Mafijinės teisėsaugos atstovas spaudai Dailius Dargis

Aurimas Drižius

Generalinė prokuratūra nutekina ikiteisminio tyrimo duomenis „rašytojam“ Dailiui Dargiui, kuris pateikia visuomenei informaciją, kuri labai naudinga tai pačiai prokuratūrai ir padeda jai išvengti nepatogių klausimų. O rašytojas, gavęs bylos medžiagą, ją perrašo, ir pateikia kaip savo autorystę, rašo „knygas“ ir visaip liaupsina su „mafija“ kovojančius prokurorus. Tiesa, prokurorų aukos lieka neišklausytos ir dažniausiai – apšmeižtos. O „rašytojas“ skleidžia legendas apie savo ryšius „nusikaltėlių“ pasaulyje, nors eina į prokuratūrą pasiimti slaptų dokumentų.

Būtent su tokia situacija susidūrė ir Estijos pilietis Arle Grabbi, kuriam prokuratūra suklastojo baudžiamąją bylą – neva jis nušovė „agurkinių“ gaujos vadą Deimantą Bugavičių.

Įrodymai – „slaptų liudininkų“ parodymai, nors estas pats mano, kad tie slapti prokuratūros liudininkai ir buvo Bugavičiaus žudikai.

Tiesa, generalinė prokuratūra nutekino informacija D.Dargiui, kuris ir parašė straipsnį «Garsaus nužudymo Kaune pėdsakai veda į Estiją».

Tada A.Grabbi, kuris straipsnyje buvo įvardintas kaip žudikas, kreipėsi į tą pačią bylą jam suklastojusią prokuratūrą.

„2018-10-01 pateiktas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 247 straipsnį, su prašymu apklausti žurnalistą Dailių Dargį dėl 2018-09-02 publikacijos dienraštyje «Kauno diena» « Garsaus nužudymo Kaune pėdsakai veda į Estiją», – teigia A.Grabbi, – straipsnyje pirmą kartą žiniaskalaidoje buvo pateikti ikiteisminiame tyrime įtariamuoju pripažinto Estijos Respublikos piliečio Arle Grabbi (Aud) vardas, pavardė, nors ikiteisminis tyrimas yra vis dar atliekamas ir byla nebuvo išnagrinėta teisme. Viešoje erdvėje buvo paviešinta informacija apie tai, kad įtariamasis A. Grabbi be apkaltinamojo teismo sprendimo jau yra pripažintas nusikaltėliu. Straipsnyje pateikta informacija, neva įtariamasis yra prisidėjęs prie ne vienos užsakytos žmogžudystės visoje Europije, neva įvairias užduotis paskirdavo savotiškas jų bosas ir mokytojas – Estijos kriminaline garsenybe laikomas Imre Arakas. Toks duomenų atskleidimas pažeidžia nekaltumo prezumpciją, taip pat formuoja išankstinę nuomonę, siekiant įtikinti visuomenę, įskaitant ir teismą, kad A.Grabbi yra kaltas dėl jam inkriminuoto nužudymo“.

A.Grabbi (nuotr. viršuje) prašė prokuratūros, kad ji imtų tirti savo nusikaltimus, t.y. kuris prokuroras nutekino šiuos „duomenis“. Jam akivaizdu, kad D.Dargiui informaciją atskleidė patys prokurorai, nes straipsnyje rašoma, kad „teisėsaugininkus nustebino, kad A.Grabbi būstas toks kuklus“.

Prokuratūra, žinoma, „nenustatė“ aplinkybių, kad ikiteisminio tyrimo duomenys nutekinti. Nors vienintelis jų turėtojas buvo jau minėta prokuratūra. Be to, prokurorai nurodė, kad „žurnalisto D. Dargio veiksmai nepatenka j baudžiamosios teisės reguliavimo sritį, jis nėra BK 247 str. specialusis subjektas“ ir „nėra būtinybės apklausti D. Dargį, tai yra perteklinis ir netikslingas veiksmas“.

Tada A.Grabbi kreipėsi į teismą – nurodė, kad „akivaizdžiai matosi suinteresuota prokuroro pozicija“. Šioje byloje įtariamasis A. Grabbi ne vieną kartą skundžiasi dėl prokurorų, policijos pareigūnų veiksmų, tačiau visi pareiškimai (nors buvo adresuoti Generalinei prokuratūrai) buvo pavesti nagrinėti prokurorui, kieno veiksmai buvo skundžiami. Pateiktas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo, ir pareiškimą nagrinėja prokuroras, kuris organizuoja ir kontroliuoja tyrimą. Tai prieštarauja ne tik etikos normoms, bet ir LR Generalinio prokuroro įsakymui Nr.1-3 «dėl asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje», 41 punktui – «…draudžiama perduoti nagrinėti prašymą ar skundą prokurorui, kurio veiksmai skundžiami…». Šioje stadijoje per anksti diskutuoti apie nekaltumo prezumpcijos pažeidimus mano gynamojo atžvilgiu, o būtina susikoncentruoti savo dėmesį į tai, kokiu būdu ikiteisminio tyrimo duomenys pateko į žiniasklaidą.

A.Grabbi nesuprantama ir prokuroro reakcija ir atsisakymas apklausti žurnalistą D. Dargį siekiant nustatyti paviešintos informacijos šaltinį.

„Prokurorą tenkino tokia padėtis, jam neįdomu, kad žurnalistai viešina ikiteisminio tyrimo duomenis be jo leidimo, nors tyrimas vyksta slaptai, – mano estas, – galimai prokuroras yra suinteresuotas paslėpti ikiteisminio tyrimo nuteikimą dėl savo, ar asmenų, mačiusių atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, ar dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų? Įtartini prokuroro pasisakymai dėl žurnalisto D. Dargio apklausos netikslumo. Prokuroras iš anksto žino, kad žurnalistas atsisakys suteikti informaciją ir nėra suinteresuotas pateikti ją? O jeigu žurnalistas sutiks bendradarbiauti ir pranešti apie informacijos šaltinį? Mano supratimu būtent prokuroras yra pirmas asmuo, kuris neturi toleruoti bylos informacijos nutekimo, turi pergyventi ir imtis visų įmanomų priemonių dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be jo leidimo, kitais atvejais tai galima vertinti kaip netinkamu savo pareigų atlikimu, nes prokuroras netinkamai kontroliuoja tyrimą“.

Nors prokuratūra nebuvo leidusi paviešinti ikiteisminio tyrimo duomenis, tačiau straipsnis apie tai atsirado.

„Negalima sutikti su prokuroro nuomone, kad gautų duomenų patikrinimo veiksmai yra sąlygojami optimalumo reikalavimo, todėl yra pertekliniai, mano A.Grabbi, – žurnalisto apklausa sudarys dideles laiko sąnaudas ir t.t.? Ekonominis argumentas neturi galios. Nusikalstamos veikos yra diferencijuojamos pagal sunkumą, tačiau jų tyrimas, atskleidimas – ne. Įstatymas nenustato diskrecijos pareigūnui nuspręsti, vieną nusikalstamą veiką tirti (dėl jos pradėti ikiteisminį tyrimą), o kitos – ne. Tokia diferenciacija neturi jokio norminio pagrindo ir prieštarauja ne tik legalumo ir teisėtumo principams, bet ir apskritai baudžiamojo proceso paskirčiai. Akivaizdu, kad tokiu atveju pareigūnas nevykdo įstatyminės pareigos (BPK 2 str.), o asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, lieka be baudžiamosios teisinės apsaugos. Nėra nei pareiškime minimų asmenų paaiškinimų ar apklausų, nei kitų objektyvių ir neginčijamų duomenų, kuriais remiantis šiuo metu būtų galima spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti.

Atkreiptintas dėmesys į tai, kad D. Dargio straipsnyje nurodyta aplinkybė, jog «teisėsaugininkai, įsiveržę į užsakymą nužudyti D. Bugavičių galbūt gavusių vyriškių namus, buvo smarkiai nustebinti. Kalbama, kad abu vyrai gyveno itin kukliuose sovietmečio laikų epochą primenančiuose Talino daugiabučių butuose, kuriuose nė iš tolo nesimatė jokios prabangos atributų…» ( straipsnio 11 lap.) – duoda pakankamą pagrindą manyti, kad atsakingi pareigūnai patys betarpiškai bendravo su žiniasklaidos atstovais ir atskleidė jiems ikiteisminio tyrimo duomenis ir galimai jų veiksmuose yra nusikaltimo požymiai, numatyti BK 228 str.

Vėliau teismai naikina tokius skundus, kuriuos dėl prokuroro Tuliševski veiksmų nagrinėjo skundžiamas prokuroras Tuliševski