Aukščiausias teismas : už valstybės atimtą žemę SGD terminalui „Independence” savininkas negaus nieko, tačiau turės mokėti žemės mokesčius

LATgauja

LATgauja

Aukščiausias teismas : už valstybės atimtą žemę SGD terminalui „Independence” savininkas negaus nieko

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Taminsko, atmetė Klaipėdos gyventojos  P. D. M. skundą dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 pažeidimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Moteris prašė pripažinti, kad atsakovės – „Klaipėdos nafta” ir Energetikos ministerija piktnaudžiavo savo teisėmis bei dominuojančia padėtimi ir pažeidė jos teises, nes septyniose jai priklausančiuose žemės sklypuose buvo įrengti įrenginiai SGD terminalui ir nustatyti servitutai, kurie apribojo jos galimybes naudotis savo nuosavybe. „Septyniuose žemės sklypuose ( – ), nustatyti servitutai prilygsta žemės paėmimui, – teigė klaipėdietė, todėl ji teismo prašė įpareigoti atsakoves išpirkti šiuos sklypus iš ieškovės už 247 249,23 Eur; priteisti iš atsakovių ieškovės naudai 424,65 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

Ieškovė nurodė, kad 2000 m. gruodžio 13 d. jai buvo atkurta nuosavybės teisė į tėvo valdytą žemės sklypą, perduodant lygiavertį 14,2114 ha žemės sklypą ( – ). 

Atsakovės rengė Suskystintų gamtinių dujų (toliau – ir SGD) terminalo, su juo susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialųjį planą, šis patvirtintas energetikos ministro įsakymu, kuriuo remianris Nacionalinės žemės tarnyba jos sklype nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę 1,3589 ha plote tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, jas prižiūrėti ir jomis naudotis. Ministro įsakymas nurodė, kad  dujotiekio inžineriniai tinklai yra viešpataujantysis daiktas; 2.4 punktu nustatė nuostolių dėl žemės servitutų nustatymo atlyginimą, išmokant ieškovei 2505,96 Eur (8652,58 Lt) vienkartinę kompensaciją.

Klaipėdietė nurodė, kad buvo parengtas jos žemės sklypo detalusis planas, kuriuo sklypas padalytas į 57 sklypus, 56 sklypuose pakeista pagrindinė žemės sklypo paskirtis (iš žemės ūkio paskirties į gyvenamosios teritorijos).

Moteris nurodė, kad septyniuose iš naujai suformuotų žemės sklypų yra nustatytas žemės servitutas. Per juos nutiesus dujotiekį, dėl nustatytų ribojimų faktiškai nebus įmanoma naudoti septynių žemės sklypų pagal paskirtį, ji negalės surasti šių sklypų pirkėjų. Nustatytas servitutas apimtimi ir pasekmėmis prilygsta nuosavybės paėmimui, tačiau neužtikrinamas teisingas atlyginimas už ją.

Moteris nurodė, kad  kompensacija už servitutą apskaičiuota netinkamai, t. y. neatsižvelgiant į tai, jog buvo pakeista žemės naudojimo paskirtis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose ginčo sklypų vertė nurodyta 247 642 Eur, o ieškovei už šiuos sklypus išmokėta 392,77 Eur vienkartinė kompensacija, todėl nurodytus žemės sklypus atsakovės turėtų išpirkti už 247 249,23 Eur.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, nurodė, kad apskaičiuota kompensacija yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės piktnaudžiavo savo teisėmis ir dominuojančia padėtimi, pažeidė jos teises, įtvirtintas Konstitucijos 23 straipsnyje bei Protokolo Nr. 1 pirmame straipsnyje.

Teismas dar pasityčiojo iš moters – neva nustačius servitutą žemės sklypas lieka savininko nuosavybė, todėl savininkas privalo valstybei mokėti žemės mokestį. 

 

Nors Konstitucijos 23 straipsnis sako, kad „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai.
Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

 

LATgauja

Tačiau visa Lietuvos teisinė sistema jau seniai tyčiojasi iš pagrindinio šalies įstatymo ir turtą atiminėja „valstybės vardu”.

Yra toks Konstitucinis teismas, arba valdžios paskirta banditų saujelė, kuri „išaiškino”, kad pvz., „Achema” turi mokėti 20 mln. dolerių už SGD terminalą „saugumo dedamąją”, nors Achema tuo terminalu net nesinaudojo.

 

Facebook komentarai
});}(jQuery));