Girtas kaip pėdas 200 km. nuvažiavęs LAT teisėjas A.Daugėla jau išsuktas nuo baudžiamosios atsakomybės

daugelos
Įvyko taip, kaip ir prognoavo „Laisvas laikraštis” – Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjas A.Daugėla staiga „išblaivėjo”, nors policijos buvo pagautas vairuojantis su 1,8 promile alkoholio.
A.Daugėla pareikalavo kraujo tyrimo, ir buvo matyt nugabentas iš Kauno, kur buvo pagautas, į Vilnių darytis kraujo tyrimo. Per kokią valandą trukusią teisėjas matyt „išblaivėjo”, nes padarytas kraujo tyrimas parodė tik 1,2 promilės. Taigi, A.Daugėla išvengė baudžiamosios atsakomybės už tai, kad girtas kaip pėdas pervažiavo per visą Lietuvą – nuo Klaipėdos iki Kauno.
LAT teisėjas A.Daugėla birželio 17 d. Seime pristatė savo viziją apie tai, kad nutiko :
A. DAUGĖLA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Atėjau į šią tribūną pasinaudodamas nors trumpai pasakyti jums paskutinį žodį, prieš priimant man lemtingą sprendimą. Galiu drąsiai žiūrėti kiekvienam į akis. Neteisinu savęs, prisipažinau padaręs klaidą, ne kartą atsiprašiau visų, kurių tik galėjau. Nuoširdžiai atsiprašau ir viso Seimo, prieš dvejus metus paskyrusio mane LAT teisėju.
Viso šio greito mano atleidimo iš pareigų proceso metu bandžiau paaiškinti savo žmogiškos klaidos priežastis ne ieškodamas pasiteisinimo, o norėdamas būti bent kiek suprastas, išklausytas. Tačiau supratau, kad mano klaidos priežastys iki šiol nepasirodė svarbios, o argumentai reikšmingi. Procesas pradėtas net negavus kraujo tyrimo išvadų, kurios labai reikšmingai skiriasi nuo alkotesterio parodymų. Vienu atveju būtų baudžiamoji atsakomybė, kitu atveju – administracinė atsakomybė.
Taigi šiame procese nedariau jokių veiksmų vilkinti procesą, neturėjau tokio tikslo, tačiau kėliau ir keliu klausimą, ar būtent šis procesas yra teisingas. Tai yra klausimą, kodėl, jeigu padariau nusikalstamą veiką, pasirinktas mano atleidimo iš pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo, o ne galimo pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka kelias, kaip tai Aukščiausiojo Teismo teisėjui numato specialus Teismų įstatymo 91 straipsnis, kai paaiškėja, kad tokio statuso teisėjas padarė nusikalstamą veiką.
Generalinė prokuratūra dėl Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos pradėjo tyrimą. Bet kodėl procedūra pasirinkta būtent tokia? Gal todėl, kad pirmasis kelias yra patogesnis, paprastesnis, greitesnis. Paaiškėjo, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjas padarė nusikalstamą veiką, bet mes šio įstatymo straipsnio nematome, iš galimos nusikalstamos veikos paimame vieną elementą, mano atveju – vairavimą esant neblaiviam, pasakome, kad tai žemina teisėjo vardą, ir atleidžiame iš pareigų. Tuomet rankos laisvos ir teisėjui atliekamas ikiteisminis tyrimas iš esmės už tą patį. Bet kam ši aiški norma įstatyme numatyta, kokia jos paskirtis ir kokiais atvejais taikoma? Ar numatytu atveju paaiškėjus, jog Aukščiausiojo Teismo teisėjas padarė nusikalstamą veiką ir jos netaikant neatimamos teisėjo teisės, numatytos apkaltos procese? Ar ši norma teisėjui suteikia privilegijų? Nemanau, bet toks yra įstatymas. Ar Respublikos Prezidentas turi diskreciją tokioje situacijoje rinktis pirmąjį kelią? Atsakymo turbūt negausime.
Gerbiamieji Seimo nariai, noriu aiškiai pasakyti, kad nesidengiu prieš įvykį man susiklosčiusia sunkia krizine situacija, neturiu pasiteisinimo prieš save, pripažįstu, kad būdamas krizės būsenos jai suvaldyti pasirinkau netinkamą būdą ir vėliau klydau dėl galimumo vairuoti transporto priemonę. Tačiau manau, kad nebuvau neatsakingas nei kaip teisėjas, nei kaip žmogus.
Baigdamas noriu pasakyti tai, kas man atrodo svarbu. Dėl susiklosčiusios prieš šį įvykį man sunkios krizinės situacijos padariau gyvenimišką klaidą, ji bus įvertinta kurios nors teisinės atsakomybės požiūriu. Bet keliu klausimą: ar toji viena klaida nubraukia visą mano ilgametį darbą valstybei ir visuomenei?
Nuo 1989 metų trejus metus dirbau policijoje tardytoju, po to nepertraukiamai 29 metus teisėju. Ilgą laiką buvau Klaipėdos apygardos teismo skyriaus ir teismo pirmininkas. Ar ta klaida, net nesusijusi su mano kaip teisėjo pareigų atlikimu, galinti būti vertinama tik kaip administracinis nusižengimas, yra tokia sunki, kad atimtų visą valstybės už mano ilgametę tarnystę grąžą, galimybę dar būti naudingam teisinėje srityje? Ar mano padaryta klaida tolygi sunkiems nusižengimams ar net nusikaltimams, jeigu tai padarytų teisėjas dėl einamų pareigų?
Tačiau ji sukelia tuos pačius praradimus. Galioja lygiavos principas. Nesvarbu, ar tu atleistas pažeminęs teisėjo vardą dėl tokio nusižengimo, nesusijusio su pareigų atlikimu, ar sunkaus nusikaltimo, pavyzdžiui, korupcijos, susijusios su pareigų atlikimu. Abiem atvejais visam gyvenimui netenkama visų užtarnautų socialinių garantijų, galimybių ilgą laiką dirbti darbą ten, kur keliami reputacijos reikalavimai.
Kokius pamatuojamus padarinius savo poelgiu sukėliau, be didžiausios žalos sau, savo šeimai? Na, taip, juk esu siūlomas būti atleistas iš pareigų pažeminęs teisėjo vardą. Atleistas dėl to iš pareigų juk atsakysiu už teisės pažeidimą nuobaudomis, bausmėmis ir dar tam tikrais apribojimais. Tai kiek čia yra tos atsakomybės ir mano nubaudimų? Todėl retoriškai klausiu: ar tai teisingumas, ar gali būti toks teisingumas šioje gerovės valstybę kuriančioje šalyje? Kaip politikai jūs galite į tai atsakyti ir balsuodami būti man teisėjais.
Paskutinis dalykas, ką noriu pasakyti. Ar norėčiau tęsti darbą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, jeigu man būtų priimtas palankus sprendimas? Šioje salėje atsakau – ne, pasitraukčiau iš čia, tokiu būdu išsaugodamas bent mažą dalį to, ko, manau, esu vertas.
Labai ačiū už suteiktą žodį. Visiems geros sveikatos, gyvenimo be pykčio, su meile ir tikėjimu. Ačiū.