Karolis Venckus : Kas vyksta su JAV prezidento rinkimais?

Trumpai aprašysiu kokie teisminiai procesai vyksta dėl JAV prezidento rinkimų ir ko galima iš to tikėtis. Taip pat šiek tiek aprašysiu kaltinimus rinkimų klastojimu. Ir kokia galimybė, kad Donaldas Trampas liks poste. Aprašysiu kuo labiau nešališkai ir bandysiu nurodyti faktus, o ne vienos ar kitos pusės įsitikinimus. Bet kaip visados bus nepatenkintų, tai čia jau ne mano problema.

Visų pirma: ar Trampas gali išlikti prezidentu? Teoriškai atsakymas būtų – taip, realiai – ne. Ne vienas Trampo gerbėjas Lietuvoje klausia, kodėl žiniasklaida jau skelbia nugalėtoją, jeigu dar iki galo nėra suskaičiuoti balsai ir Bidenas dar nėra oficialiai paskelbtas laimėtoju. Tai iš esmės vyksta per kiekvienus rinkimus, JAV žiniasklaida turi mechanizmą, kad pasirodžius daliai rezultatų, yra prognozuojamas nugalėtojas. Vienintelis skirtumas, kad šiais metais nugalėtojas nebuvo paskelbtas rinkimų vakarą. Lygiai taip pat buvo 2016 metais, kai Trampas buvo paskelbtas išrinktuoju prezidentu, dar nesuskaičiavus visų balsų.

1 dalis: Kaip Trampas galėtų išlikti poste?

Pirmas būdas. Kadangi JAV prezidentas nėra renkamas tiesiogiai (trumpas video kaip vyksta rinkimai: LINKAS), o yra renkamas rinkikų, tikrieji JAV rinkimai dar neįvyko. Rinkikai balsuos gruodžio mėnesį. Norint laimėti prezidento rinkimus, reikia bent 270 rinkikų (šiuo metu Baidenas turi – 279, Trampas – 214, ir 45 iš Aliaskos, Arizonos, Džordžijos, Šiaurės Karolinos nėra paskirti). Kadangi rinkikai nebūtinai turi balsuoti už savo kandidatą, Trampui norint išlikti poste paprasčiausias būdas būtų dalį Baideno rinkikų perkalbėti balsuoti už jį. Tačiau tai būtų be galo sudėtinga, kadangi dauguma rinkikų yra vietiniai partijų vadovai, nariai, politikai. Mažai tikėtina, kad jie nebalsuos už savo kandidatą (2016 metais – 10 rinkikų balsavo už kitą kandidatą negu atstovavo).

Antras būdas kaip Trampui išlikti prezidentu būtų naudoti savo politinę įtaką vietiniams Respublikonų politikams. Kadangi rinkikus tvirtina kiekvienos valstijos atstovų rūmai, ir ne retai turi pilną autonomiją, Trampas galėtų daryti spaudimą respublikonų politikams iš valstijų, kur Trampas pralaimėjo, tačiau kuriose respublikonai kontroliuoja atstovų rūmus. Tačiau jeigu vietinė valdžia nusiųstų rinkikus, kurie neatstovauja kandidato, laimėjusio tą valstiją, tai turbūt būtų politinė savižudybė tiems vietiniams politikams.

Trečias būdas būtų kova per teismus, kas iš esmės ir vyksta dabar, tačiau ne taip kaip įsivaizduoja kai kurie. Teismas gali nuspręsti panaikinti dalį biuletenių ar priversti perskaičiuoti balsus (nors perskaičiavimas tikėtina nepakeis rezultatų), taip pat pratęsti ar sustabdyti balsų skaičiavimą/perskaičiavimą. Tačiau apie kovą teismuose šiek tiek vėliau.

Ketvirtas ir realiausias būdas kaip Trampas galėtų išlikti poste yra perkelti rinkimus į kongresą. Naudojant ankstesnius tris išvardintus metodus, siekti, kad nė vienas kandidatas nesurinktų 270 rinkikų balsų, tuomet prezidento rinkimai persikeltų į JAV atstovų rūmus. Tuomet kiekviena kongreso delegacija (vienas balsas per valstiją) balsuotų už prezidentą. Nors ir demokratai turi daugiau atstovų rūmų narių, respublikonai kontroliuoja daugiau delegatų (demokratai labiau susikoncentravę į keletą valstijų). Trampas tikriausiai laimėtų tokį balsavimą.

2 dalis: Balsų perskaičiavimas. Trampas jau kreipėsi dėl balsų perskaičiavimo keliose valstijose. Greičiausia balsai bus perskaičiuoti Arizonoje, Džordžijoje, Mičigane, Nevadoje, Šiaurės Karolinoje, Pensilvanijoje ir Viskonsine. Kai kuriose valstijose balsų perskaičiavimas yra skelbiamas automatiškai esant mažam balsų skirtumui, kitose valstijose reikia kreiptis dėl balsų perskaičiavimo. Kolkas Džordžijos valstija paskelbė apie automatinį balsų perskaičiavimą, tuo tarpu Trampas paprašė perskaičiuoti balsus Viskonsine (šis procesas nebus pigus ir Trampui kainuos apie 3.5 milijonų JAV dolerių). Žinoma, perskaičiavimas nereiškia, kad rezultatai drastiškai pasikeis, tačiau kažkiek pasikeisti gali.

3 dalis: Teisminiai procesai. Trampo kampanija jau pateikė dešimtis (o gal jau šimtus) skundų į teismus su skirtingais prašymais. Praeitą savaitę Trampo atstovai kreipėsi į teismą, kad sustabdyti paštu atėjusių balsų skaičiavimą vienoje Nevados apygardoje, jų prašymas buvo atmestas. Trampas tai pat pateikė kitą skundą Nevadoje, teigiant, kad turintis balsų klastojimo įrodymų (kol kas nėra jokio sprendimo). Trampo kampanija taip pat kreipėsi į teismą Mičigane ir Pensilvanijoje, prašydami sustabdyti balsų skaičiavimą, kol Trampo kampanijos darbuotojai galės peržiūrėti jau suskaičiuotus balsus, kurie atėjo paštu (Mičigane šis prašymas buvo atmestas kaip neturinti pagrindo, Pensilvanijoje teisėjas leido peržiūrėti suskaičiuotus balsus dalyvaujant abiejų kandidatų atstovams). Džordžijoje teismas atmetė Trampo skundą, kuriame buvo teigiama, kad valstijoje balsai paštu buvo sumaišyti su balsais paštu, kurie nebuvo atsiųsti laiku. Trampo kampanija taip pat prisijungė prie Aukščiausio Teismo bylos, kurioje bylinėjamasi dėl balsavimo paštu terminų Pensilvanijoje. Trampo kampanija taip pat pradėjo aktyviai rinkti pinigus teisminiams procesams (nors prašymuose parašyta, kad 60 % surinktų pinigų bus naudota padengti rinkimų skoloms).

4 dalis: Aukščiausias Teismas. Trampas ne kartą teigė, kad kreipsis į aukščiausią teismą, tačiau nėra aišku, ar jis tai gali daryti. Tačiau yra galimybė, kad bent vienas iš pateiktų skundų pasieks Aukščiausią teismą. Aukščiausiojo teismo įsikišimas į prezidento rinkimus jau turi tam tikrą precedentą – 2000 metais, Demokratų kandidatas Alas Goras kreipėsi į teismą dėl balsų perskaičiavimo Floridoje, tačiau balsų perskaičiavimas buvo sustabdytas Aukščiausio Teismo ir dėl to prezidento rinkimus laimėjo Džordžas Bušas. Tačiau tuo atveju tai buvau žymiai paprastesnė byla, kurios sprendimo pagrindinė priežastis buvo, kad tiesiog balsų skaičiavimo laikas pasibaigė. Tačiau Aukščiausias teismas iš esmės turi neribotą galią, taigi jeigu Trampas pateiktų rimtus rinkimų klastojimo įrodymus, rinkimai galėtų drastiškai pasikeisti.

5 dalis: rinkimų klastojimo įrodymai. Čia spėju bus labiausiai kontraversiška šito straipsniuko dalis ir dalis žmonių liks nepatenkinti, bet aš bandysiu tikrai kuo nešališkiau į viską nešališkai pažiūrėti. Taigi, Trampas jau ilga laiką kalba apie galimai suklastotus rinkimus, kadangi šiais metais labai daug rinkėjų balsuoja paštu. Trampas ne kartą kritikavo tokį balsavimą (nors pats taip pat balsavo paštu). Tai Trampo ne pirmas kartas, kuomet jis kaltina rinkimų klastojimu. Prieš 2016 metų rinkimus Trampas taip pat nemažai kalbėjo, kad rinkimai gali būti suklastoti, tačiau kadangi jis laimėjo, tos kalbos baigėsi. Taip pat dabar yra šiek tiek kita situacija, nes Trampas yra dabartinis prezidentas, o jau nebe verslininkas, sumanęs kandidatuoti į prezidentus. Aš nesu nė užtektinai protingas, nė užtektinai išsilavinęs, kad galėčiau įvertinti kaltinimus rinkimų klastojimu (jeigu įdomu, galiu kitame straipsnyje apžvelgti konkrečius Trampo kaltinimus). Tačiau trumpai apibendrinant, šiuo metu Trampas daug kalba, bet mažai pateikia įrodymų. Yra keletas įvykių (juos taip pat galiu apžvelgti kitame straipsnyje), kurie galimai rodo tam tikrą rinkimų neskaidrumą (pvz. Trampo stebėtojai buvo neįleisti į kažkurį balsų skaičiavimą), bet daugumą kaltinimų yra tik Trampo kalbos ir bent jau kol kas jis tam nėra pateikęs rimtų įrodymų.

Aš linkęs manyti, kad rinkimų rezultatai nesikeis. Bet žinoma, galiu būti neteisus.