Lenkijos URM ministras R.Sikorskis apie G.Nausėdos vyr. patarėją J.Neverovičių : „Tai banditai” (lenk. „złodzieje”)

Kieno interesais Okinčicas pakenkė „Orlen“?

 

Slaptas tuometinio užsienio reikalų ministerijos vadovo Radosławo Sikorskio (nuotr. viršuje) ir „PKN Orlen“ prezidento Jaceko Krawieco pokalbio įrašas apie „Mažeikių naftos“ skandalą restorane „Sowa i Friends“ 2014 metų vasarį atskleidė šio skandalo detales.

 

„Orlen“ lietuviškos problemos

Lenkijos žiniasklaidai nutekėjęs girdėtas pokalbis buvo susijęs su didžiausios Lenkijos degalų bendrovės „PKN Orlen“ problemomis, su kuriomis ji susidūrė Lietuvoje. Pasirodo, šios problemos buvo sukurtos dirbtinai ir nebuvo atsitiktinės, o jų autoriai – tuometinis Lietuvos energetikos ministras J. Neverovičius ir jo dėdė Č. Okinčicas.

Visų pirma, iš kur Lietuvoje atsirado Lenkijos naftos koncernas? 2006 m. „PKN Orlen“ nusipirko kontrolinį „Mažeikių naftos“ perdirbimo įmonės akcijų paketą iš Rusijos „Jukos“ koncerno, kurį Rusijos valdžia nuvarė į bankrotą. Vėliau „Orlen“ taip pat pirko akcijas iš Lietuvos vyriausybės ir privačių investuotojų, tapdama 100% akcijų Mažeikių įmonės savininke.

Nuo tada „Orlen“ yra didžiausias mokesčių mokėtojas Lietuvoje. Płocko koncernas išleido apytiksliai 4 mlrd. USD akcijoms įsigyti ir būtinoms investicijoms į įmonę. Tai dideli pinigai, kurie viliojo daugelį.

Po to naftos perdirbimo įmonė pakeitė pavadinimą į „Orlen Lietuva“.

Tuo tarpu Lietuvos „Orlen“ filialas susidūrė su milžiniškomis problemomis. Pirma, „Transneft“ sustabdė naftos tiekimą, kitas smūgis buvo naftos perdirbimo gamyklos gaisras. Vėliau Lietuvos valdžia išardė 19 kilometrų ilgio geležinkelio kelio atkarpą tarp Mažeikių ir Latvijos, dėl ko Lenkijos įmonė prarado pelningiausią eksporto kelią.

„Orlen“ planavo investicijas, susijusias su naujo vamzdyno į Klaipėdą tiesimu. Darbai buvo pažengę tiek, kad „Orlen“ netgi gavo Lietuvos vyriausybės pasirašytą dokumentą apie šios investicijos poveikį aplinkai.

Pagal Lietuvos įstatymus, šis sutikimas turėjo būti atnaujinamas kas trejus metus atitinkamu energetikos ministro potvarkiu. Taigi Okinčicas su sūnėnu, ministru, tada ir įžengė į areną.

 

Česlavas Okinčicas – garsi asmenybė tarp Lietuvos politikų ir verslininkų

Savo įtaką jis pradėjo kurti nuo tada, kai tapo Lietuvos nepriklausomybės akto signataru. Jis tapo neliečiamu Viešpaties globėju. Kai lenkai Lietuvoje kovojo su lenkų vietos valdžios diskriminacija ir neteisėtu likvidavimu Vilniaus regione, jis tvirtai stovėjo greta didžiausio lenkų persekiotojo Lietuvoje, savo draugo Vytauto Landsbergio.

Toks savotiškas Okinčico lojalumas buvo apdovanotas neribotomis galimybėmis verstis verslu ir jis tapo patarėju keliems iš eilės išrinktiems Lietuvos prezidentams.

Kai lenkai Lietuvoje nukentėjo dėl noro ginti savo tautiškumą, Okinčicas įkūrė savo verslą ir atidarė advokatų kontorą.

Jis taip pat įkūrė kairiųjų liberalių pažiūrų „Znad Wili“ žiniasklaidos grupę lenkų kalba, naudodamasis savo patirtimi ir bendradarbiaudamas su „Michnik“ žiniasklaida.

ZW propaguoja tas pačias vertybes kaip „Gazeta Wyborcza“, o lenkų mažumos Lietuvoje klausimais puola lenkų organizacijas ir lenkų aktyvistus, pateikdamas lietuvišką požiūrį, kuris kenkia lenkiškumo Lietuvos pasienyje išsaugojimui.

Kita vertus, Lenkijoje Okinčico ZW komentatorių žodžiais pakartotinai kritikavo Lenkijos Teisės ir teisingumo vyriausybę.

Keista, kad tokia veikla yra remiama milijonais zlotų, kuriuos perveda įvairūs fondai, priklausantys nuo Lenkijos valstybės.

Taip pat atvira paslaptis, kad naudodamasis savo kontaktais ir įtaka, Okinčicas darė spaudimą Lenkijos įmonėms, norinčioms plėtoti savo veiklą Lietuvoje, kreiptis į jo advokatų kontorą. Už atitinkamą mokestį už teisines paslaugas Okinčico advokatų kontorai, joms buvo patariama, kaip reikia elgtis.

 

Okinčicas ir jo sūnėnas dalyvauja „Orlen“ žaidime

Grįžkime prie „Orlen“ ir jo problemų Lietuvoje. Sikorskio ir Krawieco pokalbyje, slapta įrašytame restorane „Sowa i Przyjaci“, minimi dviejų lenkų iš Lietuvos vardai – Okinčic ir ponas N […]

Lenkijos žiniasklaida neteisingai interpretavo antrąjį vardą, įvardindama „Niklewicz“. Tiesą sakant, anot lenkų portalo Lietuvoje „Wilnoteka“, įraše aiškiai girdėti tuometinio energetikos ministro, šiuo metu Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų valdybos pirmininko Neverovič ir dėdės Okinčico vardas. Čia pateikiama platesnė pokalbio ištrauka:

 

Jaroslav Neverovič (kairėje) dabar vertina naujosios vyriausybės gabumus, nors turėtų skaičiuoti dienas iki paleidimo iš kalėjimo

 

Pateikiame lenkų laikraštyje pateikiamą šio pokalbio įrašą ir vertimą į lietuvių kalbą

KRAWIEC: Dzisiaj taką notatkę czytałem, że to jest jedna wielka ściema na tej Litwie.

SIKORSKI: Złodzieje, przecież to są oszuści.

KRAWIEC: Zastanawiam się, byłem dzisiaj w Skarbie co tam zrobić, żeby jeszcze im bardziej na nosie zagrać.

SIKORSKI: A te obowiązkowe zapasy?

KRAWIEC: To jest znowu pod górę dla nas, bo możliwość utrzymywania za granicą, no to jest przeciwko nam. Wszystko jest przeciwko nam, co tam robią, niestety

SIKORSKI: Jakieś certyfikaty, zielone, tak?

KRAWIEC: Tam jest wszystko…

SIKORSKI: Skur***ny

KRAWIEC: …każda decyzja i to niby Niewierowicz, ten z mniejszości polskiej, ten minister to jest na pasku pani prezydent i chodzi tak jak…

SIKORSKI: To jest człowiek Okińczyca, tego polskiego….

KRAWIEC: No wiem, wiem, ten Okińczyc.

SIKORSKI: Czyli wszystko wiesz.

KRAWIEC: Tak, tak…

SIKORSKI: Ja mogę nacisnąć na nich, bo to jest, przecież my finansujemy, w pewnych wiesz. My możemy dmuchnąć (…)

 

Krawiec: Šiandien perskaičiau dokumentą, tai viena didelė apgaulės schema toje Lietuvoje.

Sikorski: Vagys, jie yra sukčiai.

Krawiec: Įdomu, aš šiandien buvau Skarbie mieste, pasitarti ką daryti, kad dar labiau juos panervuoti (lenkiškai tai skamba „zeby jeszcze im bardziej na nosie zagrać“ – pagroti jiems ant nosies“).

Sikorski: O tie privalomi dokumentai?

Krawiec: Mums tai vėl didelė problema, nes mes negalime pasilikti užsienyje. Ką jie ten daro, viskas yra prieš mus, deja.

Sikorski: Kokie sertifikatai – aplinkos apsaugos, tiesa?

Krawiec: Yra visko…

Sikorski: Velnias.

Krawiec: …kiekvienas sprendimas, pavyzdžiui, Nieverovičiaus, kuris yra vienas iš lenkų mažumos, jis yra prezidento atstovas, ir jis eina kaip…

Sikorski: Tai Okinčico žmogus, lenkas…

Krawiec:: Aš žinau, žinau tą Okinčicą.

Sikorski: Taigi jūs viską žinote.

Krawiec: taip, taip…

Sikorski: Aš galiu juos paspausti, nes mes finansuojame, kai kurie iš jūsų žino. Mes galime juos spausti (…)

Nei Okinčicas, nei Nieverovičius viešai nekomentavo paskelbtų interviu turinio. Bet yra gija, į kurią verta atkreipti dėmesį. Sikorskis nerimauja dėl „kai kurių aplinkos apsaugos sertifikatų“, kurie keliami kaip kliūtis „Orlen“ plėtrai, o sprendimai šiuo klausimu priklauso nuo ministro. Atrodo, kad reikalas painus, tačiau, kaip sakoma senajame posakyje, jei nežinote, kas vyksta, tai yra apie…

 

Konfliktas atskleidžia sukčiavimą

„Orlen“ investavo milžiniškas pinigų sumas į „Mažeikių naftos“ įsigijimą. Norint stabiliai veikti, įmonei reikėjo nutiesti naują dujotiekį link Baltijos jūros.

Kas kelerius metus Lietuvos energetikos ministerija turėjo pasirašyti dokumentą apie investicijos poveikį aplinkai.

Šis sutikimas pagal atitinkamą energetikos ministro įsakymą turėjo būti atnaujintas kas trejus metus. Didesnių problemų dėl to nekilo, kol Okinčico sūnėnas tapo energetikos ministru. Staiga „Orlen“ kilo sunkumų, ministerija nepatvirtino dokumentų ir atidėjo sprendimo priėmimą.

Tada „Orlen Lietuva“ vadovas Ireneuszas Fafara paprašė Energetikos ministerijos paaiškinimų. Ir čia prasidėjo keistas laiko delsimas.

Taip visą situaciją prisiminė tuometinė energetikos viceministrė Renata Cytacka: „Situacija buvo labai keista. Ministras Nieverovičius asmeniškai kuravo „Orlen“ bylą ir niekas kitas neturėjo visų žinių apie situaciją. Be to, ministras bandė prisiimti atsakomybę už tai, kad nebuvo priimtas aplinkos apsaugos ministro Valentino Mazuronio sprendimas, kad jis blokuoja sutikimo tolesniam dujotiekio naudojimui pasirašymą“.

Kaip sako Cytacka, reikėjo konfrontuoti ir išsiaiškinti, kas sako tiesą. Dalyvaujant „Orlen“ atstovui Andrzejui Kupiecui, Renatai Cytackai ir EAPL pirmininkui Waldemarui Tomaszewskiui, ministras Nieverovičius paskambino įjungęs garsiakalbį Mazuroiniui, sakydamas, kad ne jis, o aplinkos ministras blokuoja dokumentą. Buvo paskambinta ministrui Mazuroniui, kuris pranešė, kad jis nepasirašė dokumento paties Nieverovičiaus prašymu. Taip buvo atskleista tiesa ir atskleistas melas. Mazuronis nedelsdamas pasirašė reikiamą dokumentą, o po to, kai buvo demaskuotas, ir Nieverovičius pasirašė atitinkamą dokumentą.

Dėl keisto ministro elgesio kyla klausimas ir kodėl apskritai įvyko ši nepalanki Lenkijos „Orlen“ situacija? Taip pat aiškėja, kodėl Renata Cytacka buvo atleista iš energetikos viceministrės pareigų. Nes toks sąžiningas ir principingas žmogus neleido „užsiimti privačiu verslu“.

 

Turto prievartavimas ar KGB įtaka?

Netrukus buvo gautas atsakymas. Žurnalistinės išvados rodo, kad tuo pačiu metu, kai energetikos ministras delsė pasirašyti investicijai reikalingus dokumentus, jo dėdė Česlavas Okinčicas bandė „įtikinti“ „Orlen“ su savo advokatų kontora, kuri turėjo atstovauti „Orlen“ Lietuvoje, pasirašyti teisinių paslaugų sutartį, žadėdamas greitą problemų sprendimą. Ar toks elgesys neatitinka šantažo ar duoklės apibrėžimo? Iš to išplaukia, kad mecenatas bandė ciniškai pasinaudoti savo sūnėno padėtimi ir išreikalauti kelis milijonus dolerių.

Visa tai kenkia Lenkijos interesams.

Tačiau gali būti ir kitas paaiškinimas. Galbūt Okinčisas bandė vienu šūviu nušauti du zuikius – gauti sau finansinės naudos ir sukelti daugiau problemų „Orlen“.

Gerai žinoma, kad Rusijos pusei nepatiko, kad  „Orlen“ įsigijo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, o „Transneft“ net nustojo tiekti naftą Mažeikiams.

Atsižvelgiant į naujausias ataskaitas ir paskelbiant  R. Tomkaus sąrašą (žmonių, įtariamų buvus slaptais KGB bendradarbiais sovietmečiu), kuriame yra ir Česlavo Okinčico vardas, byla įgauna naują dimensiją.

Parašiau apie tai savo straipsnyje „Okinčico KGB gudrybės“. Ar mecenatas tik norėjo priversti „Orlen“ pasirašyti su juo sutartį, ar kažkas darė spaudimą, kad jis savo įtaka pakenktų Lenkijos įmonės interesams?

Šis klausimas yra pagrįstas, nes neseniai Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Janiškis patvirtino, kad buvę slapti KGB bendradarbiai tikrai buvo šantažuojami. Šis klausimas tikriausiai liks atviras, kol nebus atliktas tikras patikrinimas Lietuvoje ir visuomenė sužinos apie KGB-istų bylų turinį.

 

Kieno interesais Okičicas pakenkė Orlenui? Ar tai tik pinigų trokškimas, ar išorės jėgos?

Vienas dalykas yra tikras, kad Varšuvos restorane atskleisti įrašai rodo tikrąjį globėjo, signataro ir verslininko veidą, ir tai tikrai nėra šventojo veidas. Kita vertus, kai po visų šių Lenkijai ir „Orlen Lietuvai“ žalingų veiksmų įmonės šiandieninis viršininkas Michałas Rudnickis sumoka Okičicui, paskelbdamas įmonės reklamą ZW portale, tai sukelia gailesčio juoką.

 

Antoni Matulewicz

 

http://mojekresy.pl/okinczyc-szkodzil-orlenowi-w-czyim-interesie