G.Nausėdos „Gerovės valstybei“ trūksta dar tankų už 30 mln. skolintų eurų

Army
G.Nausėdos „Gerovės valstybei“ trūksta dar tankų už 30 mln. skolintų eurų
Aurimas Drižius
Prezidentas Gitanas Nausėda, jau asmeniškai susikūręs gerovę, ir pasistatęs namą Pavilnių regioniniame parke, kur bet kokios statybos uždraustos, toliau perduoda savo patirtį, kaip tą gerovę susikurti.
Paaiškėjo, kad iki gerovės valstybės trūksta dar kelių šimtų šarvuočių, malūnsparnių, etc. bet kokių kitų ginklų.
Mat gudručiai generolai paskaičiavo, kad iki 2 proc. BVP jiems trūksta apie 30 mln. eurų. Kadangi tokios išlaidos biudžete nebuvo numatytos, teks skolintis, ir už skolintus pinigus pirksime tankų.
Mat rusai nesiliauja mūsų puolę. Puola jau trisdešimt metų, ir puls dar 100 metų. Todėl jiems „atgrasyti“ reikia naujų tankų. Tiesa, su tankistais striuka – visi šaukiamojo amžiaus rekrūtai bando išbėgioti (šiemet dėl to, kad vengė karinės prievolės, nubausti 7 tūkst. rekrūtų), todėl matyt reikės samdytis kinus ar pakistaniečius „pigiau grybo“.
Visą laiką laukiu, kad a baigsis ši paranoja, tačiau, matyt, kad to nebesulauksiu. Lietuvos rusai nepuls šimtą metų, jie patys bijo šios neprognozuojamos valstybės, todėl net Kaliningrade pasistatė SGD terminalą – tam atvejui, jeigu Lietuva nutrauks gamtinių dujų tiekimą per savo teritoriją į Kaliningrado sirtį. Tačiau mūsų propagandistai tam, kad žmonės nekreiptų dėmesio į kasdien mūsų valdžios daromas kvailystes ir nusikaltimus, nuolat mums primena, kad „rusai ateina“.
Apie tai kasdien mums praneša LRT, LNK ir Tele-3, visokie delfiai ir jakilaičiai. Žinoma, kad jie tai daro ne už dyką, o už biudžeto pinigus, tačiau tai jau kita tema.
Mat Nausėdos patarėjas, generolas Žukas (šiaip tai istorikas pagal specialybę, tačiau praėjo bundesvere kažkokius kursus ir jau tapo „generolu“), paskaičiavo, kad reikia išleisti tankams 2 proc. BVP. Grubiai per metus tam ištaškoma 1 mlrd. Eurų. Arba maždaug ketvirtadalis to, kiek per metus sumokama pensijų maždaug milijonui pensininkų, kurie stebuklingu būdu sugeba išgyventi už maždaug 200 eurų pensijas. Mat vis kyla klausimas – ar rekrūtai, matydami badu mirštančius savo tėvus, norės gelbėti šitą melo valstybę. Juk net suomių lyderis Manerheimas, apgynęs Suomiją nuo sovietų, visą laiką sakė, kad tam, kad kareiviai turėtų ką ginti, reikia sukurti tai, kas vertinga.
Kariuomenė jau nebeturi kur dėti pinigų, perka įvairius žaisliukus, kaip malūnsparniai ir pan., tačiau Nausėda buvo nuvažiavęs į Briuselį, ir ten pažadėjo, kad Lietuva laikysis savo įsipareigojimo skirti gynybai 2 proc. BVP. Tiesa, vienintelė bėda, kad pvz., Vokietija spjauna į savo įsipareigojimus ir skiria gynybai tik mažiau nei 1 proc., ir niekas už tai jos nesmerkia. Na, nebent Trampas kartais paburbuliuoja, tačiau vokiečiai ir toliau į tai nekreipia jokio dėmesio.
Beje, man labai keista, kad Lietuva, kuri visą laiką deklaruoja, kad ginsis nuo rusų partizaniniame kare, ir lauks, kol ją išgelbės NATO, kažkodėl prisipirko labai brangių Boxer šarvuočių. T.y. pirko „Boxerių“ beveik šimtą, ir tam ištaškė apie 400 mln. eurų. Šiaip tai šarvuočio paskirtis – pervežti pėstininkus puolimo metu. Kam jie bus naudingi miške tupint, ir laukiant NATO armijos. Neaišku. Tačiau aišku, kad puikiai tikrų puolimo metu, kai reikia mūšio lauke pervežti pėstininkus. Matyt, ne veltui rusai kalba apie Lietuvą kaip neprognozuojamą valstybę.
Vakar paskelbta, kad prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) apsvarstė ilgalaikius krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus, kariuomenės principinę nuolatinę struktūrą, planuojamą Lietuvos indėlį į tarptautines operacijas ir tolesnį krašto apsaugos sistemos finansavimą.
Apie tai skelbiama Prezidetūros pranešime visuomenei „Prezidentūroje patvirtinti planai didinti gynybos pajėgumus“.
Daugiausia dėmesio šalies vadovas su VGT nariais, atsižvelgdami į sudėtingą geopolitinę situaciją – vis labiau agresyvėjančią Rusiją – bei nuolat kylančias grėsmes, skyrė krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtrai.
Siekiant užtikrinti ne mažiau kaip 2 proc. BVP skyrimą gynybai, nutarta pasinaudoti Biudžeto įstatyme numatyta galimybe skirti papildomus 2019 m. asignavimus gynybai ir pasiskolinti 30 milijonų eurų.
VGT taip pritarė tęstiniam Lietuvos dalyvavimui vienuolikoje tarptautinių operacijų ir misijų 2020–2021 m. laikotarpiu. Atsižvelgiant į sąjungininkų, visų pirma JAV, prašymą ir su jais konsultuojantis, bus svarstoma galimybė didinti šalies indėlį operacijoje „Įgimtas ryžtas“.
VGT nariai yra prezidentas G. Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Valdemaras Rupšys.
Posėdyje taip pat dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.
Po VGT posėdžio Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis pasakė, kad kitąmet gynybai bus skirta rekordinė suma – daugiau negu vienas milijardas eurų.
Prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais J. V. Žuko teigimu, su JAV bus toliau konsultuojamasi, kaip Lietuva prisidės prie misijos „Įgimtas ryžtas“. Ši operacija nukreipta prieš „Islamo valstybės“ grupuotę Irake ir Sirijoje.
VGT pirmadienį nesvarstė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymo metais ankstinti šauktinių amžių kviečiant į kariuomenę 18-23 metų jaunuolius, tačiau, anot J. V. Žuko, tai yra „visiškai protingas pasiūlymas“.
Tęsiant minų paieškos darbus Baltijos jūroje, ketinama atnaujinti jūrinę karinę techniką, 2022-2024 metais iš sąjungininkų įsigyjant padevėtus, bet modernesnius minininkus.
Taip pat nutarta pirkti šešis sraigtasparnius.
Nors Lietuvos kariai prisideda prie taikos misijos Irake, tačiau Lietuva taip pat yra sulaukusi JAV prašymo atsiųsti karių į Siriją.
Įgyvendinant iki 2030-ųjų sudarytą kariuomenės įsigijimų planą, sutartį dėl 200 šarvuotų visureigių įsigijimo iš JAV ketinama sudaryti dar šiemet, galbūt iki spalio pabaigos. Šiam pirkimui planuojama skirti 154 milijonų eurų.
Prezidentas G. Nausėda rugsėjo 17 d. ketina lankytis Rukloje kur planuoja susitikti su Lietuvos kariais. Politikos kuluaruose spėliojama, ar prezidentas nusipaveiksluos užsilipęs ant tanko, kaip jo pirmtakė Rusijos Federacijos valstybės paslaptis, ar nenusipaveiksluos. Vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra.