Kada apeliacinio teismo vedlys Algimantas Valantinas prisiims atsakomybę už Kremliui naudingą „mūsiškių“ teisėjų agresiją?
Kada apeliacinio teismo vedlys Algimantas Valantinas prisiims atsakomybę už Kremliui naudingą „mūsiškių“ teisėjų agresiją?
Ugnė Kryžiutė
Pompastiškas kvailių paradas tęsiasi. Žmonių pasipiktinimas pasiekė apogėjų dėl 8 metus išimtinai Prezidentės D.Grybauskaitės priežiūroje esančios teisminės valdžios krizės. Visuomenė jau seniai nebetiki trijų pakopų teismų sistemos garbingumu. 2018-ųjų pabaigoje Teisėjų taryba išsirinko naują vedlį. Dabar teisminės valdžios elitui vadovauja Sovietų Sąjungos represinėje struktūroje – prokuratūroje ištikimai tarnavęs Algimantas Valantinas, nuo 2016-ųjų Prezidentės dekretu paskirtas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku. Šliaužianti teisminės valdžios okupacija? Ar išties?
Vienok, sėdėdamas ant dviejų kėdžių A.Valantinas turi ir dvigubą pareigą ginti teisėjų ir teismų nepriklausomumo įvaizdį visuomenėje, užtikrinti visuomenės pasitikėjimą teismais, stebėti visų teisėjų elgesį ir tinkamu metu inicijuoti neeilinį pažeidžiamų teisėjų veiklos vertinimą. Ar su sovietų okupacine valdžia bendradarbiavęs dabartinis Teisėjų tarybos pirmininkas A.Valantinas prisiims ir dvigubą atsakomybę už Kremliui naudingą dabartinių teisėjų veiklą?
2019-01-02 dieną vilnietis žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda kreipėsi į teisminės valdžios atstovą Algimantą Valantiną su skundu „Dėl teisėjo Rinaldo Adamonio keliamų grėsmių valstybės nacionaliniam saugumui.“ Žinia, pastarasis Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas neatsitiktinai susilaukė itin nepalankaus žiniasklaidos vertinimo. Yra priežasčių manyti, kad teisėjas yra pažeidžiamas. Šiuo atveju žiniasklaidoje dėstomi ir nagrinėjami teisėjo R.Adamonio veiksmai (daugybė baudžiamojo proceso pažeidimų), jo procesinis elgesys griauna žmonių tikėjimą teismų sistemos garbingumu, o tai kelia realią grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui.
Teisėjų tarybos pirmininkui A.Valantinui skirtame skunde aktyvistas įspėja: „Turiu pakankamai duomenų, kad galėčiau vertinti teisėjo R.Adamonio elgesį kaip sąmoningą veikimą prieš valstybės konstitucinę santvarką ir kaip realią grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Manau, kad teisėjas yra patekęs į savo tėvo – buvusio KGB papulkininkio Igno Adamonio įtaką ir tęsia savo tėvo pradėtą veiklą, nukreiptą prieš valstybės teritorinį vientisumą.“
Negalima teigti, kad žiniasklaida kritikuoja teisėją R.Adamonį naudodama nesąžiningus ar neetiškus metodus. Nė vienas žmogaus teisių aktyvisto kritikuotas teisėjas, prokuroras ar policijos pareigūnas nėra dėl to kreipęsis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ar dar kitaip viešai paneigęs paskelbtą informaciją. Abejotinas manymas, kad teisėjas R.Adamonis nėra įpareigotas sekti žiniasklaidą. Mano žiniomis, aktyvistas periodiškai teikia teisėjui R,Adamoniui į tarnybinio elektroninio pašto dėžutę arba „Lietuvos paštu“ visas publikacijas, kuriose minima teisėjo pavardė.
Taigi, teisėjas R.Adamonis sužinojęs, kad žiniasklaida pateikė įrodymus apie tai, kad jis konkliudentiniais veiksmais rodo nepagarbą ir nelojalumą valstybei, nevengia buvusios Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės direktorės S.Jurgelevičienės daromos įtakos, turėtų jautriai, adekvačiai reaguoti, kad savo elgesiu nežemintų teisėjo vardo ir saugotų nepriekaištingą reputaciją. Deja, teisėjas elgiasi atvirkščiai, kadangi, matyt, turi tikslą pasinaudodamas žiniasklaida diskredituoti mūsų valstybę ir jos institucijas. Na, o jeigu teisėjas R.Adamonis turi įrodymų, kad žiniasklaida neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymą, kyla protingas ir logiškas klausimas, kodėl nuo 2016 metų jis nesiėmė jokių priemonių tokiai veiklai nutraukti.
https://www.youtube.com/watch?v=ORFk3flQbFQ
Spauda ne kartą rašė, kad „gyvsidabrio byloje“ teisėjas R.Adamonis agresyviai užsipuolė valstybę, siekdamas iš jos prisiteisti neturtinę žalą. Mano žiniomis, teisėjo R.Adamonio agresija pasiekė tikslą. Panevėžio apygardos teismas iš valstybės jam priteisė penkiasdešimt tūkstančių EUR dydžio „prizą“ – neturtinę žalą. „Tai buvo teroristinis aktas, nukreiptas prieš grupę žmonių, teisme juk lankėsi daugybė žmonių. Daugybę metų nuodijama“, – BNS yra sakęs teisėjui byloje atstovavęs advokatas Gintaras Černiauskas. Tačiau, priešingai advokato teiginiams, nei dabartinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, nei kiti tuometiniai Ukmergės apylinkės teismo teisėjai nereiškė pretenzijų valstybei minėtoje byloje, kadangi nemano, kad valstybė prisidėjo prie „teroristinio akto“.
Spauda ne kartą rašė apie sąsajas tarp R.Adamonio, verslo grupių ir valstybės vykdomų viešųjų pirkimų. Viešojoje erdvėje apstu informacijos apie paviešintą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadą, kad verslo grupės daro įtaką teismams ir valstybės viešiesiems pirkimams tam, kad laimėtų viešųjų pirkimų kontraktus. Skelbiama, kad besipriešinantys koncernų valiai asmenys yra tildomi, bauginami ir terorizuojami keliant jiems strategines teismines bylas. Prisiminkime Seimo NSGK nariui Vytautui Bakui iškeltą ir dabar teisme nagrinėjamą strateginę bylą.
Paviešinti įtarimai, kad tuometinė Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė galėjo prašyti Vilniaus apygardos prokuratūrai vadovavusio Ramučio Jancevičiaus paramos. Paskui buvo pradėta nuožmiausia institucinė agresija, nukreipta prieš žmogaus teisių aktyvistą. Žinia, dar 2014 metais Zigmantas Šegžda viešai pareiškė, kad galimai dėl Sigitos Jurgelevičienės netinkamos viešųjų pirkimų proceso priežiūros milijardinės sumos atkatų pagalba patenka į verslo koncernų, valstybės tarnautojų ir politikų aruodus. Teisėjas R.Adamonis (nagrinėjantis aktyvistui iškeltą baudžiamąją bylą) bei Ramutis Jancevičius, eidamas Ukmergės vyriausiojo prokuroro pareigas, kartu nagrinėjo baudžiamąsias bylas 1995 metais, tad turi bendrų reikaliukų tvarkymo patirtį.
Pažymėtina tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Gytis Normantas, dešinioji Ramučio Jancevičiaus ranka (VSD pažymoje yra cituotas G.Normanto vaidmuo), buvo paskirtas valstybės atstovu Zigmanto Šegždos iškeltoje civilinėje byloje prieš Lietuvą. Įtariama, kad šioje byloje minėtam prokurorui buvo paskirta konkreti užduotis apginti Baudžiamojo proceso kodekso ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimus aktyvistui iškeltoje baudžiamojoje byloje padariusius teisėją Rinaldą Adamonį ir tuometinį teisėją Algimantą Valantiną. O kadangi Ramutis Jancevičius pernai perbėgo dirbti pas Mockų, galutinai išaiškėjo, kieno interesams atstovavo ir tebeatstovauja R.Jancevičius ir jo senas prietelis teisėjas R.Adamonis. Kartu išaiškėjo, kodėl dabartinis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas dėl savo svaiginančios karjeros galėtų būti itin skolingas Mockui.
Neatmestina versija, kad sovietų okupacijos laikais tarnaudamas prokuroru SSSR prokuratūroje R.Jancevičius galėjo bendradarbiauti su KGB skyriaus viršininku sovietų papulkininkiu Ignu Adamoniu (teisėjo R.Adamonio tėvu). Taigi, kas galėtų paneigti prielaidą, kad „ginklo draugai“ užmaskuotai tęsia Raudonosios Armijos agresiją, nukreiptą prieš mūsų valstybę? Žinant, kad R.Jancevičius viešai pasisakė turintis kompromituojančią medžiagą apie konkrečius Seimo narius, nesunku suprasti, kokiais metodais veikiama ir kiek tai pavojinga valstybės nacionaliniam saugumui.
Kadangi situacija valstybėje vystosi itin grėsmingai, žmogaus teisių aktyvistas visą jam žinomą informaciją nuolat teikia Generalinei prokuratūrai, Seimo nariams ir Prezidentūrai, reikalaudamas skubos tvarka reaguoti užkertant kelią KGB pagrindu suformuotos mafijos užkardymui. Apmaudi aplinkybė, kad į nusikalstamų elementų žabangas, pasak spaudos, galimai yra patekę daugiau kaip dvidešimt Vilniaus apygardos teritorijoje dirbančių teisėjų, įskaitant Rinaldą Adamonį ir Algimantą Valantiną. Pažeidžiamų teisėjų sąrašai skelbiami viešojoje erdvėje ir atnaujinami.
Kad vaizdas būtų išsamesnis, turime pripažinti, jog nusikalstami elementai į aktyvistui keliamas bylas stengiasi įtraukti ir jo mažametę dukrą – apie tai rasite daug informacijos internete. Spauda pažymi išskirtinį atvejį, kai teisėjas R.Adamonis 2016 metais, net nesusipažinęs su civilinio ieškinio turiniu, žmogaus teisių aktyvisto penkiametę dukrą pripažino nukentėjusiąja(!) jam iškeltoje byloje, nors kaltinamame akte jis nėra kaltinamas kokia nors veika prieš vaiką.
O štai civilinėje byloje (Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė) aktyvistas ką tik patyrė dar vieną S.Jurgelevičienės (buvusios VPT direktorės) psichinės prievartos aktą. S.Jurgelevičienės advokatė yra advokatų tarybos narė Ingrida Krolienė (Montvydienė), pagarsėjusi savo ryšiais su Juzefu Kozubovskiu, iš spaudos žinomu buvusiu KGB karininku. 2018 m. gruodžio 10 dieną elektroniniu paštu aktyvistas gavo S.Jurgelevičienės ir jos advokatės I.Krolienės grėsmingus reikalavimus: a) Z.Šegžda turi sumokėti šimtą tris tūkstančius eurų atsakovei S..Jurgelevičienei už jos namų valdą, o už tai ji atsisakys reikalavimo priteisti išlaikymą dukrai Z.Šegždos turtu; b) S.Jurgelevičienė reikalauja, kad Z.Šegžda su ja bendrai parduotų nekilnojamąjį turtą, nustatant jo pradinę pardavimo kainą – du šimtus dešimt tūkstančių eurų; už šią kainą per 3 mėnesius nepardavus, S.Jurgelevičienė diktuoja, kad turto pardavimo kaina būtų mažinama iki šimto aštuoniasdešimties tūkstančių eurų. Teksto autorė mano, kad minėtuose S.Jurgelevičienės ir advokatės Ingridos Krolienės veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, numatytų Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalyje – didelės vertės turto prievartavimas.
Visuomenės pagrįstą pasipiktinimą kelia tai, kad teisėjas R.Adamonis žiniasklaidoje formuoja apie save nuomonę, kad visuomenės požiūriu jo elgesys galėtų būti vertinamas kaip neadekvatus. Labai gaila, bet mano kaip nešališkos stebėtojos subjektyviu vertinimu teisėjas sąmoningai to siekdamas pelnė užkietėjusio kvailio vardą iš karto po to, kai buvo paskelbta skandalinga 2018-11-27 publikacija JAV lietuvių internetiniame portale „Bičiulystė“: „Zigmantas Šėgžda. Teisminė valdžia tarp šiapus ir anapus: nelabasis, žąsinas Gagonas ir mafija.“
Nepriimu jokių R.Adamonio pasiteisinimų, kad jis šios publikacijos neskaitė. Ir toliau tęsdamas „teisingumo vykdymą“ (susidorojimą) aktyvistui iškeltoje politiškai motyvuotoje byloje teisėjas R.Adamonis savo konkliudentiniais veiksmais pripažino tai, ko labiausiai nenorėjau. Jis, manyčiau, norėdamas to ar ne, pripažino nesąs teisėjas, bet kažkas kitas, jei norite, nelabasis, mafijozas ar pasakos veikėjas žąsinas Gagonas. Protingas žmogus suvoktų, kad publikacijoje teisėjas dėl savo agresyvių veiksmų yra itin aštriai kritikuojamas, negailestingai pašiepiamas. Tačiau R.Adamonis dedasi nesuprantąs, kad kritika liečia tiesiogiai jo asmenį, Žinote, kad po to, kai paskelbus minėtą publikaciją kiekvieną kartą į teismo posėdžių salę įžengia taip vadinamas teisingumą vykdantis teisėjas, ypač apmaudu, bet galime vizualizuoti, kad ten matome ne teisėją, o tik teisėjo mantija aprėdytą žąsiną.
Prezidente Dalia Grybauskaite, prašau, skubos tvarka patraukite iš pareigų atgrasiai šnypšti ir įkyriai gnaibytis temokantį agresyvų žąsiną! Apmaudu, bet turiu rimtą dingstį manyti, jog taip veikdamas valstybės tarnautojas sumušė visus kvailumo rekordus, prarado elementarią savivertę ir savivoką. Zigmantas Šegžda 2019-01-02 dokumente pabrėžė, kad jis, „kaip kiekvienas kitas pilietis, deja, matydamas teisėjo vardą ištikusią devalvaciją, turi konstitucinę pareigą apie tai informuoti Teisėjų tarybą, kaip ir turi teisę į teisingą ir nešališką teismą, turi teisę teikti įrodymus dėl teisėjų neadekvataus veikimo ir jų daromų teisės aktų sistemingo pažeidimo“.
O čia mūsų visuomenė ir teisėjas R.Adamonis patenka į paralelinę realybę ir yra priversti dalyvauti, deja, nevykusioje teismo parodijoje. Gaila, kad esame priversti stebėti netikro teismo inscenizaciją Lietuvos Respublikos herbo ir vėliavos akivaizdoje. Esu įsitikinusi, kad neturi jokios teisės vykdyti teisingumą, negali teisti žmonių akivaizdžiai moraliai degradavęs teisėjas, deja, savo asmens pavyzdžiu demonstruojantis agresyvaus žąsino elgseną.
Nešališkas protingas stebėtojas šioje situacijoje turėtų pastebėti, kad publikacijoje išdėstyta teisėjo R.Adamonio agresija yra itin naudinga Kremliui, suinteresuotam veikti prieš mūsų valstybės konstitucinę santvarką ir teritorinį vientisumą. Publikacija skirta tobulinti teisminės valdžios veiklą, kritikuoti teisėjų netinkamą elgesį ir nesiekia įžeisti ar pareikšti nepagarbą teisingumą vykdančiam konkrečiam teisėjui ar teismui.
YouTube kanale šia tema rasite reportažą iš Vilniaus regiono apylinkės teismo. Malonaus žiūrėjimo!
Kas per velniava su tais teismais, Algimantai Valantinai, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininke?!
Šaltinis. Zigmantas Šėgžda. Teisminė valdžia tarp šiapus ir anapus: nelabasis, žąsinas Gagonas ir mafija
