skip to Main Content
Collage Maker 08 Jul 2022 10.08 AM

Aiškėja, kad Druskininkų meras Ričardas Malinauskas visokiais būdais mėgino legalizuoti matyt jam priklausantį, tačiau kitam asmeniui užrašytą vadinamąjį „Vijūnėlės dvarą“, tačiau galimai Dalios Grybauskaitės nurodymu STT sekė visus šių įvykių dalyvius. taip netikėtai paaiškėjo, kad visi sprendimai Lietuvoje priimami tik už kyšius teismams.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai perdavė teismui baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, kuriame kaltinimai, remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, įvairiomis korupcinėmis bei kitomis veikomis siekiant palankių suinteresuotiems asmenims sprendimų teismuose pareikšti 16 asmenų ir vienai bendrovei.

Tarp kaltinamųjų: buvęs Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjas Egidijus Laužikas, buvęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, šiuo metu laikinai nušalintas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, šiuo metu laikinai nušalintas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, Druskininkų savivaldybės meras bei Tarybos narys Ričardas Malinauskas ir kiti asmenys.

Ikiteisminio tyrimo metu STT surinkti duomenys rodo, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, kaip įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus.

Didelę šios baudžiamosios bylos, kurią sudaro 83 tomai, dalį sudaro duomenys apie nusikalstamas veikas, kuriomis 2018 m. vasarą galimai siekta kyšiu paveikti įvairių instancijų teisėjus ir neteisėtai priimtais sprendimais bandyti išsaugoti šiuo metu jau nugriautą statinį Druskininkuose, viešai žinomą „Vijūnėlės dvaro“ pavadinimu.

tyrimu statistika 2

Tyrimo medžiagoje nurodomos galimai duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3000 iki 60 000 Eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje.

Pažymėtina ir tai, kad neteisėtuose susitarimuose dalyvavę asmenys kartais patys atsisakydavo galimybės siūlyti kyšį tam tikriems teisėjams atsižvelgdami į nepriekaištingą šių teisėjų reputaciją.

Įvertinus perduotoje teismui baudžiamojoje byloje esančius duomenis, buvusiam teisėjui H. Jaglinskiui taip pat pateiktas kaltinimas neteisėtu praturtėjimu dėl daugiau nei 51 000 eurų, kurie buvo rasti kratų metu ir nebuvo deklaruoti ir / ar patvirtinti juridinę galią turinčiais dokumentais, o šiuo metu laikinai nušalintam teisėjui Robertui Rainiui – neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis (dujiniu revolveriu, pistoletu bei keletu vienetų skirtingo tipo šovinių), kurie, tyrimo duomenimis, liko jo darbo kabinete esančiame seife po 1996 m. ir 1997 m. šio teisėjo išnagrinėtų baudžiamųjų bylų.

Apie šį itin didelės apimties ir išskirtinio sudėtingumo ikiteisminį tyrimą dėl aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų viešai buvo pranešta 2019 m. vasarį.

Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios surinkta medžiaga iš viso sudaro 226 tomus. Iki šių metų liepos nuo pagrindinio ikiteisminio tyrimo buvo atskirtos ir teismui jau yra perduotos 15 baudžiamųjų bylų, kuriose kaltinimai buvo pareikšti 30 asmenų. 9 iš jų yra pripažinti kaltais, 2 – išteisinti (jų ir dar vieno asmens atžvilgiu teisminis nagrinėjimas vyksta apeliacinės instancijos teismuose). Teismo skirtų baudų suma – beveik 90 000 eurų, vienam kaltinamajam skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Du įtariamieji buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (vienas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 391 straipsnyje numatytais pagrindais, kitas – pagal laidavimą). Dar 7 baudžiamosiose bylose teisminis nagrinėjimas tebevyksta.

Ši baudžiamoji byla pagal teismingumą perduota Vilniaus apygardos teismui.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmenys yra nekalti, kol teismas nepatvirtina jų kaltės.

naujas

Bendras Lietuvos prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimas

Kita vertus, darosi aišku, kad visa ši byla teisėjams inicijuota Grybauskų Dalytės

Ponia prezidentė negalėjo pakęsti Druskininkų mero Malinausko, kuris, atrodo, nebuvo linkęs aklai vykdyti nurodymų iš „tulpės“ pašto.

Pats R.Malinauskas apie tai dar 2016 m. kalbėjo Ezopo kalba : „Šiuo metu Druskininkuose žydi narcizai. Jų pasodinome 2200, bet dabar labai populiarios gėlės tulpės“, – kalbėjo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, prisiminęs prezidentės Dalios Grybauskaitės laiškus politikams, siųstus iš elektroninio pašto [email protected]

Kaip rašė lrytas.lt, R.Malinausko žiniomis, iš šio elektroninio pašto politikams buvo siunčiami ir nurodymai, kokių veiksmų imtis dėl Druskininkų ir vadinamojo Vijūnėlės dvaro.

Tai jam pasakė kaltinimų korupcija sulaukęs ir iš Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininko posto pasitraukęs Eligijus Masiulis. Dar visai neseniai šis politikas buvo vienas aktyviausių Druskininkų savivaldybės ir jos mero kritikų. R.Malinauskas prisiminė, kad per vieną renginį E.Masiulis, paklaustas, už ką jau keletą metų persekiojamas ne tik Druskininkų meras, bet ir jo garbaus amžiaus tėvas, atsakė, jog susiklostė tam palanki politinė situacija. Vakar spaudos konferencijoje R.Malinauskas teigė gavęs E.Masiulio elektroninį laišką, kuriame rašoma, kad jam gėda dėl to, ką darė tuo metu.

„Nurodymų iš prezidentės telefonu ir SMS buvo daug ir ypatingų, bet telefono pokalbiai nėra išlikę“, – E.Masiulį citavo R.Malinauskas.

R.Malinauskas įsitikinęs, kad daugybę skundų dėl jo ir Druskininkų savivaldybės veiklos liberalai prirašė ne tik dėl nurodymų iš Prezidentūros: „Visus asmenis vienija vienas labai aiškus ir paprastas dalykas – verslas.“ Jis nurodė, kad vienas nuolatinių skandalų kurstytojų – Druskininkų liberalas Valdas Trinkūnas, kurio draugystės viešai kratosi Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

R.Malinauskas įsitikinęs, kad 2012 metais iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo posto atleistas V.Gailius ne be V.Trinkūno pagalbos buvo įdarbintas Vakarų laivų gamyklos įmonių grupėje, kur buvo atsakingas už verslo riziką.

Aktyvus skundų apie Druskininkus rašytojas ir Seimo narys konservatorius Jurgis Razma. „Kiek teismų procesų Druskininkų savivaldybė turi su šiuo Seimo nariu, dabar būtų sunku suskaičiuoti. Nors J.Razma nėra išrinktas Druskininkuose, o atvykęs čia susitinka tik su keletu verslininkų, kartą per mėnesį kurorto savivaldybę duoda į teismą net dėl ne vietoje padėtų kablelių“, – pasakojo R.Malinauskas.

Kurorto mero teigimu, bylų karuselė pradėjo suktis 2011 metais. Buvo 39 bylos, kelios jų baigėsi visišku šnipštu: „Atrodo, kad toks pat likimas laukia ir kitų.“ Bylinėsis su valstybe Viena, mero teigimu, jokio pagrindo neturinčių bylų – vadinamojo Vijūnėlės dvaro istorija, kuri jau pasiekė Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT).

„Tame teisme jau priimta byla – Žilvinas Povilonis prieš Lietuvą. Aš net neabejoju, kad ji bus sėkminga, tik tam reikės trejeto, ketverto, gal penketo metų“, – teigė R.Malinauskas. Jo teigimu, Vijūnėlės dvaras – tik eilinis pastatas, stovintis itin gražioje vietoje, todėl netrūko norinčiųjų jį privatizuoti – to esą siekė ir V.Trinkūnas, ir Seimo narės Irenos Degutienės šeima. Kai jį nupirko kitas asmuo, prasidėjo nesibaigiantis skundų ir teismo procesas. Galiausiai teismai įpareigojo 600 kvadratinių metrų namą nugriauti.

Užkliuvo ir prezidentei

Druskininkų meras iki šiol įsitikinęs, kad pastatas buvo pastatytas nepažeidžiant jokių įstatymų: „Aš galiu pasakyti, kad viskas buvo daroma labai atsakingai, – projektai buvo derinami ir su Statybos inspekcija, ir su Aplinkos ministerija“.

Šį pastatą R.Malinauskas vadina politinio susidorojimo objektu. Jo žiniomis, Aukščiausiojo teismo sprendimo išvakarėse šio teismo pirmininkas buvo iškviestas į Prezidentūrą neoficialaus pokalbio.

„Kodėl tas pokalbis buvo neviešinamas, kodėl neįtrauktas į darbotvarkę ir vyko prieš pat teismo sprendimą? Tai didelis klausimas“, – svarstė R.Malinauskas.

Aukščiausiojo teismo sprendimu vadinamasis Vijūnėlės dvaras turėjo būti nugriautas iki 2016 metų gruodžio 22 dienos, tačiau šis sprendimas neįvykdytas iki šiol. R.Malinausko teigimu, nugriovus privatų pastatą Druskininkų savivaldybė jo šeimininkams turėtų atlyginti apie 1,6 milijono eurų nuostolį.

Skirtingi teismų sprendimai

R.Malinauskas priminė, kad netoli Vijūnėlės tvenkinio stovi ir V.Trinkūno šeimos statiniai. Tačiau ieškinį dėl užimtos valstybinės žemės vietos politikui pareiškusi Nacionalinė žemės tarnyba teismus pralaimėjo. Sprendimą išsaugoti visus valstybiniame miške stovinčius liberalo šeimos pastatus priėmė ta pati Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, kuri R.Malinauskui nurodė nugriauti dalį jo paveldėtos sodybos Latežerio kaime. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad per dešimtmetį erozijos paveikti Ratnyčios krantai priartėjo prie sodybos pastatų ir iki upės nebeliko privalomų penkių metrų. Bet teisėjai priėmė sprendimą nugriauti ne tik kieme stovinčius statinius, bet ir pusę gyvenamojo namo. Skundą dėl tokio Kauno apygardos teismo sprendimo šią savaitę svarstys Aukščiausiasis teismas. „Gal ir yra stebuklų pasaulyje, bet stebukladarių daugiau nei stebuklų“, – apie teismų sprendimus kalbėjo R.Malinauskas.

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));