Ką dėl masinės korupcijos Vilniaus apylinkės ir apygardos teismuose mano naujoji Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė?

Aurimas Drižius

Prieš pačias Kalėdas gavau naujosios Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Širinskienės atsakymą į mano laišką „Dėl masinės korupcijos Vilniaus apylinkės ir apygardos teismuose”.

Primenu, kad savo laiške išdėsčiau, kaip Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismo teisėjai (iš viso 18 personų, save vadinančių „teisėjais”) yra spaudos darbą pavertę nusikalstama veikla, t.y. uždraudę man rašyti straipsnius apie tai, kaip buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas įtakojo „Mažeikių naftos” privatizavimą.

Nors Kontitucijoje draudimas rašyti straipsnius ar kitaip įtakoti spaudos darbą yra aiškiai įvardijamas kaip „cenzūrą”, ir tą cenzūrą specialiai uždraudžia Konstitucijos straipsnis „Cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama”, tačiau visas Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir Aukščiausias teismas atvirai spjauna į Konstituciją ir įstatymus – nusikaltėliai, prisistatantys „teisėjais”, įveda cenzūrą ir mane daug kartų teisė vien už tai, kad aš rašiau straipsnius.

Kartu ta pati „teisėjų” gauja penkis kartus atmetė mano prašymą panaikinti cenzūrą, klastodami savo nutartis, ir įrašydami į jas žinomai melagingus duomenis.

Tokiems buvusiems „teisininkams”, kaip Sabatauskas ar koks Šedbaras tai buvo normalu – jie „negali kištis” į teismų darbą.

Galvojau, kad A.Širinskienė turi nors kokį stuburą, palyginus su šiais visais sabatauskais.

Deja, aš smarkiai klydau. Ji tokia pati, kaip visi šie šedbarai, kurie jau beveik 30 metų keičiasi su sabatauskas, ir pridengia visas teisėjų padaromas niekšybes.

O čia pateikiamas ir mano prašymas Širinskienei pradėti parlamentinį tyrimą dėl masinės teismų korupcijos:

2017 m. lapkričio 27 d.

Aurimas Drižius,

El. paštas: llredakcija@gmail.com

Konstitucijos pr. 23b, Vilnius

Tel 868738471

Pareiškimas dėl masinės korupcijos Vilniaus apylinkės ir apygardos teismuose

Jau daugiau nei dešimt metų esu neteisėtai persekiojamas vadinamos Lietuvos „teisėsaugos“ ir vadinamų „teisėjų“, kurie klusniai vykdo buvusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Alvydo Sadecko neteisėtus ir nusikalstamus skundus ir parėdymus. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal A.Sadecko prašymą įvedė cenzūrą, kurią draudžia tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas, ir net penkis kartus išgalvotais motyvais atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, sistemiškai klastodamas savo nutartis.

Dėl visos šios teismų ir prokuratūros nusikalstamos veiklos buvau nuteistas devynis kartus, „teisėjams“ ignoruojant bent kokius įstatymus ir Konstitucijos reikalavimus, buvo nusavintas mano ne mažiau 50 tūkst. eurų vertės 15 arų dydžio žemės sklypas Vilniaus mieste, man du kartus teismai neleido dalyvauti rinkimuose, taip paribodami mano žmogaus teises ir lūkesčius.

Esu neteisėtai nuteistas devynis kartus, teismams ignoruojant bet kokius Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus. Teisėjai, klastodami dokumentus, ir ignoruodami Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, prisidengia savo „nepriklausomybe“ daryti nusikaltimus, todėl niekaip neatsako už savo neteisėtus veiksmus.

A.Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su „prevenciniu ieškiniu“ , kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jis privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino šį A.Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 ir uždraudė atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.

Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia tiek Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.”.

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus” sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.”.

Be to, teismui buvo pateikti įrodymai, kad A.Sadeckas, reikalaudamas uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta“, buvo šios įmonės akcininkas, ką ir pats deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, tačiau ir asmeniškai keitė „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymus, t.y. pats sprendė, kam ir kokiomis sąlygomis gali būti parduotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos“ akcijos. Be to, privati A.sadecko firma „Ekskomisarų biuras“ ir jis pats asmeniškai kaip dividendus gavo milijonus litų iš „Mažeikių naftą“ privatizavusios „Williams International company“ – visi šie pinigai buvo pervedami galimai kaip kyšiai, nes jokių paslaugų „Mažeikių nafta“ iš „Ekskomisarų biuro“ neužsakė, todėl net Valstybės kontrolė savo išvadose nurodė, kad visi „Mažeikių naftos“ pervedimai privačiai A.sadecko firmai buvo neteisėti, padaryti be jokių užsakymų, todėl neteisėti. Tačiau visuose teismo procesuose A.Sadeckas, etatinis „Williams“ konsultantas, prisiekęs sakyti tiesą, teigdavo, kad jis niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, ir niekaip šiame privatizavimo procese nedalyvavo.

Ši neteisėta ir pagal melagingą A.Sadecko skundą įvesta cenzūra buvo pavadinta „teismo sprendimu“ ir aš vien už tai, kad pateikiau įrodymus ir toliau rašiau apie tai, kaip A.Sadeckas susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizacija, buvau daug kartų – net septyniose baudžiamosiose bylose teisiamas už „teismo sprendimo nevykdymą“.

Visuose šiose bylose įrodinėjau, kad A.Sadecko skundas ir parodymai melagingi, o pats „prevencinis ieškinys“ yra niekas kitas, kaip tik cenzūra ir bandymas nutildyti spaudą.

Dėl teisėjų nusikalstamo susivienijimo

Pvz., pirmą kartą mano prašymą atnaujinti bylą nagrinėjęs Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Zaluba atmetė mano prašymą nustatęs, kad tai, kad A.Sadeckas buvo susijęs su AB „Mažeikių nafta” ir jos privatizavimu, yra „viešai žinomos aplinkybės”, todėl viešai žinomų aplinkybių skelbimas yra nusikaltimas.

Kai teismui pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo „Mažeikių naftos” privatizavimo įstatymo autorius, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė (nuotr. viršuje su grybauskaite) atmetė mano prašymą atnaujinti šią bylą, nes „leidėjas turėjo pareigą ypatingai atsakingai domėtis tiek Seimo archyve esančia medžiaga, teismuose nagrinėtomis bylomis bei kitais, viešais priimamais duomenimis”. Nors tie įrodymai tik neseniai buvo patekę man į rankas, ir aš niekaip negalėjau žinoti apie juos anksčiau, teisėja F.Vitkienė man nurodė, kad aš turėjau pareigą apie juos žinoti anksčiau, nei jie buvo įvykę, o jeigu nežinojau, tai jau nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės.

Galiausiai, kai net Vilniaus apylinkės prokuratūra ir teismas pripažino, kad „faktas, kad A.Sadeckas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl AB „Mažeikių nafta” privatizavimo, visada buvo žinomas, niekada nebuvo kvestionuojamas nei A.Sadecko, nei prokuratūros”, kreipiausi dar kartą, kad šis draudimas – rašyti tiesą apie A.Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos” privatizavime – būtų panaikintas. Tačiau net tada Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė atmetė mano prašymą atnaujinti šią civilinę bylą, nes neva tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės.

Teisėja J.Vėgelienė (nuotr. ) nurodė, kad minėtos tiek teismo ir prokuratūros nutartys, kuriose pripažįstama, kad A.Sadeckas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl privatizavimo, „teismų nutarčių argumentai atitinkame kontekste apie buvusius įvykius negali būti laikoma paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu”. T.y. teisėja J.Vėgelienė nurodė, kad aš 2009 m., nagrinėjant šį A.Sadecko skundą, turėjau žinoti, ką 2013 m. nuspręs Vilniaus apylinkės teismas ir prokuratūra. Tokią pat nutartį surašė ir Vilniaus apygardos teismo teisėja R. Janovičienė 2013 m. kovo 14 d. nutartimi.

Visais atvejais teismas nepasisakė dėl mano pagrindinio motyvo – teismas įvedė cenzūrą, kas yra draudžiama tiek Konstitucijos, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymo. Taip pat teismai nevertino ir melagingų A.Sadecko parodymų, kad jie niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta” ir jos privatizavimu, nors buvo šios įmonės akcininkas, ir privatizavimo įstatymų autorius, tačiau teisme sakė, kad niekaip nedalyvavo šiame privatizavime. Nors į teismą iškviesta Lietuvių kalbos profesorė Kalėdienė paaiškino, ką reiškia terminas „dalyvauti privatizavime” – „atlikti tam tikrus veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas”. O Sadeckas asmeniškai atliko visus „Mažeikių naftos” privatizavimo sandorius ir per savo įmonę „Ekskomisarų biuras” valdė „Mažeikių naftą”, t.y. teikė valdymo paslaugas.

Kai pateikiau teismui skundą, prašydamas panaikinti cenzūrą ir nurodydamas, kad minėtu teismo sprendimu buvo įvesta cenzūra, ką draudžia tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Z.Monid sugebėjo pasakyti tik tiek, kad „taip pat nepagrįstas ir netenkintinas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą byloje dėl netinkamo teisės aktų taikymo. Pareiškėjo prašymo teiginiai apie teisę skleisti informaciją, nenustačius, kad skleidžianti informacija neatitinka tikrovės, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, motyvų ir argumentų, kurie suteiktų pagrindą teigti, kad teismo 2009-04-10 sprendime padarytos teisės normų taikymo klaidos”. Ir nė vieno žodžio apie tai, ką savo Visuomenės informavimo įstatymas ir Konstitucija apie cenzūrą.

Teisėja Z.Monid nurodo, kad teismo įvesta cenzūra yra visai teisėta, ir kad A.Drižiaus paminėtos aplinkybės, kad tai prieštarauja Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui, „yra deklaratyvaus pobūdžio”.

Kai apskundžiau šį Z.Monid sprendimą Vilniaus apygardos teismui, šio teismo teisėja R.Petkuvienė neišdrįso tyčiotis iš Konstitucijos ir įstatymų, ji sugalvojo remtis savo išgalvotais motyvais.

T.y. Vilniaus apygardos teismo teisėja R. Petkuvienė savo nutartyje melagingai nurodo, kad „…Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl cenzūros (T.4, b.l. 126) inter alia buvo analizuota Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje (T.4, b.l. 126-135). Taigi ji taip pat nėra nauja aplinkybė tik dėl todėl, kad naudojama kitame kontekste, o apeliacinės instancijos teismui pasisakius dėl prašymo atnaujinti esmės, pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi ar dar kartą spręsti šį klausimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl spręstina, jog pirmosios…”. T.y. teisėja R. Petkuvienė, negalėdama paneigti Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimo, sąmoningai suklastoja savo nutartį, ir parašo, kad dėl šių argumentų jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas savo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi. Tačiau šioje nutartyje nėra nė vieno žodžio apie cenzūrą, net rašydamas skundą aš dar neturėjau Konstitucinio teismo išaiškinimo, kas yra cenzūra. Jį gavau tik vėliau, todėl negalėjau jo panaudoti ir tuo labiau Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje negalėjo nieko pasisakyti dėl cenzūros, nes ji nebuvo paminėta mano skunde. O teisėja R. Petkuvienė sąmoningai, žinodama, kad negali paneigti Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų, melagingai nurodo, kad šie argumentai jau buvo išnagrinėti ir atmesti. Tai yra sąmoningas dokumento klastojimas, įrašant į jį žinomai melagingus duomenis. Teisėja Petkuvienė intelektualiai suklastojo dokumentą, sąmoningai įrašydama į jį melagingą informaciją, ir tai patvirtindama savo parašu.

Vilniaus apygardos teismo teisėjai Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė ir Vytautas Zelianka, priimdami 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį atsisakyti panaikinti cenzūrą, taip pat ją suklastojo, įrašydami į ją žinomai melagingus duomenis. T.y. šioje nutartyje rašoma : „..Atmestinas apelianto argumentas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepasisakė dėl pagrindinio argumento, jog tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pripažįsta, kad pilietis A. nuo 2002 m. iki 2008 m. buvo Seimo nariu ir vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo, rengiant įstatymus dėl AB „Mažeikių nafta” privatizavimo, ir visada buvo žinoma, kadangi pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtą argumentą pažymėjo, jog teismas prevenciniu ieškiniu uždraudė skleisti informaciją, kuri jau kitų teismų sprendimais buvo pripažinta, kaip tikrovės neatitinkanti informacija. Kadangi prevencinio ieškinio esmę sudarė duomenų skleidimas apie neva neteisėtą ar nusikalstamą piliečio A.Sadecko veiklą AB „Mažeikių nafta”, tai pareiškėjo nurodytos aplinkybės – teisėjų argumentų nurodymas priimtose nutartyse dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą piliečio A. atžvilgiu, neįtakoja įsiteisėjusio teismo sprendimo…”.

T.y. šioje nutartyje teigiama, kad teismas uždraudė skelbti informaciją, kuri jau kitų teismų sprendimais buvo pripažinta kaip neatitinkanti tikrovės. Tačiau tai vėlgi melas – nėra jokio teismo sprendimo, kuris sakytų, informacija, kad pilietis A.Sadeckas susijęs su AB „Mažeikių nafta”, neatitinka tikrovės. Pats pilietis A.Sadeckas deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kad buvo „Mažeikių naftos” akcininku, o paskui melagingu skundu pareikalavo, kad man būtų uždrausta rašyti straipsnius apie jo ryšius su šia įmone.

Visos šios aplinkybės yra esminės, apribojančios mano, kaip žurnalisto teisės gauti ir skelbti informaciją. Atvirkščiai – esu persekiojamas dėl to, kad sąžiningai atlieku savo, kaip žurnalisto pareigą informuoti visuomenę apie tokius veikėjus, kaip jau minėtas A.Sadeckas.

LR Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė. LR VIĮ 5 str. 1 d. l p. buvo nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse. Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai. Taigi, ieškovas reikalavo uždrausti kasatoriui naudotis teisėmis, kurias jam suteikia teisės aktai. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai ateityje, sukeliantys realią žalos grėsmę, todėl prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą.

Remdamasis Konstitucija, kad negalima remiantis jos 44 str. įvesti masinės informacijos cenzūrą, ir apie tai labai aiškiai pasisakė LAT 2015 10 01, aš ir kreipiausi su prašymu atnaujinti bylą. Teismas kaip įprasta atsisakė, įvedęs senaties terminą Konstitucijai.

Šiuo savo „prevenciniu skundu“ A.Sadeckas dar 2006 m. neigė bet kokias savo sąsajas su AB „Mažeikių nafta“ ir šios įmonės privatizavimu. Tokius pat parodymus, kad jis niekaip nėra susijęs su AB ‚Mažeikių naftos“ privatizavimu, A.Sadeckas davė net septyniose baudžiamosiose bylose (s Nr. 1- 257-648/2010 (1A-741/2010), 1-100-818/2011 (1A-964/2011), 1-693-503/2011 (1A-312/2012), kai aš toliau rašiau straipsnius, ir pateikiau vis naujus įrodymus apie jo dalyvavimą šiame privatizavimo procese.

T.y. 2006 05 18 d., nagrinėjant Vytauto Kabailos bylą Kauno apylinkės teisme apklaustas A.Sadeckas parodė asmeniškai ruošęs 2001 08 02 d. priimto AB „Būtingės nafta”, AB „Mažeikių nafta”, „Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus, leidžiančius privatizuoti AB „Mažeikių nafta”.

Šios pataisos leido „Mažeikių naftos” akcijas įsigyti Rusijos kompanijai „Jukos”, nes iš įstatymo A.Sadecko iniciatyva buvo pašalintos nuostatos, kad strategines Lietuvos įmones gali įsigyti tik NATO šalyse registruotos įmonės. A.Sadeckas, pats būdamas „Mažeikių naftos” akcininku, ir tai viešai deklaruodamas savo deklaracijoje Vyriausiai tarnybinės etikos komisijai, niekaip negalėjo Seime spręsti savo valdomos įmonės reikalų, tuo labiau rengti šios įmonės įstatymo pataisų. Tačiau jis to nepadarė ir nusižengė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui. Be to, A.Sadecko, kaip tuomečio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, veiklą keičiant įstatymus, galima vertinti, ir kaip valstybės interesų išdavystę, nes jo parengtos įstatymo pataisos sudarė galimybę „Mažeikių naftos” akcijas įsigyti Lietuvai nedraugiškos Rusijos kompanijai. Be to, toks A.Sadecko veikimas yra neteisėtas ir nusikalstamas dar ir todėl, kad Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad „Mažeikių naftos” privatizavimas yra neteisėtas ir Antikonstitucinis, o visi šiame privatizavime dalyvavę veikėjai taip pat veikė neteisėtai.

Todėl A.Sadeckas sąmoningai, žinodamas, kad paduoda melagingą prevencinį skundą, dar 2008 m. kreipėsi su melagingu skundu į teismą, prašydamas uždrausti jį sieti su „Mažeikių naftos“ privatizavimu.

Nes tuo metu A.Sadeckas buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, dalyvavo Seimo rinkimuose, ir bet koks jo paminėjimas „Mažeikių naftos“ privatizavimo kontekste mažino rinkėjų pasitikėjimą A.Sadecku. Nes pats „Mažeikių naftos“ privatizavimas, prasidėjęs 1989 m., ir pasibaigęs 2006 m., buvo skandalingas ir nusikalstamas. Tiek Konstitucinis teismas pripažino, kad šis privatizavimas buvo antikonstitucinis, tiek ir Seimo laikinoji tyrimo komisija buvo suskaičiavusi, kad šis privatizavimas atnešė Lietuvos biudžetui didelių nuostolių.

Todėl tam, kad uždrausti spaudai vykdyti savo funkcijas, ir skelbti visuomenei apie tokius veikėjus, kaip A.Sadeckas, jis ir padavė jau minėtą „prevencinį skundą“, prašydamas uždrausti jį su „Mažeikių naftos“ privatizavimu apskritai.

Kauno miesto apylinkės teisme 2006 05 18 d. 11 val. nagrinėjant Vytauto Kabailos baudžiamąją bylą, kurioje A.Sadeskas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nuskambėjo sekantys A.Sadecko pasisakymai -

kad 2001 08 02 d. priimta AB „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui tai melas ir šmeižtas. Kuo gali grėsti nacionaliniam saugumui? Pakeitimo įstatymo projektai mano pačio taisyti…

„… kad „Ekskomisarų biuras“ tarpininkaudamas „British Baltic Vilnius” gavo 8 mln. litų, nežinau. Nežinau, kiek gavo už suteiktas paslaugas. Aš nesigilinu, kiek gavo“.

Akivaizdu, kad savo parodymuose A.Sadeckas pripažino, kad jo dalyvavimas „Mažeikių naftos“ privatizavimo procese buvo, jam net įstatymo pataisas asmeniškai surašant, ir jo įmonei, kurios akcininku jis yra, tarpininkaujant kitai įmonei privatizavo procese. Beje, pastaruoju teiginiu A.Sadeckas patvirtino, jog jo įmonė net naudos gavo iš „Mažeikių naftos“ privatizavimo.

Kai kreipiausi į prokuratūrą dėl A.Sadecko melagingų parodymų, Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras J.Rėksnys, vengdamas pateikto įrodymo vertinimo, ir nurodydamas, kad A.Sadeckas „nedarė jokios įtakos ‚Mažeikių naftos“ privatizavimui, pažeidė teisingumo ir teisėtumo principus ir apribojo mano teisę ginti savo teises ir įrodyti tiesą dėl galimai melagingų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko parodymų.

Prokuroras J.Rėksnys visai nevertino visų kitų įrodymų apie asmeninį A.Sadecko dalyvavimą net keliuose AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo etapuose ir nevertino jų kaip visumos. Prokuroras taip pat nevertino to fakto, kad A.Sadeckas, pats būdamas „Mažeikių naftos“ akcininku, sprendė šios įmonės privatizavimo klausimus, nors turėjo nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo.

A.Sadeckas ne tik dalyvavo, tačiau faktiškai vadovavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavimui – dar pačiame pirmame AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo etape, vykusiame 2000-2001 m., A.Sadeckas taisė įstatymo projektą, pagal kurį ši įmonė ir buvo privatizuota. Per šį privatizavimo etapą privati A.Sadecko įmonė „Ekskomisarų biuras“ valdė tą pačią „Mažeikių naftą“, t. y. teikė jai valdymo paslaugas, ir iš šių sandėrių, kuriuos Valstybės kontrolė įvardino kaip neteisėtus, nes mokėjimai buvo atliekami ne pagal sutarties sąlygas, privati A.Sadecko įmonė „Ekskomisarų biuras“ uždirbo iš „Mažeikių naftos“ privatizavimo daugiau nei 8 mln. litų.

Teismas nieko nepasisakė ir dėl to, kad „Mažeikių naftą” privatizavusios „WiIliams” atstovė buvo registruota Tradenio gatvėje, patalpose, kurios priklausė A.sadecko privačiai įmonei „Ekskomisarų biuras”, ir kad per minėtą atstovę A.sadecko įmonei iš „Mažeikių naftos” plaukė milijonai už paslaugas, kurias Mažeikių prokuratūra įvertino kaip „butaforines”.

Todėl visos šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad A. Sadeckas tiek bylose, kuriuose aš buvau kaltinamas dėl cenzūros (įvardijamos kaip „teismo sprendimo nevykdymas“), tie ir privataus kaltinimo byloje Nr. PK-624- 276/2016 sąmoningai ir tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad jis nedalyvavo AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese, ir visos šios aplinkybės įrodo, kad A. Sadecko veiksmuose yra BK 235 str. numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Teismas nurodo, kad A. Sadeckas neneigė fakto, kad jis buvo įsigijęs AB „Mažeikių nafta“ akcijų ar kad kaip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas nedalyvavo rengiant įstatymo projektus ar jų pakeitimus dėl AB „Mažeikių nafta“.

Nors iš tiesų buvo priešingai – visuose savo parodymuose A.Sadeckas kategoriškai neigė savo bet kokias sąsajas su „Mažeikių naftos“ privatizavimu, o kai teismui buvo pateikti įrodymai, kad jis pats keitė privatizavimo įstatymus, teismui ėmė aiškinti, kad jis neva taip nesakęs.

Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 str. dispozicija reikalauja tiesioginės tyčios buvimo, t.y. kaltininkas turi suvokti, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprasti tai ir norėti kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.

Iš pateikto skundo bei medžiagos matyti, kad šiuo atveju akivaizdu, kad A.Sadeckas, suvokdamas, kad duoda melagingus parodymus, melavo ir šioje byloje.

Padavęs melagingą „prevencinį“ skundą, A.sadeckas pasmerkė save duoti melagingus parodymus, ir juos davė nuosekliai meluodamas, netgi tada, kai buvo pagautas meluojantis.

Tai, kad teismai ir prokuratūra visomis įmanomomis priemonėmis dengia A.Sadecko nusikalstamą veiklą, tik įrodo, koks jis yra įtakingas, ir kokia korumpuota yra taip vadinama „teisinė sistema“.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nuosprendyje privataus kaltinimo byloje Nr. PK- 624-276/2016 yra nurodyti melagingi pareiškėjo A. Sadecko parodymai, kuriuos jis davė teismo proceso metu, t. y. kad jis AB „Mažeikių nafta“ privatizavime nedalyvavo, jos privatizavimo momentu akcijų neturėjo, tuo metu buvo Seimo Nacionalinio saugumo komiteto vadovu, komitetas privatizavime nedalyvavo, nes tuo užsiėmė Ekonomikos komitetas“.

Visi šie kriterijai atitinka A.Sadecko veiklą – padavęs melagingą skundą, jis beveik dešimt metų davė melagingus parodymus, dėl ko aš buvau nuteistas, ir man buvo padaryta didžiulė žalą.

A.Sadeckas suprato, kad meluoja, nes kai buvo pateikti įrodymai, kad jis davė melagingus parodymus – jo liudijimai Kauno apylinkės teisme, nagrinėjant V.Kabailos bylą, A.Sadeckas vėl ėmė meluoti, kad jis taip nesakęs, kad „įstatymo pakeitimai mano pačio taisyti“.

Dėl visų šių mano pateiktų įrodymų ir dokumentų Vilniaus apygardos teismo teisėja A.Valinskienė sugebėjo tik pasakyti, kad „ teismas padarė išvadą, kad prokuratūra pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą“. Tačiau kodėl teismas padarė išvadą, kuri prieštarauja visiems bylos įrodymams, teisėja Valinskienė nepasisakė ir nenurodė jokių motyvų. Išskyrus tai, kad teismai jau buvo nagrinėję mano prašymus, ir juos atmetė.

Savo nutartyje teisėja Valinskienė taip pat melagingai nurodė, kad „nagrinėjant minėtas baudžiamąsias bylas teismo posėdžiuose Alvydas Sadeckas kategoriškai neneigė, kad jis buvo „Mažeikių naftos“ akcininkas ar kaip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas nedalyvavo rengiant įstatymų projektus ar jų pakeitimus dėl „Mažeikių nafta“. Priešingai, nei rašo teisėja A.Valinskienė, A.Sadeckas visose teismo posėdžiuose kategoriškai neigė bet kokias savo sąsajas su „Mažeikių nafta“ ar jos privatizavimu:

1. T. y. 2008 m., nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-750-648/08 Vilniaus miesto 2-os apylinkės teisme, A.Sadeckas, prisiekęs kalbėti tiesą, pareiškė, kad jis niekaip nėra susijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu ir niekaip šiame privatizavimo procese nedalyvavo. Dėl tokių A.Sadecko skundo ir jo parodymų buvau nuteistas – neva A.Sadecką šmeižia mano teiginys, kad „Alvydas Sadeckas apsimetė, kad jis niekaip nedalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime“. Nors šis teiginys atitinka tikrovę – A.Sadeckas iki šiol neigia bet kokias sąsajas su minėtu privatizavimu, tačiau buvau nuteistas už tariamą A.Sadecko šmeižimą. Šioje byloje A.Sadeckas davė melagingus parodymus apie savo vaidmenį minėtame privatizavime, kad „Pasisakymai dėl privatizavimo taip pat neatitinka tikrovės“. Šios bylos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendžio matyli, kad nukentėjusysis A. Sadeckas inter alia parodė, kad nėra dalyvavęs „Mažeikių naftos” privatizavime,

2. 2010 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo iš teisiamojo posėdžio protokolo, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1- 257-648/2010, matyti, kad apklausiamas nukentėjusysis A. Sadeckas parodė, jog „Mažeikių naftos privatizavime aš nedalyvavau ir negalėjau dalyvauti”.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme, 2010 m. spalio 19 d, teisiamojo posėdžio metu. nagrinėjant civilinę bylą N r. 2-5322- 501/2010. suinteresuotas asmuo A. Sadeckas parodė „AŠ jokių sąsajų su AB „Mažeikių nafta” neturėjau. Mano akcijas tvarkė makleriai.”.

4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-693- 503/2011 nurodyta, jog nukentėjusysis A. Sadeckas į kaitinamojo klausinius atsakė „ne, nedalyvavau Mažeikių naftos privatizavime, nežinau, ar aš buvau Mažeikių naftos bendrasavininkas“.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nuosprendyje privataus kaltinimo byloje Nr. PK- 624-276/2016 yra nurodyti melagingi pareiškėjo A. Sadecko parodymai, kuriuos jis davė teismo proceso metu, t. y. kad jis AB „Mažeikių nafta“ privatizavime nedalyvavo, jos privatizavimo momentu akcijų neturėjo, tuo metu buvo Seimo Nacionalinio saugumo komiteto vadovu, komitetas privatizavime nedalyvavo, nes tuo užsiėmė Ekonomikos komitetas“.

Teisėja A.Valinskienė taip pat nurodė, kad A.Sadeckas „turėjo suvokti, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprasti tai ir norėti, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjame atveju tokią išvadą daryti nėra pagrindo. Nagrinėjant bylą A.Sadeckas nuosekliai teigė, jis tiesiogiai nedalyvavo privatizuojant „Mažeikių naftą ir beylos metu nebuvo užfiksuota, kad šis asmuo sąmoningai teismui teikė tokius duomenis, kurie klaidino teismą ir trukdė priimti pagrįstą sprendimą“.

Toks teisėjos A.Valinskienės teiginys yra melas – jai buvo pateikti visi įrodymai, kad A.Sadeckas, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, vienasmeniškai keitė „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymus, kad šią įmonę galėtų įsigyti Rusijos kompanija „Jukos“. Dėl tokio privatizavimo A.Sadeckas uždirbo milijonus litų, nes pinigus per jo firmą „Ekskomisarų biuras“ pervedė ta pati „Mažeikių naftą“ privatizavusi kompanija „Williams“.

Prokuroras Rėksnys sako, kad A.Sadekcas „nedarė jokios įtakos privatizavimui“, teisėja Gudienė sako, kad Sadeckas melavo netyčia, o teisėja Valinskienė visus šiuos nusikaltimus pridengia, nuspręsdama, kad „prokuroras vykdė savo profesines pareigas, jo veiksmai negali būti pripažįstama priešinga teisei veikla“.

Teismai niekaip nevertino mano pateikiamų įrodymų, apie juos tiesiog nieko nepasisakydavo, kol galiausiai Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015, kurioje vėl buvau teisiamas dėl cenzūros, mane išteisino, nurodžiusi, kad negalima teisti už savaime teisėtą veiklą.

Remdamasis tuo LAT išplėstinės kolegijos išaiškinimu, vėl kreipiausi į teismą dėl cenzūros panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo Aurimo Drižiaus prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-10-01 nutartis negali būti pripažinta CPK 366 str. 1 d. 2 punkte nurodomu pagrindu proceso atnaujinimui, todėl prašymo netenkino.

Be to, nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (LR CPK 368 str. 2 d.). Lygiai tokius pačius motyvus nurodė ir Vilniaus apygardos teismo teisėja R.Kiselienė savo nutartyje – neva jau suėjo senatis bandyti atnaujinti bylą ir panaikinti cenzūrą.

Jeigu teismai nesiryžta atnaujinti proceso ir panaikinti sprendimą pareiškėjui drausti rašyti apie AB Mažeikių naftą ir A. Sadecką, vadinasi, žemesnieji teismai laiko, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-01 nutartis yra niekinė ir negaliojanti.

Tačiau tai ne mano kaltė, kad teismai daugiau nei penkerius metus vilkino šios bylos atnaujinimą, ir atmesdavo mano prašymus panaikinti cenzūrą išgalvotais motyvais, klastodami savo nutartis.

Dėl tariamo „turto prievartavimo“

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas 2013 m. gruodžio 9 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-242-270/2013 paskelbė man nuosprendį, kuriuo pripažino mane kaltu, ir nuteisė pagal LR BK 181 str. 1 d.

Teisėjas O.Zaicevas į nuosprendį įrašė žinomai melagingus duomenis, kuriuos pats sugalvojo, nes baudžiamojoje byloje jų nėra. Tai padarė sąmoningai ir tyčia, norėdamas mane nuteisti, tokiu būdu padarė nusikaltimą, kuris įvardijamas kaip dokumento klastojimas.

Teisėjas O.Zaicevas mane nuteisė už tariamą turto prievartavimą – neva aš, “neturėdamas teisėto pagrindo”, reikalavau iš piliečio Alvydo Sadecko 21 tūkst. Litų, grasindamas paskelbti apie jį tam tikrą informaciją.

Teisėjas O.Zaicevas pasiūlymą A.Sadeckui atlyginti žalą, kurį jis padarė man, Aurimui Drižiui, neteisėtai persekiodamas nuo 2008 m., prilygino turto prievartavimui.

Dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nusikalstamo veiksmų:

1.1. G. Dzedulionio, J. Čepukėnienės ir A. Piesliako, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-369-365-2016 priėmusių 2016-06-09 nutartį, kuria atmestas pareiškėjo apeliacinis skundas. Teisėjas G.Dzedulionis teismo posėdžio metu man žodžiu paaiškino, kad esu nuteistas todėl, kad kritikuoju teisėsaugą.

1.2. A. Valinskienės, 2016-07-13 priėmusios sprendimą Nr. 1S-489-843/2016;

1.4. R. Patackienės, V. Švedienės ir S. Punio, pareiškėjo teigimu, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-424-562/2014 suklastojusių nutartį (2014-09-29 nutartis, kuria atmestas pareiškėjo apeliacinis skundas);

1.5. R. Petkuvienės, 2014-09-09 nutartimi civilinėje byloje atmetusios pareiškėjo skundą (prašymą), pareiškėjo teigimu, į minėtą nutartį įrašiusios melagingus duomenis;

1.6. N. Švedienės, T. Žukauskienės ir V. Zeliankos, 2013-11-22 nutartimi atmetusių pareiškėjo skundą, pareiškėjo teigimu, į minėtą nutarjį įrašiusių melagingus duomenis;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų:

2.1. Z. Monid, rašytinio proceso tvarka nagrinėjusios pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje ir gražinusios pareiškimą jam (A. Drižiui);

2.2. F. Vitkienės, J. Vėgėlienės ir R. Kasimovienės, atmetusių pareiškėjo prašymus atnaujinti civilinę bylą;

2.3. D. Prankos, 2016-06-30 nutartimi atmetusio pareiškėjo skundą, pareiškėjo teigimu, į minėtą nutartį įrašiusio melagingus duomenis;

3. Generalinės prokuratūros prokurorų D. Čapliko, L. Beinarytės ir S. Slapšinsko, nagrinėjusių ir netenkinusių pareiškėjo prašymų atnaujinti ikiteisminius tyrimus.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros buvusio vyriausiojo prokuroro R. Jancevičiaus, 2016-06-02 atsisakiusio atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-750-648/08.

5. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. Rėksnio, pagal pareiškėjo pareiškimą 2012-12-21 atsisakiusio pradėti ikiteisminį tyrimą.

Visi šie teisėjai veikė susitarę klastoti dokumentus ir ignoruoti įstatymo reikalavimus A.sadecko naudai, todėl jie veikė tiesiogine tyčia ir susitarę, nes negalėjo akivaizdžiai klastoti savo nutarčių, sąmoningai įrašydami į jas melagingus duomenis. Ir tokiu būdu suklastoję savo nutartis.

Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, veikdami tiesiogine tyčia, daugiau nei dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros. Visi šie minėti pareigūnai niekaip nevertino galimai melagingų A.sadecko parodymų, kad jis niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu.

Vienintelė teisėja Baltušytė nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą A.Sadecko atžvilgiu baudžiamoje byloje Nr. PK-1599-754/2015:

„LR BPK 409 str. 4 d. numatyta, jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamas asmuo galimai padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui. Privatus kaltintojas pagal priešpriešinį skundą Aurimas Drižius prašo Alvydą Sadecką patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 235 str., t. y. dėl veikos, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas (LR BPK 409 str. 4 d.). Iš Alvydo Sadecko ir Aurimo Drižiaus skundų ir paaiškinimų taikinamuosiuose posėdžiuose matyti, kad jų nurodytos ir prašomos kvalifikuoti pagal LR BK 154 str. 2 d. bei 235 str. veikos yra tarpusavyje susiję, todėl turi būti nagrinėjamos vienoje byloje.

Alvydo Sadecko skunde nurodytos veikos, dėl kurių prašoma Aurimą Drižių traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 2 d., turi visuomeninę reikšmę, nes veikų aprašyme nurodyta, kad internetinio tinklapio www.laisvaslaikraštis.lt ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“ 2015-02-02 – 2015-03-05 publikacijose rašoma: „Kaip A. Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą“, „Visiškai parsidavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas, …teismo teisėjai klastoja savo nutartis A. Sadecko naudai“, „Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė: „Tai, kad šio teismo teisėjai masiškai klastoja dokumentus ir ignoruoja įstatymus, nėra pagrindas nušalinti teismą““, todėl yra pagrindas prokurorui pradėti baudžiamąjį procesą pagal LR BPK 409 str. 1 d.“.

Kelis kartus kreipiausi į teisėjų etikos komisiją, prašydamas kelti klausimus dėl minėtų teisėjų atsakomybės, visada gaudavau atsakymus, tai „teismai nepriklausomi“. Lygiai tą patį man rašydavo ir buvęs Teisės komiteto pirmininkas Sabatauskas, suaugęs su minėta mafijine sistema.

Galiausiai, kai Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi nurodė kelti Sadeckui baudžiamąją bylą, Sadeckas tai viešame posėdyje pavadino „laikinu nesusipratimu“, o mano automobilis po dviejų mėnesių buvo taranuotas vilkiko. Per plauką likau gyvas, man buvo sulaužyta kaukole ir šonkauliai. Sadeckas ne kartą teismo salėje man atvirau grasino, kad „turėčiau pagalvoti apie savo vaikus ir šeimą“. Teisėjai į tai nekreipė nė mažiausio dėmesio, todėl jau keli metai gyvenu bijodamas dėl savo ir savo šeimos gyvybės ir sveikatos.

Todėl prašau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą pradėti tyrimą, kodėl bent 20 Vilniaus apylinkės ir apygardos teismo teisėjų nuolat klastoja savo nutartis Sadecko naudai, veikdami nusikalstomoje grupėje. Komitetui galiu pateikti papildomus įrodymus, kokia korumpuota yra vadinamoji „Lietuvos teisinė sistema“

Aurimas Drižius