E.Kūris, kuris moka iš lempos iššaukti Konstitucijos dvasią, ir teisinės sistemos nepūlinys G.Kryževičius mums nurodo, už ką balsuoti

Vyriausiasi administracinis teismas, kuriam pirmininkauja teisinės sistemos švyturys Gintaras Kryževičius, uždraudė rinkėjams laisvuose Seimo rinkimuose balsuoti už Neringą Venckienę, kurią išvadino „teisinės sistemos pūliniu” vien todėl, kad ji, priešingai nei visa „teisinė sistema”, neėmė kyšių.

https://chrissmith.house.gov/uploadedfiles/supreme_court_chairman_calls_venckiene_an_abscess.pdf

Taip paaiškėjo, kai advokatas Arvydas Balčius kreipėsi į jau minėtą teismą, skųsdamas VRK sprendimą neleisti jam balsuoti taip, kaip jis nori.

Paaiškėjo, kad jau minėtas Kryževičiaus atstovaujamas teismas remiasi vyriausiojo teisinės sistemos žynio Egidijaus Kūrio iššauktų dvasių išaiškinimu, kad neva žmogus, kuris iš renkamų pareigų pašalinamas apkaltos būdu, jau niekada nebegali atstovauti žmonėms.

Tiesa, dvasios ir vyriausias konstitucijos žynys reikalingi tik tam, kad paneigti Konstituciją, kurioje nieko panašaus nėra. Joje parašyta labai aiškiai, kam draudžiama dalyvauti rinkimuose :

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnis numato tik tokias sąlygas, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu:

nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį,
teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu,
susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei,
rinkimų dieną yra jaunesnis kaip 25 metų,
nuolat negyvena Lietuvoje,
teisėjas, kol eina šias pareigas,
rinkimų dieną atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą,
likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys,
statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje.

Sąrašas yra baigtinis. Jokių kitų apribojimų nei Konstitucijoje, nei įstatymuose nėra, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu.

„Kartu leiskite maloniai priminti, kad nei LR Konstitucijoje, nei LR Konstitucinio Teismo įstatyme nėra tokių dalykų, kurie gali būti pavadinti „konstitucinėmis dvasiomis“ ir tuo labiau jų priešpastatymu kaip aukštesnėmis už Konstitucijos tekstą. Taip pat abiejuose šiuose įstatymuose LR Konstituciniam Teismui nėra suteikti įgaliojimai kurti „konstitucines dvasias“ (ar jas matyti kažkur danguje) ar „oficialiąją konstitucinę doktriną“, kaip kažkokį LR Konstitucijos pakaitalą. Tai Konstitucijoje nenumatyta veikla. Tokių įgaliojimų LR KT neturi. Todėl, tas kas yra daroma be įgaliojimų yra neteisėta. Elementaru”, – teigia daktaras Jonas Ramanauskas.

O tam, kad paneigtų Konstituciją, vyr. žynys E.Kūris pateikia ne tokį lengvą paaiškinimą:

Konstitucijos dvasia

Egidijus Kūris

Santrauka

Straipsnis skirtas konstitucijos sampratai, kuri analizuojama remiantis normatyvinio ir deskriptyvinio metodų skirtumu, aptarti. Teigiama, jog „konstitucinį minumą“ sudaro konstituciškai išskiriami valdžių sandaros santykiai, tuo tarpu kiti, tegu ir visuotinai paplitę konstitucijų turinio elementai, įskaitant ir žmogaus teisių katalogą, išskiriami deskriptyviai. Tokia konstitucijos samprata, kai ir vienu, ir kitu metodu išskiriami konstitucijų požymiai įtraukiami į bendrąją konstitucijos sąvoką, atskleidžia konstituavimo ir konstitucionalizavimo skirtumo ignoravimą. Toks ignoravimas lemia tai, kad pastaraisiais dešimtmečiais išryškėjusi teisės konstitucionalizacijos tendencija suprantama kaip vienpusis procesas, reiškiantis vis didesnį konstitucijos skverbimąsi į ordinarinę teisę, tačiau nutylima, jog įvairių teisės šakų nuostatų eskalavimas iki konstitucinio lygmens reiškia, jog pati konstitucija yra teisės konstitucionalizacijos rezultatas. Ji yra pirmiausia fundamentalių principų kompleksas. Konstituciniai principai užtikrina abi konstitucijos „egzistencines sąlygas“ – jos stabilumą ir dinamiškumą. Konstitucinių principų plečiamasis aiškinimas leidžia įtvirtinti konstitucijos dvasios primatą prieš konstitucijos raidę, anaiptol nepaneigiant konstitucijos lingvistinio aiškinimo reikšmės.

Pilnas tekstas:

PDF

Visiškai aišku, kad šie Kūrio išcedžiojimai yra visiški kliedesiai, sukurti tam, kad pateisinti savo „dvasių atsiradimą”. Keista, kad niekas nepasiūlo šių išvedžiojimų autoriui kreiptis į gydytojus, gal šie padės?

Tačiau tokio, mano galva, nesveiko žmogaus išaiškinimas verčia visą Lietuvos valstybę aukštyn kojomis.

Advokatas Arvydas Balčius kreipėsi į vyriausiąjį administracinį teismą, skųsdamas VRK, kuri neleidžia jam balsuoti taip, kaip jis nori. Teismas, kaip ir reikėjo tikėtis, parašė neskundžiamą nesąmonę, kad jis neturi N.Venckienės įgaliojimo. Nors advokatas skundžiais, kad VRK pažeidžia jo, kaip rinkėjo teises, tačiau teismas vėl parašo nesąmonę, kad jis neva neturi Venckienės įgaliojimo ją attsovauti:

adv

Administracinė byla Nr. eR-13-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00037-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.1; 43.5.1.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Arvydo Balčiaus skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą,

nustatė:

Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2020 m. rugsėjo 11 d. elektroninių ryšių priemonėmis gautas pareiškėjo Arvydo Balčiaus (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. Sp-157 „Dėl „Drąsos kelias“ politinės partijos keliamos kandidatės į Lietuvos Respublikos Seimo narius Neringos Venckienės neregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos Respublikos seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnyje, nustatančiame skundų dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos, nagrinėjimo tvarką, yra numatyta, kokie asmenys turi teisę paduoti skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos priimto sprendimo – tai partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas. Taigi įstatymų leidėjas pateikė baigtinį subjektų, turinčių teisę ginčyti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus, priimtus iki balsavimo pabaigos, sąrašą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, kad yra įgaliotas atstovauti Neringai Venckienei, dėl kurios buvo priimtas pareiškėjo skundžiamas VRK Sprendimas, taip pat jis nepriskirtinas nė vienai iš Lietuvos Respublikos seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnyje nurodytų subjektų grupių, todėl negali pateikti skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl kandidato į Seimo narius neregistravimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė asmuo, kuriam specialusis įstatymas – nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos seimo rinkimų įstatymas, tokios teisės nėra suteikęs.

Pažymėtina, kad VRK Sprendimo priėmimas neužkerta kelio pareiškėjui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnyje įtvirtintą jo rinkimų teisę, kuri realizuojama Lietuvos Respublikos seimo rinkimų įstatymo 25–29, 32–36 straipsniuose numatyta tvarka įrašant pareiškėją į rinkėjų sąrašus ir balsuojant už šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotus kandidatus, tačiau pareiškėjo rinkimų teisės tinkamas įgyvendinimas niekaip nėra susijęs su kandidatų į Seimo narius registravimo teisiniais santykiais, jis nėra šių teisinių santykių subjektas.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 124 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo Arvydo Balčiaus skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė