Generalinė prokuratūra, kai liepiama, pridengia ir teroristų nusikaltimus

Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė į „Laisvo laikraščio” klausimą : norėčiau paklausti, kodėl prokuratūra pritaikė senaties terminą Eligijui Šmidtui, kuris pasikėsino nužudyti policininką, ir 15 metų slapstėsi nuo teisingumo užsienyje?

gavo tokį atsakymą:

Stundienė Rita

Laba diena,

atsakydami į paklausimą pranešame, kad ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo į policijos pareigūną buvo pradėtas 2000 m. vasario 26 d. Tų pačių metų vasario 28 d. buvo priimtas nutarimas kaltinamuoju patraukti E. Š. Jam buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Tačiau asmuo pasislėpė nuo baudžiamojo persekiojimo. Buvo išduotas Europos Arešto Orderis, paskelbta asmens paieška.

LR baudžiamojo kodekso 49 str. (aktuali redakcija nuo 2000 m. vasario 17 iki 2000 m. kovo 27 d. ) numatyta, kad asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn , jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo. Duomenų, apie naujai padarytas kaltinamojo nusikalstamas veikas, nebuvo gauta, todėl 2015 m. kovo 18 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai”.

Teroristui pritaikė senaties terminą

Praėjusį savaitgalį paaiškėjo, kad vienas ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių Eligijus Šmidtas, prieš 18 metų išsitraukęs revolverį ir šovęs tiesiai policininkui į krūtinę ir po to pabėgęs į miškus, šiuo metu ramiai dirba Vilniaus universitete ir spėjo kartu su prof. Alfredu Bumblausku publikuoti mokslinį darbą, baigti magistro studijas, o šiandien yra doktorantas Vilniaus universitete. Nors daugelį metų teroristas slapstėsi nuo teisingumo, ir tik prieš kelis metus išlindo iš pogrindžio, prokuratūra jam nutraukė bylą – bandymui nužudyti policininką pritaikė senaties terminą. Nors prokurorai negalėjo nežinoti, kad nusikaltėliui, kuris slapstosi nuo teisingumo, slapstymosi metu senaties terminas neskaičiuojamas.

Nors daugelį metų teroristas slapstėsi nuo teisingumo, ir tik prieš kelis metus išlindo iš pogrindžio, prokuratūra jam nutraukė bylą – bandymui nužudyti policininką pritaikė senaties terminą. Nors prokurorai negalėjo nežinoti, kad nusikaltėliui, kuris slapstosi nuo teisingumo, slapstymosi metu senaties terminas neskaičiuojamas.

Ta proga gudručiams iš prokuratūros reikėtų primint Baudžiamojo kodekso straipsnį:

i95 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis

1. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu:

1) praėję:

a) treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas;

b) aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas;

c) dvylika metų, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas;

d) penkiolika metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas;

e) dvidešimt penkeri metai, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas;

f) trisdešimt metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu;

2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos.

2. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

3. Jeigu nuo šio kodekso XVIII, XX, XXI, XXIII ir XLIV skyriuose numatytų nusikalstamų veikų nukentėjo nepilnametis, senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu šiam asmeniui sueina dvidešimt penkeri metai.

4. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, praėjo dvidešimt penkeri metai, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – trisdešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo.

Teisininkės Kristinos Sulikienės komentaras

Netikiu Generaline prokuratūra, kad niekas joje nežinojo, jog Eligijus Šmidtas yra įtariamas vadovavęs lietuvių ultranacionalistinei – teroristinei – karinei organizacijai „Juodvarniai“.

Už priklausymą teroristinei grupuotei bausmė gresianti – kalėjimas iki gyvos galvos. Senatis 20 metų, o jeigu slapstosi – senatis sustoja.

Taip pat jau Lietuvoje galiojo Romos statutas, kuris apibrėžė nusikaltimus žmogiškumui. Pasikėsinimas rengti valstybės perversmą, disponavimas dideliu kiekiu sprogstamųjų medžiagų, bei 1924 metų gamybos ginklo turėjimas (o kur informacija – jis buvo legaliai laikomas, ar nelegaliai?) suponuoja mintį, jog prokuratūra tyčia nutraukė bylą, kad išsuktų šį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atstovė Stundienė rašo „senatis sustoja, jeigu nepadaryti kiti nusikaltimai“.

Eligijus Šmidtas 100 procentų kad užsieniuose gyveno su kita tapatybe. Ar gyvendamas su kita tapatybe, jis nepadarė jokio nusikaltimo – niekas nežino, nes Generalinė prokuratūra iš viso nesiaiškino.

Yra apgailėtina, jog mūsų, kurie sunkiai dirbame, mokesčių mokėtojų pinigai yra per Lietuvos Mokslo tarybą – visiškai neįgalią įstaigą – kuri turi kontroliuoti doktorantūros reikmes – paskiriami Lietuvos teroristinės organizacijos „Juodvarniai“ vadovui.

Vadinasi, Lietuvos valstybė remia lietuvišką terorizmą.

O Lenkijos įstatymas, kad lietuviškas terorizmas ir jo rėmimas yra nusikaltimas, ir baudžiamas kalėjimu, matyt, nėra iš piršto laužtas…