą arba pareiškus prokuroro reikalavimą.

„Ikiteisminio tyrimo metu buvo kilę problemų dėl  Z.Šegždos nedalyvavimo procese,  skirta kardomoji priemonė-suėmimas.“ – toliau pliurpia prokuroras. Cha! O čia tai bent nonsensas! Anot prokuroro, Z.Šegždai buvo skirtas 50 dienų suėmimo terminas, kadangi policija turėjo problemų dėl žmogaus nedalyvavimo procese. Tik, kažin, ar prokuroras išmano teisę. Išaiškinu „visažiniui“ prokurorui, kad pagal įstatymą žmogus gali būti suimtas tik esant BPK griežtai apibrėžtiems suėmimo pagrindams, bet ne todėl, kad tūlas policijos tyrėjas mano turintis asmens tapatybės problemų.

„Smurtas atsispindi S.Jurgelevičienės pateiktuose garso įrašuose.“ – toliau vograuja Liudas Žuklys ir mįslingai merkia akį: „Tai, kad S. Jurgelevičienė neverkė ar kažkokiu kitu būdu, kuris girdėtųsi garso įraše,  neišreiškė skausmo nepaneigia, kad jai skaudėjo, kuomet jai į ranką pataikė Z. Šegždos mestas batas. S. Jurgelevičienė sako „nuo tapkės liks mėlynė, gal atsiprašysi, kad metei tapkę.“(…) Jis 2018-05-02 metė basutę į S.Jurgelevičienę.“ Pasirodo, prokuroras apsijuokti nebijo – vis dar neapsisprendžia, kas ten buvo: batas, tapkė ar basutė. Nors teigiama, kad veiksmas vyko namuose, man tokia situacija labiau panėšėja į hemorojaus paūmėjimą kleptomanui, besiblaškančiam po batų parduotuvę. Taigi, nors ir S.Jurgelevičienė neverkė, bet prokuroras savos gamybos ultragarso lokatoriais užpelengavo ir nustatė zvimbiančią  tapkę, kadangi anyway „smurtas atsispindi garso įrašuose“…

„Perkvalifikavus veiką iš LR BK 245 str. į LR BK 145 str. 2 d. buvo įžvelgti smurto artimoje aplinkoje požymiai, todėl ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas teisėtai. Be to, duomenys apie šią Z. Šegždos padarytą nusikaltimą buvo gauti iš S. Jurgelevičienės, kuri buvo išreiškusi norą, kad Z. Šegždos veiksmai būtų įvertinti.“ – lipa glitūs žalieji žmogeliukai prokurorui iš burnos. „LR BK, LR BK, tirlim-bom-bom,  tra-lia lia-lia, prisiekiu savo makaule!“, – negali sulaikyti piktdžiugos Liudas. Anot taip vadinamo prokuroro, smurto artimoje aplinkoje požymių reikia ieškoti po to, kai jau yra iškelta baudžiamoji byla. Nieko bendra su įstatymu neturintis, bet apsukrus manevras – policininkas iškelia bet kam už bet ką bylą pagal bet kokį straipsnį, o paskui prokuroras kaip seklys-morka ten bando įžvelgti smurto „aplinkoje“ požymius(!).

Pagirtina ir sveikintina, kad prokuroras pagaliau skelia tiesiai į kaktą: „S.Jurgelevičienė  buvo išreiškusi norą, kad Z. Šegždos veiksmai būtų įvertinti.“  Taip sakant, prikaz načalnika – zakon dlia podčinionogo (vertimas iš hebrajų kalbos – nepaklusi viršininkui, nukirsime galvą). Štai kaip veikia teisės viršenybės principas pagal teisėją Algimantą Valantiną! Liudai, Liudai, ar išdrįstum kada nors pagalvoti apie tai, kad galėtum kada nors nepaklusti liaaabai didelio virššikiniko įsakymui?!

Jaučiu, kad man tuoj truks pilvas nuo juoko: prokuroras caksi-klega, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas teisėtai, kadangi buvo įžvelgti smurto artimoje aplinkoje požymiai… Dzyvų dzyvai! Dabar suteiksiu vienkartinę nemokamą kvalifikuotą teisinę pagalbą Liudui Žukliui. Ikiteisminis tyrimas atliekamas teisėtai tik tuo atveju, jei šio tyrimo pradžia buvo teisingai įforminta. Deja deja, bet, nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas iš viso negalėjo būti pradėtas, nes buvo pažeistos BPK 166 str. 1 d. 1 p. ir 167 str. 1 d. teisės normos: abiejuose epizoduose nėra S.Jurgelevičienės pareiškimo arba nėra prokuroro reikalavimo, kaip tai numatyta  BK 145 str. 2 dalyje. Čia prokuroras padarė tik mafijoziams būdingą teisės viršenybės principo pažeidimą, kadangi savo pasisakymu paneigė Konstitucinio Teismo nuostatas (cituoju): „Nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, jeigu pagal įstatymą toks skundas ar pareiškimas yra būtina sąlyga baudžiamajam procesui pradėti, ir kai nusikalstama veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nepadaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamojo proceso“ (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 ir 2006-06-15 nutarimai).

„Z. Šegždos kaltę įrodo surinkti bei teisme patikrinti duomenys. VISŲ PIRMA, tai nukentėjusiosios S. Jurgelevičienės parodymai, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, jais netikėti nėra jokio pagrindo.“ – žmogų trempia į žemę Liudas Žuklys. Deja, bet, VISŲ ANTRA, daugiau byloje nieko ir nėra. Niekas nematė jokių „įvykių“, apie kuriuos nevaržomai tauzija Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė ir už kuriuos prokuroras reikalauja teismo skirti žmogaus teisių aktyvistui „bausmę 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti maksimaliam 3 metų laikotarpiui įpareigojant Z. Šegždą atsiprašyti S.Jurgelevienės, tęsti darbą (?), dalyvauti elgesio pataisos programoje išklausant visą programų kursą per 9 mėnesių laikotarpį, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų.“ Dar Z.Šegžda yra prokuroro  prievartaujamas kompensuoti S. Jurgelevičienei 15000 eurų už nepatirtą neturtinę žalą. 

Triuškinanti bausmių gausa vien dėl to, kad  S. Jurgelevičienės parodymai buvo nuoseklūs (moteris buvo išmokusi nuosekliai meluoti). Tuomet teisėjas Rinaldas Adamonis dar kartą išklausė nuosekliai moters dėstomą melą, kas teisine kalba reiškia, kad  „teismas patikrino duomenis“. Kadangi meluojama buvo sistemingai, prokuroras pagal jam užprogramuotą valstybės kaltintojo vaidmenį atrado tiesą – įtikėjo, kad S.Jurgelevičienės tikrovės neatitinkančiais parodymais netikėti nėra jokio pagrindo.

„Z.Šegžda galėjo naudotis ir viso proceso metu naudojosi įtariamajam ir kaltinamajam baudžiamojo proceso kodekse numatytomis teisėmis, jo teisė į gynybą pažeista nebuvo,“- vizgina uodegą savo tikrajam šeimininkui Liudas. Sutiktina tik su tuo, kad žmogus buvo neteisėtai suimtas ir paskui nuožmiai terorizuojamas taikant „įtariamajam ir kaltinamajam baudžiamojo proceso kodekse numatytas“ visas įmanomas represijas. Pasak spaudos, pagrindiniu žmogaus teisių aktyvisto Z.Šegždos egzekutoriumi politinėje byloje  yra laikomas Vilniaus apygardos teismo teisėjas  Algimantas Valantinas. Ten pat teisiškai motyvuotai yra įvertintas akivaizdus teisėjo A.Valantino ir kitų teisėjų, prokurorų darbo brokas. Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų daugybinių pažeidimų aktyvistas padavė A.Valantiną ir daug kitų teisėjų į teismą – iškelta  byla prieš Lietuvą. Prokuroro postulatas apie tai, kad aktyvisto „teisė į gynybą pažeista nebuvo“ yra gryniausia demagogija, kuria netiki ir pats teisėjas A.Valantinas.

O tai, kad pagal buvusios VPT direktorės S.Jurgelevičienės užsakytą muzikytę eksprokuroro A.Valantino šokdinama „teisės sistema“  ketina ir toliau tęsti teroro aktus, matosi iš L.Žuklio reikalavimų baigiamosios kalbos metu: „trejų metų laikotarpiui įpareigoti Z. Šegždą dalyvauti 9 mėnesių trukmės „elgesio pataisos programoje“ ir neteisėtai atimti iš žmogau judėjimo laisvę – įpareigoti trejus metus neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų. Beje, spauda rašo, kad KGB mafijos teisingumą vykdantys teismai nusprendė, jog aktyvistas  turi būti išvytas iš namų, tad nuo 2015-ųjų teismai nustatė  jo gyvenamąją vietą … gatvėje.

Paskui prokurorą užvaldo agresijos protrūkis – atrodo, kad  iš S.Jurgelevičienės jis išmoko šlykščiai meluoti ir šmeižti žmogaus teisių aktyvistą. Melavimas – tai gražiai supakuota aukščiausio lygio agresija, išreikšta taikia  forma. Prokuroras baigiamojoje kalboje meluoja, kad Z.Šegžda ir S.Jurgelevičienė yra šeimos nariai, nors S.Jurgelevičienė du kartus dievagojosi teisėjui Rinaldui Adamoniui nebeprisimenanti, kurias metais paskutinį kartą turėjo su Zigmantu  lytinius santykius.  Be to prokurorui pasivaideno, kad teisme buvo apklausta liudytoja Vaitkaitė, Deja, byloje tokia liudytoja neegzistuoja.

Dar Liudas Žuklys blefuoja, kad aktyvistas bylos nagrinėjimo teisme metu nedavė parodymų. Gi, tiesą sakant, Z.Šegžda atsisakė atsakyti į agresyviai nusiteikusio teisėjo Rinaldo Adamonio klausimus, bet teisme davė labai konkrečius parodymus: kadangi kaltinime nurodytų įvykių nebuvo, žmogus neturi ką daugiau pasakyti. Kaip ir ką galima kalbėti apie tai, ko nebuvo?

Pasak spaudos, žmonių teisėjas R.Adamonis tiesiogine prasme užkimšo aktyvistui burną, grasindamas už „tokį balsą, tokį toną“ kiekvieną kartą jį bausti 30 dienų administracinio arešto. Šia prasme Z.Šegždai teisme uždrausta ginti savo teises. Tik mazochistas išdrįstų kalbėti teismo posėdžio metu, žinodamas, kad iš karto bus grūdamas į belangę vien už tai, kad teisme išsakys savo vertinimus, baigiamąją kalbą ar baigiamąjį žodį. Štai kaip realybėje atrodo „de facto užvaldytas teisingumas“ pagal teisingumo vykdytoją teisėją A.Valantiną ir  KGB buvusį papulkininkį Igną Adamonį, teisėjo R.Adamonio tėvą.

„S. Jurgelevičienė parodė, kad Z. Šegžda 2018-05-04 ją už plaukų ištempė iš kambario, vėlgi, jos parodymais netikėti nėra jokio pagrindo Akivaizdu, kad sučiupus už plaukų ir juos tempiant žmogus sukeliamas fizinis skausmas, sužalojimai tokiu atveju nėra padaromi.“ – skaito Z.Šegždos šonkaulius prokuroras, it patyręs skalpų rovimo specialistas. Gaila, kad prokuroras toli toli nuklydo nuo tiesos, kadangi, pasak medikų, išrovus plaukus pažeidžiami galvos kapiliarai, tad atsiranda aiškiai matomos kruvinos hematomos. L.Žuklys pasielgė nesąžiningai, tyčia praleido pro ausis faktą –  teismo medicinos ekspertas savo išvadoje neužfiksavo, kad ant S.Jurgelevičienės kaukolės buvo išrautų plaukų plotai.

„Apie tai, kad Z.Šegžda netinkamai elgėsi S. Jurgelevičienės atžvilgiu liudijo ir apklaustos liudytojos,“ – verčia akis prokuroras. Tačiau ką reiškia „elgtis netinkamai“? Neišvirė viršininkei kavos, nepagamino pusryčių ar nenuvalė sniego nuo laiptų? Juolab, kad liudytojos paliudijo, kad kaltinamajame akte nurodytų išgalvotų įvykių jos nematė.

„Atsižvelgtina į tai, kad Z.Šegžda S.Jurgelevičienės atžvilgiu nusikalstama veikas padarė nepaisydamas, kad šalia buvo mažametis  vaikas.“ –   toliau karksi prokuroras. Liudas pamatė tai, ko niekas nematė. Turbūt jam ir teisėjui A.Valantinui labai patiktų, jei prie visų prokuroro kalboje dėstomų nesąmonių būtų prikergtas dar ir mažametis vaikas. Žmonės, supraskite, kad prokuroras realiai pribrendo advokatų tarybos pirmininko postui! Dar įtariu, kad prokuroras yra miegojimo atvertomis akimis čempionas. Taigi, mieli vaikučiai, ką daro Liudukas teismo posėdžių metu? Liudas parpia ir sapnuoja, kad į Klaipėdą važiuoja!

Palaikydamas valstybinį kaltinimą, sakydamas baigiamąją kalbą  prokuroras turi būti objektyvus, negali būti asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi, nes privalo vienodai atstovauti visų piliečių, kuriuos gina valstybė, interesams. Kaltinti jis turi tik tuo atveju, jeigu yra 100 procentų įsitikinęs, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Tačiau Prokuroras L.Žuklys elgiasi priešingai. Prokuroras gerai žino, kad baudžiamoji  byla  Nr. 1-7-517/2018 yra rezonansinė ir politiškai motyvuota, ji sulaukė didelio Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos priemonių dėmesio. Nepaisant to, nors byloje nėra neginčijamųjų kaltės įrodymų, prokuroras L.Žuklys pasielgė neatsakingai ir neprotingai: būdamas asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi, savo baigiamojoje kalboje paneigė Z.Šegždos nekaltumo prezumpciją ir pareiškė išgalvotus, teisiškai nemotyvuotus kaltinimus,

Turiu pagrindo manyti, kad tokia prokuroro veikla yra pavojinga. Žinodamas, kad vykdo neleistiną veiką, prokuroras, neatmestina, tiesiogine tyčia siekia žiniasklaidoje pelnyti kenkėjo, negabaus procesinio dykinėtojo vardą, kadangi, įtariu, prokuroras, turi tikslą pasinaudoti neigiamais  žiniasklaidos pasisakymais apie jį, kad galėtų diskredituoti mūsų valstybę bei visas jos institucijas. Nešališkas protingas stebėtojas šioje situacijoje turėtų įžvelgti, kad prokuroras L.Žuklys pagal savo elgesį susitapatina su teisėjo R.Adamonio elgesiu. Toks teisėjo ir prokuroro  bendrai derinamas elgesys kelia pagrįstą visuomenės pasipiktinimą ir yra itin naudingas Kremliaus propagandai, nukreiptai prieš mūsų valstybės konstitucinę santvarką.

Mano nuomone, prokuroras L.Žuklys ne tik pažeidė Lietuvos prokurorų etikos kodekso  teisingumo, padorumo, nepiktnaudžiavimo, pagarbos įstatymui principus, bet ir išvardytais veiksmais kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui: prokuroras sukėlė visuomenės nepasitikėjimą prokurorų veikla, pakenkė prokuratūros autoritetui, diskreditavo prokuroro garbę ir prestižą.

Ugnė Kryžiutė