Kodėl Gitanas Nausėda nėra teisėtai išrinktas prezidentas?

rdackus dsc 5712 1024x683 vKTqCF

rdackus dsc 5712 1024x683 vKTqCF

Kodėl Gitanas Nausėda nėra teisėtai išrinktas prezidentas?

   0

Prezidentas ir pirmoji ponia pasirašo užuojautų knygoje popiežiaus Pranciškaus atminimui pagerbti.

Visas šis absurdo teatras su tariamai teisėtais LR prezidento ir Seimo rinkimais jau įgauna tragikomedijos bruožų.

Kol G.Nausėda vaidina prezidentą ir bučiuoja svetimų valstybių vėliavas, Z.Vaišvila ir „Stebėtojų tarybos” vadovas Gediminas Ustinavičius tyliai kasasi po šios supuvusios valstybės pamatais.

Dar pernai buvo aišku, kad Nausėda išrinktas neteisėtai, nes nesurinko 20 tūkst. parašų, reikalingų iškelti kandidatu į prezidentus.

Tai yra nors Nausėda ir pristatė šiuos tariamai surinktus balsus, tačiau tai galėjo būti klastotė. Mat įstatymas reikalauja, kad minėti parašai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, tačiau VRK to nereikalavo ir taip pažeidė įstatymą.

Atsidėkodami už neteisėtai organizuotus rinkimus, Seimo valdančios frakcijos paskyrė tuos pačius VRK narius antrai kadencijai.

Rinkimų stebėtojai Gediminas Ustinavičius ir Zigmas Vaišvila 2024 m. spalio 14 d. gavo VRK patvirtinimą, kad „Rinkėjo puslapyje“ rinkėjų parašai dėl rinkimų dalyvių parėmimo tapti kandidatais nėra kvalifikuoti parašai, t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo 5 straipsnio reikalavimų, kuriuo nustatyta elektroninio parašo, elektroninio spaudo ir elektroninės laiko žymos teisinė galia. Elektroninis parašas galioja tik tuo atveju, jei paslaugos teikėjas (šiuo atveju VRK) sudaro sutartį su sertifikuota institucija, turinčia teisę patvirtinti elektroninį parašą. Lietuvoje – tai VĮ Registrų centras arba VRM. VRK patvirtino, kad tokios sutarties nėra sudariusi. Tad nė vienas 2024 m. Respublikos Prezidento politinės kampanijos dalyvis nesurinko kandidatui privalomų 20000 rinkėjų parašų. Pačiai VRK prisipažinus, kad visi šie rinkėjų elektroniniai parašai neatitinka įstatymo reikalavimų, Gitano Nausėdos išrinkimas Respublikos Prezidentu nėra teisėtas, tik balsavimo rezultatai patvirtinti įsiteisėjusiu VRK sprendimu.

Įrodymus apie 2024 m. Respublikos Prezidento, Europos parlamento ir Seimo rinkimų pažeidimus pateikėme naujam Seimui, kad sudarytų laikinąją Seimo komisiją pažeidimams ištirti ir Rinkimų kodeksui pakeisti. Kad rinkimai būtų rinkimai, bet ne butaforija. Kviečiame piliečius pasirašyti dėl to peticiją Seimui.

Gitaną Nausėdą kviečiame nedelsiant atsistatydinti, o Seimą – skubiai pakeisti Rinkimų kodeksą ir paskelbti neeilinius Respublikos Prezidento rinkimus. Būtina apkalta Gitanui Nausėdai.

Ar reikės Tautos referendumo dėl pirmalaikių Respublikos Prezidento rinkimų?

 

 

 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila
Lizdeikos g. 29, 10101 Vilnius, zigmas.vaisvila@lrs.lt, tel. +370-69875070

Lietuvos Respublikos Seimo valdybai
Lietuvos Respublikos Seimo etikos ir procedūrų komisijai
Gedimino pr. 53, Vilnius, priim@lrs.lt
DĖL LR SEIMO PIRMININKO SAULIAUS SKVERNELIO ETIKOS PAŽEIDIMŲ

2025-05-14 Vilnius

  1. 2025-05-12 G. Ustinavičiaus ir Z. Vaišvilos prašymu (priedas 1) Seimo pirmininkui ir Seimo
    nariams paaiškinta, kad Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2025-05-07 išvadoje
    Nr.113-P-10 dėl VRK pirmininko ir narių skyrimo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, kad
    negauta piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų dėl VRK
    veiklos, nors 2024-12-20 asociacijų Stebėtojų gildija ir Lietuvos visuomenės taryba stebėtojai
    Gediminas Ustinavičius ir Zigmas Vaišvila Seimui pateikė įrodymus dėl 2024 m. rinkimų šiurkščių
    pažeidimų, Rinkimų kodekso ir kitų įstatymų reikalavimų nesilaikymo ištyrimo, sudarant Seimo
    laikinąją komisiją.
    Nurodyta, kad 2025-05-05 sprendimu administracinėje byloje Nr.I3-2818-414/2025 Regionų
    administracinis teismas visa apimtimi tenkino 2024 m. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojo ir
    Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Z. Vaišvilos skundą (priedas 2) – panaikino VRK
    atsisakymus teikti nurodytų rinkimų dokumentus stebėtojui ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto
    signatarui Zigmui Vaišvilai. Teismas nurodytoje byloje užtikrinimo priemonėmis sustabdė VRK
    sprendimą naikinti nurodytų rinkimų dokumentus.
    Nurodyta, kad VRK veikla pažeidžiamas ne tik Rinkimų kodeksas, bet ir Visuomenės
    informacinių išteklių valdymo įstatymas, Kibernetinio saugumo įstatymas, Buhalterinės apskaitos
    įstatymas. VRK netaiko pagal galiojančius VRK Informacinei sistemai privalomus taikyti
    reikalavimus dėl VRKIS įtraukimo į valstybės IS registrą (VIRIS), svarbos klasės nustatymo (A, B ar
    C), nepriklausomo saugumo audito, sertifikavimo pagal ISO/IEC 27001 ar lygiaverčius standartus,
    privalomo rinkimų dokumentų apskaitos atitikimo finansinės atskaitomybės principams. VRK neturi
    viešai prieinamo nepriklausomo audito įrodymų, sertifikavimo pagal jokį kibernetinio saugumo ar
    buhalterinės apskaitos standartą, naudoja VRKIS, vadovaudamasi tik VRK vidiniais aktais,
    pasirašydama sau leidimus veikti be išorinės priežiūros. Visa tai ir sudarė prielaidas šiurkštiems 2024
    m. rinkimų vykdymo pažeidimams ir net sukčiavimams, kuriuos patvirtina Seimui 2024-12-20 d.
    mūsų pateikti įrodymai.
    Dėl nurodytų priežasčių pagrįstai manome, kad skirtina naujos sudėties VRK.
  2. 2025-05-12 G. Ustinavičius ir Z. Vaišvilos prašymu Seimo pirmininko prašyta VRK narių
    skyrimo klausimą atidėti, pagrindiniu Seimo komitetu dėl šio klausimo paskirti kitą, t. y. nešališką,
    Seimo komitetą, pvz. Teisės ir teisėtvarkos komitetą, taip pat prašyta 2025-05-13 d. Seimo
    plenariniame posėdyje dėl šio klausimo leisti pasisakyti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui
    Zigmui Vaišvilai.
  3. 2025-05-13 Seimo plenariniam posėdžiui pirmininkaujant Sauliui Skverneliui, Seimo
    posėdžio sekretoriatas 2025-05-13 d. 10.26 val. el. laišku (priedas 3), ignoruodamas mūsų informaciją
    apie nesąžiningą Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2025-05-07 išvadą, pranešė, kad
    šiam komitetui persiųstas mūsų 2025-05-12 prašymas (priedas 1).
  4. Prieš 2025-05-13 Seimo plenarinį posėdį sekretoriatui dar kartą pateikiau mūsų 2025-05-12
    prašymą ir paprašiau Seimo sprendimo dėl teisės man pasisakyti posėdyje dėl VRK narių skyrimo.
    Ankstesni Seimai spręsdavo klausimą dėl teisės pasisakyti Seimo posėdyje suteikimo Lietuvos

Nepriklausomybės Akto signatarui. Tačiau apie 10.26 val. sekretoriato darbuotojas man paaiškino,
kad posėdžiui pirmininkaujančio Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio nurodymu privalau pasišalinti
iš Seimo posėdžių salės. Paaiškinau, kad, kaip signataras, turiu teisę būti Seime ir lauksiu Seimo
sprendimo dėl teisės man pasisakyti VRK klausimu. Pasikonsultavęs su S. Skverneliu, šis darbuotojas
man paaiškino, kad pagal 2025-02-27 redakcijos Seimo valdybos patvirtintų Patekimo Lietuvos
Respublikos Seimo rūmus ir Seimo posėdžių salę taisyklių (toliau – Taisyklės) 10. punktą į Seimo
posėdžių salėje vykstant posėdžiui Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui negalima būti, nes aš
nesu kviestinis svečias ar pranešėjas. Paaiškinau, kad aš Seimo pirmininko paprašiau leisti man
pasisakyti VRK klausimu, dėl ko lauksiu Seimo nuomonės šiuo klausimu. Tačiau dar kartą
pasikonsultavęs su S. Skverneliu, šis darbuotojas perdavė jo nurodymą, kad būsiu išvesdintas
Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT). Parodžiau signataro pažymėjimą, kuriame įrašytas Lietuvos
Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d.
Deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 4 straipsnis, kurio 1 dalies 1 punktas nustato, kad
signataras, pateikęs pažymėjimą, turi teisę nekliudomai lankytis Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje
bei kitose valstybės ir savivaldybių institucijose.

  1. Netrukus atvyko du Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai Mantvydas Vaitonis ir
    Vidmantas Čėsna, kuriems parodžiau signataro pažymėjimą ir paaiškinau, kad įstatymas yra
    aukštesnis teisės aktas. Priėjo trečias pareigūnas, pirmieji telefonu iškvietė pastiprinimą, manydami,
    kad aš priešinsiuosi fiziškai. Nekonfliktuodamas, tačiau pagrįstai manydamas, kad Seimo pirmininkas
    Saulius Skvernelis vis tik pateiks Seimui mano prašymą dėl pasisakymo, buvau prievarta išvesdintas
    iš Seimo plenarinių posėdžių salės. Tačiau Seimo pirmininkas nesiteikė net pranešti Seimo nariams
    apie mano prašymą ir nepateikė jo balsavimui.
  2. S. Skvernelio elgesys – tai ne tik teisės klausimas, bet ir šiurkštus atsakingiausio Seimo nario
    – Seimo pirmininko – etikos ir moralės pažeidimas, nesuderinamas su jo pareigomis. Tokios
    nepagarbos – išmetimo prievarta iš patalpų – buvau sulaukęs tik 1990 m. balandžio 20 d. Tuomet
    TSRS vidaus kariuomenės 42 divizijos vado generolo ir Sausio 13-osios bylos kaltinamojo
    Aleksandro Žitnikovo įsakymu spec. kuopos kariai mane drauge su Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos
    Prezidiumo sprendimu išduotais įgaliojimais spaustuvę Maironio gatvėje Vilniuje saugojusiais
    draugovininkais buvome sunkiai sužaloti ir išmesti į gatvę.
  3. S. Skvernelis pažeidė ir Taisyklių 11. punktą nustatantį, kad Seimo posėdžio pirmininkas
    gali įspėti, paprašyti išeiti ir pavesti VAT pareigūnams išvesdinti asmenį iš Seimo posėdžių salės tik
    asmenis, kurie trukdo Seimo posėdžiui. Tačiau aš netrukdžiau Seimo posėdžiui, ramiai sėdėjau ir
    ruošiausi būsimai mano kalbai.
  4. Šiuo atveju daug svarbesnis yra moralinis Sauliaus Skvernelio elgesio vertinimas, nes
    sąžiningai, protingai ir teisėtai veikiantis Seimo pirmininkas neturėjo teisės taip amoraliai elgtis ne tik
    su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. Tokiu elgesiu jis pademonstravo savo šališkumą dėl
    VRK narių skyrimo klausimo, dėl kurio jis privalėjo nusišalinti nuo pirmininkavimo šiam Seimo
    plenariniam posėdžiui. Seimo rinkimų stebėtojų surinkti ir 2024-12-20 d. G. Ustinavičiaus ir Z.
    Vaišvilos Seimui pateikti įrodymai patvirtina ir pagrįstas abejones dėl dalies Seimo narių išrinkimo
    2024 metais.
  5. Sąžiningai, protingai ir teisėtai veikiantis Seimo pirmininkas nebūtų ignoravęs informacijos
    su įrodymais dėl 2024 m. rinkimų šiurkščių pažeidimų ir būtų pavedęs bei sulaukęs jų ištyrimo
    rezultatų. Tuo labiau nebuvo jokios sąžiningos, teisėtos ir protingos priežasties neleisti Seimo
    posėdyje pasisakyti rinkimų stebėtojui Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui. Tai pažeidžia
    Konstitucijos nuostatą dėl demokratinės Lietuvos valstybės.
  6. Tokiu elgesiu Seimo posėdžiui pirmininkavęs Saulius Skvernelis uzurpavo viso Seimo
    kompetenciją, vienasmeniškai nusprendęs ignoruoti Z. Vaišvilos prašymą ir lyg patyčią sekretoriato
    vardu perdavęs 2025-05-12 mūsų prašymą tam pačiam Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetui, tai padaręs sąmoningai, siekdamas, kad šis klausimas nebūtų svarstomas 2025-05-13 d.
Seimo plenariniame posėdyje.

  1. Prašau Seimo valdybos ir Etikos ir procedūrų komisiją svarstyti ir Seimo pirmininko
    Sauliaus Skvernelio elgesį, ignoruojant 2025-01-03 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro
    Zigmo Vaišvilos prašymą (priedas 4) priimti 14 signatarų dėl jų kreipimosi sudaryti Seimo laikinąją
    komisiją dėl iš Seimo svarbių valstybės atkūrimo ir apgynimo 1991 metais dingusių dokumentų, kurių
    dingimo faktą patvirtino ir prokuratūra, 2024-08-29 raštu Seimo kanceliarijai nurodžiusi valstybei
    susigrąžinti šiuos dokumentus.
    Toks Sauliaus Skvernelio elgesys nesuderinamas su jo užimamomis Seimo pirmininko
    pareigomis ir Seimo nario etika ir morale. Tai – ir jo požiūris į Lietuvos valstybę atkūrusius ir
    apgynusius Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus.
  2. Seimo valdybą prašau įpareigoti Seimo pirmininką Saulių Skvernelį priimti 14 signatarų,
    svarstyti klausimus dėl Seimo laikinųjų komisijų sudarymo dėl dingusių valstybės dokumentų ir VRK
    veiklos ištyrimo, taip pat į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę įtraukti klausimą dėl 2025-05-13
    Seimo nutarimo dėl VRK pirmininko ir narių skyrimo pripažinimo negaliojančiu.
    Seimo valdybos prašau:
  3. Papildyti Taisykles, numatant, kad Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai turi teisę dalyvauti
    Seimo posėdžiuose ir juose pasisakyti.
  4. Įpareigoti Seimo pirmininką Saulių Skvernelį priimti 14 Lietuvos Nepriklausomybės Akto
    signatarų dėl iš Seimo dingusių svarbių valstybės atkūrimo ir apgynimo dokumentų.
  5. Į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę įtraukti klausimus dėl Seimo laikinųjų komisijų sudarymo:
    3.1 dėl iš Seimo dingusių svarbių valstybės atkūrimo ir apgynimo dokumentų;
    3.2 dėl VRK veiklos, organizuojant ir vykdant 2024 m. rinkimus ir referendumą, ištyrimo.
  6. Į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę įtraukti klausimą dėl 2025-05-13 Seimo nutarimų dėl
    VRK pirmininko ir narių išrinkimo pripažinimo negaliojančiais ar jų pakeitimo.
    Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašau ištirti neetišką Seimo pirmininko Sauliaus
    Skvenelio elgesį 2025-05-13 Seimo plenarinio posėdžio metu ir nepriimant 14 Lietuvos
    Nepriklausomybės Akto signatarų dėl iš Seimo dingusių svarbių valstybės atkūrimo ir apgynimo
    dokumentų.
    Priedai:
  7. 2025-05-12 G. Ustinavičiaus ir Z. Vaišvilos prašymas
  8. 2025-05-05 Regionų administracinio teismo sprendimas, adm. byla. Nr.I3-2818-414/2025
  9. 2025-05-13 d. 10.26 val. Seimo posėdžių sekretoriato el. laiškas
  10. 2025-01-03 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos prašymas
    Pagarbiai,

Zigmas Vaišvila

 

Facebook komentarai
});}(jQuery));