Kauno policijos ONTT organizuoja žmonių nužudymus

 

Nuotraukoje : Buvęs Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Stanislovas Liutkevičius, kuriam iškelta byla dėl neteisėto praturtėjimo, įteikė vardinį ginklą buvusiam Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 1-ojo skyriaus viršininkui Ričardui Gurkliui, kurį A.Beržinis įtaria organizavus V.Sadausko nužudymą

 

Aurimas Drižius

 

Šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama „agurkinių” gaujos byla – ši grupuotė ir jos lyderis Saulius Velečka kaltinami ir kandidato į prezidentus Vytauto Sadausko nužudymu.

Tiesa, policija negalėjo pateikti jokios versijos, kodėl iki tol tik kontrabanda užsiiminėjusi „agurkinių” gauja staiga nusprendė nužudyti V.Sadauską. Buvęs Kauno ONTT vadovas Ričardas Gurklys mano, kad V.Sadauskas buvo nužudytas, nes neva vienoje kavinėje agurkinių gaujos nariams esą pasakė, kad „tas jūsų Agurkas yra gaidys ir ožys“ ir vieną jų apspjovė. Komisaras galvoja, kad už tai verslininkas buvo sumuštas, o vėliau nužudytas. 

Pats S.Velečka neprisipažįsta, ir sako, kad ONTT versija, kad žmogų galima nužudyti tik už tai, kad jis neva kažką apspjovė, yra absurdiška.

Buvęs Kauno Valstybės saugumo departamento darbuotojas Aurelijus Beržinis LL pateikė įrodymus, kad tas minėtas V.Sadauskas buvo policijos agentas, vykdęs jų nešvarius darbelius. „Tas pats R.Gurklys suorganizavo man baudžiamąją bylą, kai sužinojau, kad Kauno ONTT dalinasi su banditais kontrabandos verslą, – LL pasakojo A.Beržinis.

Jis įsitikinęs, kad V.Sadausko nužudymas yra Kauno ONTT vadovų (konkrečiai R.Gurklio) darbas, nes V.Sadauskas buvo neteisėtų policijos nurodymų vykdytojas, ir tokie nusikaltėliai visada yra likviduojami savo darbdavių vien todėl, kad jie tėra nereikalingi policijos komisarų nusikaltimų liudininkai.

Kaip rašė Delfi lt, V.Sadausko nužudymu kaltinamas S. Velečkai (agurkas)  ir Dmitrijui Romanvičiui. Agurkas kaltinamas organizavęs nužudymą, o D. Romanovičius – nurodymą įvykdęs. 

 

Bylos duomenimis, 2011 metų kovo 4 dienos rytą Kauną sukrėtė žinia, jog nušautas V. Sadauskas. Žudikas jo patykojo tada, kai jis automobiliu „VW Transporter“ atvežė dukrą į mokyklą, ją palydėjo ir grįžo į automobilį.

 

Kai V. Sadauskas atsisėdo prie vairo, D. Romanovičius iš pistoleto „Makarov“ su duslintuvu į auką paleido devynis šūvius. Vyrui buvo peršauti vidaus organai, pažeista miego arterija. V. Sadauskas nukraujavo ir mirė vietoje.

 

Nušovęs verslininką D. Romanovičius nubėgo į netoliese stovintį automobilį, kuriame jo laukė Vilmantas Veršulis, kuris dabar yra valstybės saugomas liudytojas. Jis ir vairavo automobilį.

 

Važiuojančiame automobilyje žudikas persirengė, drabužius ir pistoletą sudėjo į kuprinę ir atidavė vairuotojui.

D. Romanovičius iki šiol yra prisipažinęs, jog nužudė V. Sadauską ir už tai gavo 10 tūkst. eurų.

 

Bendravo ir su teisėsauga, ir su nusikaltėliais

 

 Klaipėdos apygardos teisme ieškota tokio nužudymo motyvo. Liudytojais buvo pakviesti su V. Sadausku ne kartą bendravę buvę ir esami trys Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kriminalinės žvalgybos pareigūnai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos buvęs viršininkas Ričardas Gurklis.

Visi jie pasakojo, jog su V. Sadausku buvo geri pažįstami, bet ne draugai. V. Sadauskas esą nebuvo jų informacijos šaltinis, tačiau jie su verslininku susitikdavo bent kartą per mėnesį, jis turėdavo pareigūnų tarnybinių mobiliųjų telefonų numerius.

„Jis turėjo daug draugų ir tarp teisėsaugos, ir tarp nusikalstamo pasaulio atstovų”, – dėstė liudytojai.

Jie tvirtino, kad V. Sadauskas ne kartą yra minėjęs, jog konfliktuoja su agurkiniais.

Vienas tokių konfliktų esą įvyko 2009 metų vasarą ar rudenį „Bernelių užeigoje“. V. Sadauskas ten buvusiems agurkinių gaujos nariams esą pasakė, kad „tas jūsų Agurkas yra gaidys ir ožys“ ir vieną jų apspjovė. Už tai verslininkas buvo sumuštas.

Po kurio laiko buvo sudegintas ir jo mikroautobusas, tačiau pareigūnų pagalbos V. Sadauskas atsisakė. „Jis tikino, kad tiksliai žino, kas tai padarė, kad pats viską susitvarkys ir tai jam nekainuos nė lito“, – vieningai dėstė liudytojai.

 

Per pasikėsinimą užsikirto ginklas

 

V. Sadauskas savo geriems pažįstamiems ir teisėsaugos struktūrų pasipasakojo ir tai, kad 2010 metų vasarą į jį buvo pasikėsinta.

Liudytojai perpasakojo nužudytojo verslininko žodžius, kad esą jam einant namo Kaune, Šilainiuose, priešais jį išdygo apie 40 metų amžiaus pliktelėjęs vyras, kuris išsitraukė ginklą, bandė šauti, tačiau šis užsikirto, todėl užpuolikas pabėgo.

V. Sadauskas buvo išsitraukęs savo savigynai turėtą ginklą, tačiau į bėgantį užpuoliką nešovė, nes esą bijojo nepataikyti, o tokiu atveju neva galėjo ką nors atsitiktinai sužeisti.

„Jis bendravo ir su Daktarų gaujos nariais, ir su kamuoliniais. Susidarė toks įspūdis, kad jiems jis prijausdavo, o su agurkiniais konfliktuodavo. Gal todėl, jog kažkurioje byloje jis yra davęs parodymus prieš agurkinius“, – svarstė liudytojai.

Tačiau nė vienas jų tiksliai negalėjo atsakyti į klausimą, ar V. Sadauskas ir S. Velečka buvo asmeniškai pažįstami. Visi sutartinai tvirtino, kad iš V. Sadausko pasakojimų susidarė įspūdis, jog jis pažinojo Agurką.

 

Tokie liudijimai pačiam S. Velečkai nepatiko. Jis norėjo išgirsti, ar V. Sadauskas kuriam nors iš liudytojų yra sakęs, kad asmeniškai pažįsta S. Velečką, yra su juo bendravęs, tačiau neišgirdęs teigiamo atsakymo lyg ir susinervindavo. „Žinojo, pažinojo, ką tai reiškia?“ – nepatenkintas tyliai burnojo kaltinamasis.

 

„Ar logiška, kad užsakiau?“

 

Viena versijų, kodėl buvo sušaudytas V. Sadauskas, ir buvo narpliojama teisme. Esą nužudymas buvo kerštas už tai, kad verslininkas vieną Agurko smogikų apspjovė, o patį gaujos lyderį už akių išvadino gaidžiu ir ožiu.

„Ar logiška, kad aš galėjau užsakyti V. Sadauską todėl, kad jis kažką apspjovė?“ – R. Gurklio teiravosi S. Velečka.

Pensijoje pusmetį esantis buvęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos viršininkas tvirtino, kad jo darbo praktikoje yra buvę nužudymo atvejų, kurių motyvas buvo kito asmens įžeidimas. „Tai gana populiaru buvo Daktarų grupuotėje“, – teigė R. Gurklis.

V. Sadauskas Lietuvoje išgarsėjo 2009 metais, kai dalyvavo Lietuvos prezidento rinkimuose, tačiau jis net nebuvo registruotas kandidatu, nes nesurinko reikiamo parašų skaičiaus.

 

 „Kažkoks absurdas“

 

Kai šią savaitę Klaipėdos apygardos teisme buvo apklausiamas valstybės saugomas liudytojas V. Veršulis, kuris sutiko bendradarbiauti su pareigūnais, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, jis pasakojo gavęs S. Velečkos nurodymą nuvažiuoti netoli tos vietos, kur, kaip vėliau paaiškėjo, buvo sušautas V. Sadauskas. Esą V. Veršulis net nežinojo, kokiu tikslu jis ten siunčiamas, o tik turės paimti pavežti žmogų.

Į jo automobilį įšoko D. Romanovičius, kuris mašinoje persirengė ir V. Veršuliui atidavė senus drabužius ir ginklą. V. Veršulis drabužius išmetė, o ginklą parsivežė į Anykščius, padavė savo darbuotojui jį paslėpti, nors per radiją jau buvo girdėjęs, kad nušautas V. Sadauskas.

 

„Aišku, S. Velečka dar liudys teisme, bet ir dabar galime pasakyti, jog esame įsitikinę, jog V. Veršulis puikiai žinojo, ko tą rytą važiavo prie mokyklos. Kuriamas kažkoks absurdas. Neva S. Velečka per tarpininką užsakinėja žmogžudystę, ją įvykdyti turi D. Romanovičius, kuris S. Velečkos nepažįsta. Tarpininkas atskleidžia vykdytojui, kas yra užsakovas. O S. Velečka tuo pačiu metu dar paprašo V. Veršulio, kad jis nuvažiuotų paiimti D. Romanovičių ir abu, nors yra draugai, apie viena skito veiksmus iš anksto nežino. Tikrai nežinau, nei koks buvo motyvas nušauti V. Sadauską, nei kas tai padarė. Mes galvojame, kad tai gali būti V. Veršulio reikalas, nes jie su V. Sadausku turėjo kažkokių bendrų interesų, gal kažko nepasidalijo“, – samprotavo Agurko advokatas K. Ašmys.

Kol kas aišku tik tiek, kad D. Romanovičius yra prisipažinęs, jog nušovė V. Sadauską. Jis už tai esą turėjo gauti 10 tūkst. eurų, tačiau pinigų neva taip ir nesulaukė.

 

 

A.Beržinis : „Policijos agentų žudymas yra ONTT darbas”

 Į LL klausimus atsakė ir A.Beržinis:

 

Aurelijus Beržinis

– Kodėl galvojate, kad V.Sadauską nužudytas Kauno ONTT vadovų nurodymu?

– Man dar dirbant VSD, sistemingai gaudavau medžiagą, kad policijos Kauno organizuotų nusikaltimų tyrimų tarnybos (ONTT) darbuotojai kiša nagus ir nepasidalina su nusikalstamomis grupuotėmis įtaka kontroliuojant kontrabandos verslą, ypatingai spirito kontrabandą. Banditai su policija taip pat neapsidalino įtakos sferomis, reketuojant verslininkus, nes kiekviena struktūra norėjo paimti į savo įtaką visą verslą Kauno centre. Tada buvo prasidėjęs privatizavimas, ir vyko intensyvus. Tuo metu gaudavau nemažai informacijos apie Ričardą Gurklį, Kauno ONTT vadovą. Jie taip pat žinojo, kad aš juos seku, ir bandė mane sukompromituoti. Kai tai nepavyko, buvo susprogdinta namo, kuriame aš gyvenau, mansarda. Nusikaltimas nebuvo ištirtas, ir aš tada pradėjau domėtis, kas man galėjo tokį dalykėlį užtaisyti. Paaiškėjo, kad čia nagus prikišęs Daškė. tačiau jis netrukus buvo nužudytas. Tačiau kas konkrečiai buvo užsakęs Daškės gaujai susprogdinti mano namą, galiu daryti tik prielaidas, kad pėdsakas vedė į VSD ir Kauno ONTT. Po sprogimo sudegė visas namo antras aukštas, tačiau prokuratūra nerado, kieno tai darbas. Baudžiamoji byla buvo nutraukta, nenustačius įtariamųjų, ir neatlyginus man žalos. Kai nepavyko manęs taip pagąsdinti, tada jie perėjo prie mano motinos. Policija pradeda tyrimą, kad neva mano motina iškoliojo necenzūriniais žodžiais savo kaimynę, ir grasino ją nužudyti. Atėjo policininkai į namus, ir pareiškė, kad jos ieško. Paklausiau, kas atsitiko. Jie atsakė, kad ją kaltina grasinimu nužudyti, ir jiems reikia ją apklausti. Kai jie pasakė, kad motina keikėsi necenzūriniais žodžiais, man iš karto pasidarė aišku, kad čia klastotė, nes mano motina kilusi iš geros šeimos, ir apskritai niekada nesikeikia. Mano motina buvo stambaus ūkininko dukra, augo smetoninėje Lietuvoje, ir apskritai niekada nesikeikė. Kai dar buvau studentas, motina išgirdo per televizija sakant atrodo „pizdauskas”, ir sukluso – ji niekaip negalėjo suprasti, ką tai reiškia. Nuo to laiko namuose darydavome cirką, prašydavome motinos pakartoti tą žodį. Policijos tyrėjas V. Stamulis man atneša pilietės Klimienės ir dar dviejų moterų, gyvenančių Petrausko gatvėje liudijimus, kad jos neva girdėjo, kaip mano motina grasina kažką užmušti. Pasidarau tų pareiškimų kopijas, ir pradedu ieškoti minėtų liudininkų. Tačiau toje gatvėje minėti žmonės negyvena. Tada ir suprantu, kad tyrėjas Stamulis viską suklastojo – pats savo ranka surašė pareiškimus už tris žmones, ir pats savo ranka pasirašė. Tai supratau, kai per adresų biurą susiradau tuos žmones, kurie buvo surašyti tyrėjo Stamulio pareiškime. Radau, kad jie gyvena visai kitose vietoje, o ne Petrausko gatvėje. Nuvažiavau pas tuos žmones, ir paklausiau, ar jie pažįsta mano motiną, ir ar ji tikrai grasino jiems? Visos moterys man paliudijo, kad Albinos Beržinienės nepažįsta, ir niekada negyveno Petrausko gatvėje. Tiesa, ką policininką Stamulį jos pažinojo, nes prieš kelis metus dėl kažko rašė pareiškimus. Tada Stamulis suklastojo liudijimus. Visi neva nukentėjusiųjų pareiškimai buvo suklastoti, nes tas pats policininkas juos visus parašė pats, ir pats pasirašė savo ranka. Tas pas policininkas parašė tris liudijimus, kad neva mano motina grasino kažką nužudyti. Kreipiausi į Kauno apygardos teismą, kad tam Stamuliui būtų iškelta baudžiamoji byla dėl dokumentų klastojimo. tada V.Stamulis iš karto nutraukė savo „tyrimą”, nurodęs, kad „kaimynė susitaikė su mano motina”. Tačiau mano motina su nieko nesitaikė, nes ji net nieko apie tai nežinojo, aš jai nesakiau. Įsivaizduoji, kaip dirba Kauno policija, kad net pati klastoja liudininkus parodymus, o paskui turimą nutraukia, vėl suklastodami – kad neva „įvyko susitaikymas”. Prokuratūra dėl akių iškėlė bylą tam V.Stamuliui, tačiau greitai ją nutraukė – neva jo suklastoti dokumentai nebuvo procesiniai, nieko rimto. V.Stamulis atleidžiamas iš darbo policijoje, tiesa, savo noru. Tačiau po kiek laiko vėl priimamas į policiją, jau komisaro pareigoms. Kodėl tai įvyko? Jeigu prokuratūra būtų pradėjusi rimtą tyrimą, V.Stamulis, be abejo, būtų prisipažinęs, kas jam liepė klastoti dokumentus prieš mano motiną, ir ją kompromituoti ir apšmeižti. Kartu sukompromituoti ir mane. Ta chebra gražino jį į darbą ir paskyrė jį komisaru. Paskui, kai mane laikė kalėjime, tas Stamulis atėjo pas mane į kamerą, pasipuošęs komisaro uniforma, kad iš manęs pasityčioti : ” ką mes norime, tą ir darome”. 

A.Beržinis mano, kad Kauno policija bandė su juo susidoroti banditų rankomis

Dabar vyksta „agurkinių” teismo procesas, ir šios gaujos vadas Velečka sako, kad jis neturėjo jokio 

motyvo nužudyti tą Sadauską, nes jo net nepažinojo. Velečka teismo posėdžio metu tiesiai šviesiai pasakė, kad buvo aukšti policijos pareigūnai, kurie buvo suinteresuoti nužudyti Sadauską, jų ir klauskite. nes kaip liudininkas šioje byloje jau buvo apklaustas mano minėtas buvęs Kauno policijos ONTT vadovas Ričardas Gurklys. Tada ir supratau, kad čia pati prokuratūra ir policija verčiasi organizuotu nusikalstamumu nes tas pats nužudytas V. Sadauskas buvo policijos informatorius, ir jis per daug žinojo. Tai supratau, kai gavau dokumentą, kuriame V. Sadauskas prašėsi perkeliamas į kamerą, kurioje aš buvau laikomas.  Jis prašėsi perkeliamas pas mane, kad paskui policija galėtų kurti prieš mane įvairias pasakas, kad kelti baudžiamąsias bylas. Tada ir sužinojau, kad tas Sadauskas dirbo ir dirba kaip Kauno ONTT, konkrečiai R.Gurkliui, ir jis turėjo užduotį rasti prie manęs priėjimą, kad atitinkamai būtų realizuota ta man iškelta baudžiamoji byla. Sadauskas, matyt, turėjo teikti policijai informaciją, kad aš neva prisipažinau, ar jam kažką papasakojau. Supratau, kad Sadauskas buvo man paskirtas tam, kad surinktų informaciją baudžiamajai bylai realizuoti, arba tam, kad laikyti mane suimtą. Tai rodo, kad tam tikru momentu Sadauskas turėjo būti neutralizuotas, kadangi jis tapo pavojingas savo šeimininkams. Tuo labiau, kad „agurkinių” byloje visi galai pradėjo lįsti. ir dabar neturėtų jaustis ramiai nei į pensiją išėjęs ONTT vadovas R.Gurklys, nei buvęs STT Kauno vadovas Čekaitis. Žinau, kaip jie Kaune organizavo „teisingumą” ir kiek tas teisingumas kainuodavo. Teisingumas, kuris policijai neduoda pelno ir pajamų, policijai ir prokuratūrai nereikalingas. Tie, kurie negali mokėti, iš karto išmetami lauk.

(A.Beržinis buvo išmestas iš darbo VSD ir pasodintas į kalėjimą, kai Kauno apylinkės prokuratūra jam sufabrikavo bylą, apkaltinusi sukčiavimu. A.Beržiniui prireikė penkių metų įrodyti, kad jis buvo įkalintas pagal žinomai melagingą kauniečio Kęstučio Tauro pareiškimą.

 

O tą pareiškimą K.Taurą privertė parašyti Kauno prokurorai, keršydami už tai, kad A.Beržinis pradėjo tyrimą prieš Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro A.Čiurlio pavaduotoją Juozą Bagdonavičių. Pastarasis keldavo baudžiamąsias bylas tiems žmonėms, į kurių turtą nusitaikė, pasodino juos į kalėjimą, o paskui leido suprasti, kad visos problemos pasibaigs, jeigu to turto auka atsisakys prokuroro naudai.

 

Šį prokuroro nusikaltimą tyręs A.Beržinis pats buvo apkaltintas, ir pasodintas į kalėjimą, prokurorai iš bylos išėmė dokumentus, kad visus pinigus jis sumokėjo tam K.Taurui.

 

Tada A.Beržinis pažadėjo, kad sumokės kyšį už bylos nutraukimą. „Tuomet man buvo pasakyta, kad galiu ramiai važiuoti į posėdį, nes pats Kauno apygardos teismo pirmininkas A.Milinis atsirado teismo kolegijos, kuri nagrinėjo mano bylą, sudėtyje, – pasakojo A.Beržinis, – man iš karto buvo pasakytam, kad byla man bus nutraukta. Ir tas pareigūnas man pasakė, kad nu, supranti, iš kitų reikėtų daugiau už tą paslaugą, tačiau iš tavęs užteks ir dešimt tūkstančių. Sakau, gerai, jeigu taip lengvai viskas apsiverčia byloje, tai sakiau gerai, pažiūrėsime. Milinis buvo toje teisėjų kolegijoje, kuri nagrinėjo mano bylą, ir man pasakė, kad tos bylos nebus, nes viskas sutvarkyta. Ir iš tiesų – nuosprendį man panaikino, gražino prokurorams tirti viską iš naujo”.

 

– – Už ką kalėjime sėdėjo Sadauskas?

– Aš nežinau, kokį straipsnį jam pritaikė, ir manęs tai nelabai domino.

– Tačiau jį perkėlė pas tave į kamerą?

– Ne, neperkėlė, nors ir turėjo Sadausko pareiškimą perkelti jį pas mane. Jo neįleido, o Sadausko nužudymą nurašė ant „agurkinių”, nors jų lyderis Velečka jo net nepažinojo. Galima pasidomėti, kas buvo suinteresuotas Sadauską pakloti, nes jis tikrai buvo policijos informatorius.

V.Sadauskas prašėsi perkeliamas į kamerą, kurioje buvo laikomas A.Beržinis – šis galvoja, kad V.Sadauskas buvo policijos agentas, bandantis išgauti iš jo informacijos

– O kas Sadauską kėlė į prezidentus?

– O kas stovi už Lietuvos policijos, prokuratūros, teismų? Ir kas stovi už šių struktūrų informatorių, kuriems yra nurodoma, ką ir kaip daryti? Koks vaizdelis, kaip Rusijos prezidentas Jelcinas per Sąjūdžio veikėjus organizavo, kad Lietuvoje būtų likusi visa „pakabinta” sovietinė teisėtvarka? Kodėl ji taip išsidirbinėja, ir kodėl visa Lietuva apie teisingumą kalba kaip apie kažkokią mistiką? Todėl, kad visi tie pseodoteisėjai ir pseudopareigūnai, kurie užima aukštas pareigas, turi vieną tikslą – destabilizuoti padėtį Lietuvoje, kad kuo daugiau žmonių piktintųsi teisingumu, ir griautų valstybę iš vidaus. Jelcinas savo laiku džiaugėsi, kad Lietuvoje rusams pavyko išsaugoti sovietinę represinę struktūrą. Pats pagalvok, jeigu nacių teisėtvarka būtų likusi po Antrojo pasaulinio karo toliau dirbti, ir jie aiškintų, kad su naciai neturi nieko bendro. O juk visa sovietinė teisėtvarka kam dirbo? Teisingai, KGB ir represinėms struktūroms. be KGB leidimo nė vienas teisėjas neatsisėdo į savo kėdę, jeigu nesutikdavo bendradarbiauti. Kas Lietuvoje dirbo KGB? tai tiksliai žinau, nes esu daug kalbėjęs su jų aukomis. Tik lietuviai, kurių tėvai arba jie patys buvo santuokoje  su rusais, arba tėvų santuokos taip pat buvo mišrios. nė vieno gryno lietuvio nebuvo KGB, nes jie nebuvo patikimi. Gryni lietuviai pasirodė KGB tik tada, kai prasidėjo Sąjūdis. KGB reikėjo vietos kadrų, o jų nedaug sutiko bendradarbiauti. Todėl kažkokiu būdu KGB atsirado ir tikrų lietuvių. Mano domėjimasis KGB nepraėjo be pėdsakų, nes jie iš karto pradėjo domėtis, kaip mane išvyti iš darbo VSD, ir kaip mane sukompromituoti.  Ir kaip viena grupuotė, kuri ir dabar dirba „Lietuvos teisingumui”, siūlė man dirbti jiems. Tai buvo dar prieš 20 metų, tačiau jie man pasiūlė dirbti jiems, žadėjo kad galėsiu likti VSD, gausiu 5 tūkst. litų algą už nieką, vien už tai, kad vykdysiu jų nurodymus. Jie man davė dvi dienas pagalvoti, o paskui, kai atsisakiau, ėmė mane visaip kaip vyti iš VSD – per medicininę komisiją ir pan.  Netgi prezidentas A.Brazauskas man siūlė būti jų grupuotėje, o „abonentas” jo vardu pavadino vieną mokyklą ir davė Vilniaus  garbės piliečio vardą. Man buvo pasiūlyta stoti į AMB grupuotę, ir atsisakius iš karto supratau, kad man bus blogai. Nes jie iš karto pradėjo fabrikuoti baudžiamąsias bylas. ir man baigėsi ne taip, kaip Vytautus Pociūnui, nes jį patvarkė labai greitai. V.Pociūnas žinojo, kur dingo labai dideli pinigai, todėl jį labai greitai ir nužudė.

– O kaip baigėsi tam Kauno prokurorui Juozui Bagdonavičiui, kuris įtariamas kyšio ėmimu?

– Nežinau, nes jį teisia tas pats Kauno apygardos teismas, su kuriuo J.Bagdonavičius jau seniai darė biznį. Šiame teisme dirba visi kriminaliniai nusikaltėliai ir recidyvistai, kurie gamina „teisingumą”.

– Šiam teismui vadovavo toks Albertas Milinis, dabar advokatas?

– Taip, jis pats save paskyrė į tą kolegiją, kuri nagrinėjo mano bylą, kai aš pažadėjau, kad sumokėsiu kyšį. kai R.Gurklys ir jo chebra pavogė iš mano bylos medžiagą, kad galėtų mane nuteisti. Tada aš pažadėjau, kad sumokėsiu jiems kyšį, ir A.Milinis pats nagrinėjo mano skundą. ir ta pavogta medžiaga greitai atsirado byloje. Tik tada, kai pažadėjau sumokėti kyšį. Juk toks J.Bagdonavičius žino tiek, kad užtektų jam tarti bent vieną žodį, ir pusė to teismo teisėjų būtų pasodinti. Todėl bent jau šiame teisme jam niekas negresia. Todėl šiame teisme vyksta tik proceso komedija. jeigu tą J.Bagdonavičių teistų kituose miestuose, gal ir būtų kažkoks teisingumas, nors ir taip – ten dirba ta pati gauja.

– Kas įvyksta tiems, kurie dirba policijos agentais?

– Jais atsikratoma. Nesvarbu, kuriai grupuotei – „daškinių” ar „agurkinių” priklausai, jų laukia mirtis. ir jie patys įvykdo nuosprendžius.

– O tai kas ir už ką nužudė Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių? Ar jis tikrai priklausė klubui žmonių su specialiais poreikiais?

– Yra tokia versija, tačiau negaliu sakyti, kur jis dar buvo įmaišytas ir susijęs. Tik vieną galiu pasakyti, kad tie, kurie susiję su grupuotėmis, ir jeigu juos nuspręsta pašalinti, jie neišgyvens. Noriu pasakyti, kad tokioms  grupuotėms, kurios „gamino” teisingumą, priklausė ir Panevėžyje nužudytas komisaras Piskunovas, ir kartu su juo buvusi prokurorė. O tam banditėliui, kuris juos nužudė, buvo greitai atkeršyta – jis teismo nesulaukė. Ištyrinėk kitus pareigūnus, kurie taip pat buvo nužudyti. Visi jie buvo susiję su nusikalstamomis grupuotėmis ir jie buvo nužudyti bijant, kad pradės kalbėti. Tiems, kurie susiję su grupuotėmis, iš karto skelbiamas nuosprendis. Ką tai reiškia? Šios grupuotės turi mafijos veiklos požymių. Manau, kad jeigu parašyti daugiau straipsnių apie Artūro Paulausko biografiją, tai iš karto Lietuvoje ims daugėti pagautų rusų šnipų. Juos gaudys vieną po kito.

– Buvo toks generalinis policijos komisaras V.Grigaravičius?

– Žinau, kaip iš policijos sandėlių dingdavo konfiskuotos cigaretės, ir kažkas bandė už tai bausti V.Grigaravičių, tačiau iš karto gavo komandą jo neliesti.

– Taip, tačiau V.Grigaravičius dabar Alytaus miesto metas, piliečių komiteto pirmininkas? Aš rašiau, kaip V.Grigaravičius bandė pašalinti V.Junevičiaus konkurentus iš „Alitos” privatizavimo.

– O kodėl Grigaravičius parašė tą pažymą, kas jo paprašė?

– V.Junevičius ir co, kurie „Alitą” nusipirko pusdykiai.

– O kas už tos chebros stovėjo?

– Tas pats „Daškė”, kurį vėliau nušovė.

– O kas dar buvo suinteresuotas, kad italai nenusipirktų „Alitos”? Tuo buvo suinteresuotas premjeras A.Brazauskas. O kokį jis už tai gavo kyšį? Kelis šimtus tūkstančių.  Todėl kai „abonentas” suteikia A.Brazauskui Vilniaus garbės piliečio vardą, mane ima juokas. Gal tai jumoro forma?