Istorinė nutartis – LAT iki gyvos galvos nuteistas tariamas Medininkų žudikas K. Michailovas – jis nuteistas pagal tikrųjų žudikų, prokuratūros „slaptųjų liudininkų“, parodymus

Aurimas Drižius

Šiandien išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo teismo kolegija iki gyvos galvos kalėjimo nuteisė tariamą Medininkų muitininkų ir policininkų žudiką Latvijos pilietį Konstantiną Michailovą.

Tiesa, jokių įrodymų prokuratūra nepateikė – teismui jų ir nereikėjo. Jau anksčiau, dar bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme, paaiškėjo, kad K.Michailovą kaip Medininkų žudiką įvardino tikrieji kileriai, tarp jų ir Vilniaus OMON vadas Boleslovas Makutinovičius.

Tiesa, nors B.Makutinovičių kaip žudiką atpažino vienintelis Medininkų poste likęs gyvas muitininkas Tomas Šernas, tačiau tai nesukliudė prokuratūrai padaryti B.Makutinovičiaus „slaptu liudininku“ prieš patį K.Michailovą.

Net du iš trijų Medininkų bylos slaptųjų liudininkų, kurie liudijo prieš vienintelį šios bylos kaltinamąjį Konstantiną Michailovą, vienintelis likęs gyvas muitininkas Tomas Šernas atpažino kaip galimus muitinės posto užpuolikus.

Tačiau minėti slapti liudininkai, vienas jų galimai buvęs Vilniaus OMON būrio vadas Boleslovas Makutinovičius, matyt, kad bendradarbiauja su Lietuvos teisėsauga, todėl kaltinimų stebuklingai išvengė.

Negana to, paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos teisme vykstant Rygos OMON-ininko M. Michailovs teismui, paaiškėjo, kad Generalinė prokuratūra nuslėpė tuos buvusių įmonininkų parodymus, kurie prieštarauja prokuratūros kaltinimui.

K. Michailovo advokatai teisme pareikalavo, kad prokurorai teismui pateiktų ir tuos liudininkų apklausos protokolus, kurių nėra byloje, tačiau jie paminėti. Teismas įpareigojo Generalinę prokuratūrą juos pateikti – teisme gauti dokumentai šokiravo ne tik advokatus, bet ir teisėjus.

Paaiškėjo, kad Maskvoje apklaustas liudininku buvęs omonininkas Vladislav Pužaj prokurorui A.Stepučinskui paliudijo girdėjęs, kaip vienas jo kolegų iš Rygos OMON Igor Bormontov prisipažino dalyvavęs Medininkų pareigūnų žudynėse. Tačiau šis liudijimas nepateko į tą bylą, kurią Generalinė prokuratūra perdavė teismui.

Negana to, teismo proceso metu paaiškėjo, kad buvęs Vilniaus OMON vadas V. Makutinovičius, kurį vienintelis likęs gyvas Medininkų žudynių metu Tomas Šernas atpažino kaip vieną iš užpuolikų, gali būti slaptas Lietuvos generalinės prokuratūros bendradarbis.

Teisme apklausiamas kaip liudininkas T. Šernas patvirtino, kad tokia apklausa buvo, ir kad jis davė parodymus dar ligoninėje. Tačiau kadangi T. Šerną apklausę prokurorai labai skubėjo ką nors sužinoti, bijodami, kad jis gali mirti, tai užduodavo kitą klausimą, net nespėjus T.Šemui atsakyti.

Kodėl generalinė prokuratūra taip atkakliai klastoja įrodymus ir slepia tikruosius žudikus?

LL pašnekovai sako, kad taip yra todėl, kad daugelis buvusių OMONininkų šiuo metu užima aukštas pareigas Lietuvos teisėsaugoje bei jiems nereikalingas toks jų audringos jaunystės priminimas.

Kadangi praėjus keliems metams po Medininkų žudynių buvę Vilniaus OMON vadovai Makutinovičius ir Razvodovas laisvai važinėjo į Lietuvą aplankyti čia gyvenančių giminaičių, nors prokuratūra tuomet skelbė, kad vyksta jų „tarptautinė paieška”, tai K.Michailovs advokatai paprašė, kad prokuratūra pateiktų Pasienio tarnybos dokumentus apie tai, kiek kartų ir kada minėti piliečiai yra kirtę Lietuvos sieną,

„Mes paprašėme pateikti dokumentus, ar po šio nusikaltimo Rusijos piliečiams Makutinovičiui ir Razvodo- vui buvo išduotos Lietuvos vizos ir kada jie kirto Lietuvos sieną, – pasakojo K. Michailovs advokatas A.Marcin kevičius, – prokuroro atsakymas privertė teisėjus vos neiškristi iš suolo – pasak prokuroro, „tokio prašymo patenkinti negalima, nes tokių būdu gynyba bando išsiaiškinti įslaptintų liudininkų tapatybę“.

Ar tai reiškia, kad šioje byloje Vilniaus OMON vadas B.Makutinovičius ir jo štabo viršininkas Razvodovas yra prokuratūros slaptieji liudininkai, – klausia LL šaltiniai, – kodėl jie tapo slaptais liudininkais, nors T.Šernas per pirmą savo apklausą patvirtino, kad Makutinovičius buvo tarp žudikų.

Ir kodėl tada B.Makutinovičius ir Razvodovas kažkokiu būdu prokuratūros dėka staiga tapo nebe įtariamaisiais, ir jų paieška buvo nutraukta?.

Ir kodėl tada ta Tomo Šėmo apklausa, kurioje jis atpažįsta Makutinovičių kaip vieną iš užpuolikų, dingo iš K.Michailovo bylos?”.

Liudytojo V.B. Pužaj apklausos protokolas:

– Ką galite papasakoti papildomai?

– Taip, aš patvirtinu parodymus, kuriuos daviau anksčiau. Tikslaus laiko aš neprisimenu, bet maždaug 1991 m. rugpjūčio 23-24 d. OMON o patalpose Vilniuje, OMON bazėje Valakampiuose, policijos mokyklos pastate ir rūsio patalpose, Igoriaus Krylovo kabinete aš sužinojau, kas dalyvavo žudynėse Medininkuose.

Šiame pokalbyje dalyvavo: Alik Karkin, Sergej Magomedov, Alek- sandr Šapov, Igor Bormontov, aš ir Igor Krylov.

Mes sėdėjome, gėrėme alkoholį ir kalbėjomės apie tai, ką reikės padaryti, kai bus išformuotas OMON-as. I.Bormontov pasakė, kad jums gerai, o aš dalyvavau Muitinės sušaudyme Medininkuose,

Aš paklausiau, kaip tu ten atsidūrei ir su kuo buvai. I.Bormontov pasakė, kad jis ten buvo su Razvododvu, kaip vairuotojas.

Jie nuvažiavo ir Medinininkuose buvo kartu su Rygos OMON pareigūnais. I.Bormontov pasakė, kad su juo buvo dar vienas vairuotojas. Jo pavardė Gudanec.

Aš jį pažįstu, tik jo pavardę man dabar priminė. Anksčiau aš su juo dirbau atskirajame patrulinės tarnybos batalione Vilniuje.

Iš rygiečių I.Bormontov paminėjo Parfionovą, taip pat pasakė, kad buvo dar ir kiti omonininkai iš Rygos. Aš supratau, kad jie buvo iš grupės, kurią vadino „Alfa” ar „Delta”.

Aš nežinau tikslaus jų pavadinimo. Bet tai speciali grupė, sudaryta iš Afganistane tarnavusių asmenų, kuri buvo Rygos OMON-o sudėtyje.

Rygiečiams vadovavo Sergej Par fionov. I. Bormontov pasakė, kad iš Vilniaus OMON-o važiavo: Volodia Razvodov, I. Bormontov ir Gudanec. Jie atvažiavo automobiliu „UAZ 469”, geltonos – smėlio spalvos, numerių neprisimenu.

Ši mašina buvo priskirta Vilniaus OMON-o vadovybei, t.y. Makutinovičiui ir Razvodovui. Jie visi atvažiavo ne prie pat muitinės, o sustojo truputi toliau, po to visi nuėjo prie Medininkų muitinės.

Pirmi ėjo rygiečiai, o paskui juos ėjo I. Bormontov ir Razvodov. Aš nežinau, ar Gudanec ėjo. Rygiečiai jau iš bazės išėjo persirengę Krašto apsaugos departamento apranga, karine apranga,

1, Bormontov pasakė, kad jis buvo apsirengęs Tarybinės armijos uniforma. Medininkuose pirmieji prie VAI patrulinio automobilio priėjo rygiečiai. VAI pareigūnai buvo dviese. Juos nužudė rygiečiai.

Kas būtent iš šių milicininkų nužudė šituos pareigūnus, aš nežinau. Iš I. Bormontovo pasakojimo aš supratau, kad jie turėjo automatus su duslintuvais. Jis pasakė, kad jie turėjo keturis automatus su duslintuvais.

Duslintuvai buvo ne gamykliniai, o pačių pasigaminti, plieno spalvos, padaryti gamykloje. L Bormontov pasakė, kad rygiečiai duslintuvus atsivežė, juos pagamino Rygoje, gamykloje. I. Bormontov pasakė, kad pirmus „nudėjo” VAI pareigūnus.

Juos nužudė Rygos OMON-o darbuotojai mašinoje. Po to visi nuėjo į muitininkų budelę. Ten buvo muitininkai, „Aro” darbuotojai. Visus, kas ten buvo, jie pastatė veidais į sieną ir visus sušaudė. I. Bormontov pasakė, kad muitininkų budelėje jis šaudė į vieną (pagal prasmę – į pareigūną), jam šaunant, įtrūko duslintuvą kuris buvo ant jo automato. Razvodov irgi šaudė. Rygiečiai taip pat šaudė.

Kiek aš prisimenu, į Medininkų muitinės darbuotojus jie šaudė visi vienu metu. Aš paklausiau, I. Bormontovo, kur jie padėjo ginklus. I. Bormontov pasakė, kad prieš atšaudant (ginklus) jis su Viktoru Roščinu išvežė ginklus į Valakampų apylinkes ir ten užkasė.

Ginklus jie išvežė tuo pačiu auto-mobiliu, kuriuo važiavo į Medininkus. Iš kur jie paėmė automatus, aš neklausiau ir man nesakė.

Šitą pokalbį gali patvirtinti visi tie, kuriuos aš išvardinau, kaip dalyvavusius šitame pokalbyje. Aš nežinau, ar Roščin žinojo tai, ką aš papasakojau.

Bet Roščin man papasakojo, kad jis matė Rygos OMON-o darbuotojus, vilkėjusius Krašto apsaugos uniformas. Jis pasakė, kad pamatęs juo išsigando, griebė už ginklo, bet paskui atpažino Razvodovą Parfionovą ir Bormontovą ir tuomet nusiramino.

Roščin pasakė, kad jis matė penkis rygiečius, omonininkus. Papildomai noriu pasakyti, kad po įvykių Medininkuose, antrą dieną aš atėjau į darbą. Prie manęs priėjo Alik Karkin, kuris pasakė, kad iš jo atima atsarginius ratus ir kad juos nori atiduoti Bormontovui.

Aš paklausiau, kas įsakė. A. Karkin pasakė, tai padaryti įsakė Razvodov. Aš paklausiau Razvodovo, kodėl iškomplektuojama mašina. Razvodov pasakė, kad taip reikia, kad reikia pakeisti automobilio UAZ galinius ratus. Dar pasakė, kad nekelčiau triukšmo, kad taip reikia.

Dar jis pasakė, kad, jei tai irs ma, nedėčiau mašinai gautų gautų atsarginių ratų. Ratus keitė: L Bormonto Karkin ir dar vienas vairuotojas iš 4-ojo, būrio. Jo pavardė lietuviška, jis kilęs iš to paties kaimo, kaip ir Karkin. Jis yra lenkų tautybės, nors jo pavardė lietuviška. Vėli, sužinojau, kad Medininkuose,įvykio vietoje, rasti automobilio padangų atspaudai.

Tuomet aš supratau, kodėl Razvodov įsakė pakeisti ratus. Aš supratau kad automobilis, kurio ratus pakeitė, buvo įvykio vietoje. Aš paklausi Bormontovo, ar Gudanec taip pat šaudė į pareigūnus. I. Bormontov konkrečiai neatsakė, tik pasakė, kad jis labai išsigando ir grįžtant atgal negalėjo sėsti prie vairo. Todėl I.Bormontovui teko vairuoti mašiną, važiuojant iš Medininkų. Ar juos kas nors matė įvykio vietoje, aš neklausiau, pat aš neklausiau apie pagrobtus žudytųjų ginklus. OMON-o azėje greičio matavimo prietaisų aš nemačiau. Aš daugiau nieko neprisimenu, ką pasakojo L Bormontov. Jis tik pasakė, kad rygiečiai atvažiavo dvi automobiliais.

Vienas atvažiavo į Valakampių bazę, o kitas, I. Bormontovo žodžiais, liko prie Maišiagalos. Kaip ir kada rygiečiai išvyko į Rygą, aš nežinau. Žinau, kad jie buvo susisiekę su Razvodovu per raciją ir rygiečiai pasakė, jie išvyksta į Rygą. Iš I. Bormontovo žodžių aš supratau, kad Medininkų įvykių metu Rusijoje lankėsi Amerikos Prezidentas Bušas. Ir kaip aš pratau, šitų žudynių motyvas buvo politinis.

Jie norėjo, kad Lietuvoje pras tų masiniai neramumai, mitingai, demonstracijos, kad žmonės užpultų OMON-ą. Aš žinau, kad prieš dvi valandas iki žudynių įvyko sprogimas prie divizijos pastato. Kas šį sprogimą įvykdė, aš nežinau, bet iš pasakoji elgesio, pasitenkinimo pasako^ man, aš susidariau nuomonę, kad dalyvavo Juzik Stravinskij, t.y. Stravinskas.

Aš neprisimenu, ką pasakoji Stravinskas, bet pasakodamas apie sprogimą, leido suprasti kad jis ten dalyvavo. Pas Stravinską aš mačiau sprogstamąją medžiagą – plastidą, deonatorius. Stravinskas domėjosi sprogimais, detonatoriais…