LAT pirmininkė S.Rudėnaitė pridengia savo sugyventinio VAT pirmininko G.Kryževičiaus nusikaltimus ?

Aurimas Drižius

Vilnietis, iki pensijos dirbęs Kriminalinės policijos biure, ir ištyręs ne vieną sunkų nusikaltimą, Valerijus Kazakevičius negali atsistebėti lietuviškų „teismų” darbu – visa sistema gina nusikaltimus padariusius teisėjus, ir patys daro nusikaltimus. Tai ir veikia „sistema” – teisėjai pridenginėja kitų teisėjų nusikaltimus, ir veikia kaip organizuota gauja.
V.Kazakevičius visą šią sistemą vadina „organizuotu nusikalstamu susivienijimu”, ir mano, kad jo vadas yra Gitanas Nausėda, kuris apsimeta, kad nieko nežino, nors visus savo skundus V.Kazakevičius siunčia ir jam. „G.Nausėda ir pats daro nusikaltimus, nes savo dekretais kelia pareigose tuos teisėjus, kurie yra padarę nusikaltimus”, – įsitikinęs vilnietis.
Pats paskutinis pavyzdys – Lietuvos aukščiausiojo teismo civilinių bylų pirmininkė Sigita Rudėnaitė pridengė savo sugyventinio, buvusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus piktnaudžiavimą.

Tai, kad LAT pirmininkė S.Rudėnaitė ir buvęs LAT pirmininkas G.Kryževičius yra pora, puikiai žino tiek teisėjai, tiek ir advokatai. Porelė netgi kartu nagrinėjo bylas aukščiausiame teisme. Vieninetelė LAT teisėja Janina Januškienė, išėjusi į pensiją, neišlaikė ir parašė postą socialiniuose tinkluose apie savo buvusį bosą G.Kryževičių :

Tačiau Gitanas Nausėda apsimetė, kad nieko nežino. Matyt, kad visa korumpuota teismų sistema ir toliau aptarnauja dvarą, ką įprato daryti prie Grybauskaitės, ir tai visiškai tenkina Gitaną Nausėdą.

V.Kazakevičius jau 20 metų kovoja prieš šią sistemą, kuri visokiais būdais ginasi ir daro naujus nusikaltimus. Viskas prasidėjo dar 2002 m., kai žemėtvarkininkai, suklastojus archyvinius dokumentus, pagrobė V.Kazakevičiaus motinos žemės sklypą Vilniuje.
Pateikus žemėtvarkai suklastotus tariamai archyvinius dokumentus, žemė Vilniaus rajone buvo masiškai grobiama dar nuo 2000 m., nuo šio apgaulės būdo nukentėjo tūkstančiai žmonių. V.Kazakevičius, net ir dirbdamas Kriminalinės policijos biure, nesugebėjo priversti teismų ištirti šiuos nusikaltimus. „Dar 2002 m. kreipiausi į prokuratūrą dėl visų valstybės pareigūnų padarytų korupcinių nusikaltimų ištyrimo, – pasakojo jis, – prokuratūra visaip bandė slėpti žemės grobstymo faktus. Tada ir prasidėjo mano gyvenimo žlugdymas. Ši korumpuota organizuota gauja ėmė man keršyti. Visus prokuratūros ir teismų sprendimus skųsdavau tiek civiline, tiek ir administracine ar baudžiamąja tvarka. Galiausiai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žemės grobimo, atlikta ekspertizė, nustatyti suklastoti dokumentai, kuriuos priėmė teisėja Tichonova. Paaiškėjo, kad buvo pilnai suklastota byla dėl juridinio fakto nustatymo. Žemė buvo pagrobta, panaudojus suklastotus archyvinius dokumentus, apie šią bylą nieko nežinant šio sklypo savininkams, mano tėvams. Suklastoti archyviniai dokumentai, žemėtvarkininkų pažymos. Prašiau ištirti visą šią schemą, kaip grobiama žemė. Byloje buvo pakankamai įrodymų apie klastojimus, tačiau buvęs gen. prokuroras Valantinas ir jam pavaldūs prokurorai nuslėpė tą bylą nuo mūsų, mes apie tai nieko nežinojome. Tai vyko eilę metų, per tą laiką buvo daromi nauji nusikaltimai, kad paslėpti dokumentų klastojimą. Tačiau per tuos metus paaiškėjo, kas ir kaip, kokie teisėjai dalyvauja nusikalstamame susivienijime. Buvo labai daug teisėjų, viena iš jų buvo teisėja Zoja Monid, kuri suklastojo savo nutartį ir ja galutinai įteisino šiuos nusikaltimus. Aš įrodinėjau, kad tas Monid sprendimas prieštarauja Konstitucijai ir teisingumo principams. Niekas manęs negirdėjo. Tačiau prokurorai turi vertinti teismų sprendimus – jeigu yra aktai, kad šie nutarimai yra suklastoti, tai prokuratūra turi juos vertinti ir pagal Konstitucijos 6 ir str. straipsnį patys turėjo kreiptis į teismą. Tačiau visa tai buvo ignoruojama dešimtmečiais, rašant naujus teismo sprendimus. Visi teisėjai pridenginėjo vieni kitų nusikaltimus”. V.Kazakevičius vardina nusikaltimus padariusius teisėjus – jų daugiau nei 20.

Galiausiai V.Kazakevičius padavė į teismą taip vadinamą generalinę prokurorę Grunskienę, kuri įprato ne tirti nusikaltimus, kaip reikalauja įstatymai, tačiau rašyti neskundžiamus „raštelius”, kad prokuratūra netiria teismų nusikaltimų. Skundą dėl Grunskienės piktnaudžiavimo išnagrinėjo toks Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas G.Kryževičius vilkino bylos nagrinėjimą, nusikalstamai dangstė ir nuslėpė OKNS (organizuoto korupcinio nusikalstamo susivienijimo) nusikaltimus, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės, Algimanto Valantino, Egidijaus Laužiko, Rūtos Miliuvienės ir jos vyro Vyto Milio, Dainiaus Žalimo ir jo dabartinės žmonos Ingridos Danielienės bei kitų korupcinę ir nusikalstamą veiklą. „Visa tai iki šios dienos dangsto nesąžiningi Lietuvos Respublikos Prezidento pareigūnai ir nesąžiningi politikai…..”, – sakė vilnietis.
Jis stebisi, kodėl prokuratūra nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl OKNS. Jo skundus daug kartų nagrinėjo teisėjai, kurie patys padarė nusikaltimus ir juos įvardina (Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų Gitanos Butrimaitės, Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko ir kitų šališkų teisėjų). Skundus dėl teisėjų nusikaltimų teismas nutarė „laikyti nepaduotu”, ir įrašė į nutarį melagingus duomenis.
„Tai antikonstitucinis aktas – sąmoningai ir tyčia sufalsifikuotas ir suklastotas teismo dokumentas, – sakė V.Kazakevičius, – teisėja Gitana Butrimaitė keršija pareiškėjui už skundus apie korupciją, trukdo siekti realaus teisingumo”. Jis sako, kad teismas suklastojo savo nutartį, priėmęs ją atgaline data, kai žmogus jau kreipėsi į Teisėjų tarybą.

„Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Gintaras Kryževičius, būdamas pranešėju sąmoningai ir tyčia – viska žinodamas, suvokdamas ir supusdamas piktnaudžiaujant valdžia ir tarnybine padėtimi, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir akivaizdžiai viršiant įgaliojimus, veidmainiaujant ir manipuliuojant, neatliekant funkcija ir pareigų, taip pat nevykdant pareigos vengti intereso konflikto ir
nevykdant pareigos nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir sprendimo tyčia užvilkino procesą ir
neteisėtai – sąmoningai ir tyčia nuslėpė veikiančios gaujos sisteminę, politinę, teisinę
korupciją ir kitus nusikaltimus, žiauru ir nežmonišką elgesį”, – sakė jis.

Galiausiai LAT pirmininkė S.Rudėnaitė priėmė nutartį atmesti V.Kazakevičiaus prašymą nušalinti nuo jo skundų nagrinėjimų visus nusikaltimus jo atžvilgiu padariusius teisėjus. S.Rudėnaitė apie visas savo teisėjų kolegų klastotes pasisakė taip : „pareiškėjas nepateikė jokių argumentų”, o tai, kad teisėjai „galbūt netinkamai taikė teisės aktų”, nerodo jo suinteresuotumo bylos baigtimi”: