Dirbtinis intelektas nurodė, kad „Celofano” bylos – grubi teismų klastotė
antanas kandrotas celofanas gOVXgX
Aurimas Drižius
Paklausiau dirbtinio intelekto, arba suopračio, ką jis mano apie baudžiamąją bylą Antanui kandrotui – „Celofanui”, kurioje jis nuteistas ir jau porą metų sėdi kalėjime.
Tai yra „Celofanas” nuteistas pagal FNTT ekspertizės duomenis, nors FNTT iš ekspertizę atlikusių ekspertų iš anksto pareikalavo tinkamo rezultato, tai yra „ekspertai” turėjo nurodyti, kad UAB „Maerus” atliktos paslaugos užsakovams iš tiesų nebuvo atliktos.
Todėl „suopračio” ir paklausiau:
ar skiriant finansinę ekspertizę būtina nurodyti šios ekspertizės rezultatą?
„ChatGPT“ pasakė:
Lietuvos teisinėje praktikoje, kai skiriama finansinė (finansų) ekspertizė, nebūtina iš anksto nurodyti ekspertizės rezultato, nes ekspertizė skiriama būtent tam, kad nepriklausomas ekspertas pateiktų objektyvią išvadą. Tačiau skiriant ekspertizę privaloma tiksliai suformuluoti klausimus, į kuriuos ekspertas turi atsakyti.
Pagal Lietuvos teisės aktus:
- Ekspertizė skiriama teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutartimi.
- Nutartyje nurodomas ekspertizės tikslas, t. y. ką norima nustatyti (pvz., ar tinkamai panaudotos lėšos, ar buhalterinė apskaita atitinka teisės aktus ir pan.).
- Taip pat turi būti aiškiai suformuluoti klausimai, į kuriuos ekspertas turės atsakyti.
Išvada:
Ne, ekspertizės rezultato nurodyti nereikia ir negalima, nes jis dar nežinomas. Reikia nurodyti:
- ekspertizės pagrindą (kodėl ji reikalinga),
- tikslą (ką būtina nustatyti),
- klausimus ekspertui.
https://chatgpt.com/c/68357fe3-4624-800b-b958-2d4626a980c6
Antanas Kandrotas jau daugiau nei mėnesį laikomas kalėjime, nors atitinka visas sąlygas, kad būtų paleistas, nes išsėdėjo jau du trečdalius bausmės, ir nieko blogo kalėjime nepadarė.
Tačiau „Celofanas” sėdės iki paskutinės sekundės kalėjime, nes yra pavojingas Lietuvos politinei sistemai. Neatmetama, kad vos paleistas, „Celofanas” vėl bus pasodintas pvz., kad ir „riaušių” byloje, kurioje yra nuteistas.
Kaip tokios bylos klastojamos? Ogi labai paprastai – tereikia suklastoti teismo nutartį.
Lietuviški teismai tai daro visada, bent jau savo praktikoje neturiu nė vienos bylos, kurioje teismų nutartys nebuvo suklastotos, tai yra į jas įrašyti žinomai melagingi duomenys. Teisėjai tai drąsiai daro, nes žino, kad už klastotes niekas jų nebaus, mat lietuviška teisinė sistema yra vienas organizuota mafija, arba „coza nostra”, kurios nariai prisiekia tylėti ir dengti vienas kito nusikaltimus.
Tai, kaip buvo suklastota paskutinė „Celofano” byla.
Ogi labai paprastai – FNTT „nustatė”, kad neva įmonė „Maerus” neatliko tų paslaugų, kurios buvo įmonės apskaitoje. „Maerus” savininkas G.Boreika buvo kaltinamas, kad jis „pasisavino” savo įmonės lėšas, tai yra apvogė pats save. O A.Kandrotas nuteistas už tai, kad neva „padėjo” kitam asmeniui apgaulingai organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir pasisavinti šios įmonės lėšas.
Pirmą kartą Aukščiausias teismas grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino dalies pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, nesiėmė priemonių, kad tinkamai patikrintų ginčijamą A. Kandroto nuteisimą dėl padėjimo kitam asmeniui pasisavinti didelės vertės svetimą turtą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepatikrino abiejų nuteistųjų bendrininkavimą įrodančių bylos duomenų pakankamumo ir patikimumo. LAT nurodė, kad neatsakyta į esminius A. Kandroto gynėjo apeliacinio skundo argumentus.
Tačiau prokuratūra antrą kartą perdavė tą pačią bylą ir šį kartą LAT viskas tiko. Nors jokie bylos dokumentai nepasikeitė, tik pasikeitė teismo nuotaika ir nuomonė.
A,Kandroto advokatas Erikas Rugienius aiškiai nurodė, kad FNTT buvo iškelta užduotis suklastoti dokumentus : ” Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvadą Nr. 04/11-2-39-10565 pateikusiai specialistei R. Rimkienei suformuluotoje užduotyje iš anksto buvo nurodyta, jog UAB „M“ paslaugų pirkimai yra tariami, o bendrovės paslaugų pardavimo sandoriai realiai nebuvo įvykę. Ši aplinkybė neleidžia vertinti šios specialisto išvados kaip objektyvesnės ir visapusiškesnės už specialistės A. Blau pateiktą konsultacinę išvadą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, šią P. B. apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę tiesiog ignoravo”.
. Nepavykus pašalinti prieštaravimų tarp abiejų byloje pateiktų specialisto išvadų, P. B. ir jo gynėjas šioje byloje nuosekliai teikė prašymus skirti apskaitos ir finansų ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams užduodant tuos pačius klausimus, kurie buvo užduoti specialistei, pateikusiai 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvadą Nr. 04/11-2-39-10565. Tačiau visi šie prašymai buvo atmesti, todėl laikytina, kad šioje byloje nebuvo imtasi visų procesinių priemonių, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, teismai, pažeisdami BPK 305 straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio 1 dalies reikalavimus, išsamiai ir nešališkai neištyrė ir teisingai neįvertino įrodymų. Be to, priimdami skundžiamus nuosprendžius, teismai vadovavosi tik viena iš byloje pateiktų specialisto išvadų, motyvuotai ir pagrįstai neatmetę kitos specialistės konsultacinės išvados, bei neišsprendė akivaizdžių prieštaravimų šiose išvadose.
Dėl to nuo pat ikiteisminio tyrimo stadijos šioje byloje yra dvi išvados dėl UAB „Maerus“ ūkinės finansinės veiklos, kuriose specialisčių daromos išvados tais pačiais klausimais kardinaliai skiriasi.
Abi minėtas išvadas pateikusios specialistės – Rasa Rimkienė ir A. Blau – buvo apklaustos teisiamajame posėdyje, jos patvirtino savo išvadas ir atsakė j teismo bei proceso dalyvių joms užduotus klausimus.
Specialistė R. Rimkienė teisme nurodė, kad UAB „Maerus“ apskaitos dokumentų nepakanka šiuose dokumentuose nurodytų ūkinių operacijų realumo konstatavimui, nors ir nenurodė nei kokie, jos nuomone, turėtų būti papildomi dokumentai, nei kokie teisės aktai tų papildomų dokumentų būtinumą reglamentuoja. Tuo tarpu specialistė A. Blau davė priešingą išvadą, t. y., kad apskaitos dokumentų pilnai pakanka konstatavimui, jog šiuose dokumentuose įvardintos ūkinės operacijos realiai įvyko, o jokie galiojantys teisės aktai nenumato jokių papildomų dokumentų būtinybės.
Pažymėtina, kad konsultacinę išvadą pateikusi specialistė A. Blau nuo 1995 metų iki 2002 metų dirbo vyriausiosios revizorės pareigose Revizijų departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Kauno skyriuje, o nuo 2003 metų iki 2012 metų – FNTT Kauno vyriausiosios specialistės pareigose.
Taigi A. Blau kvalifikacija ir kompetencija nėra žemesnė, nei kitą išvadą šioje byloje pateikusios buvusios jos bendradarbės FNTT specialistės. Blau atkreipė dėmesį, kad jau pačioje užduotyje dėl „Maerus” buhalterijos būna pažymėta, kad ūkinė operacija yra neįvykusi ir tyrimą atliekanti specialistė privalo vadovautis tokia jai nurodyta aplinkybe.
⦁ Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvadą Nr. 04/11-2-39-10565 pateikusiai specialistei R. Rimkienei suformuluotoje užduotyje iš anksto buvo nurodyta, jog UAB „M“ paslaugų pirkimai yra tariami, o bendrovės paslaugų pardavimo sandoriai realiai nebuvo įvykę. Ši aplinkybė neleidžia vertinti šios specialisto išvados kaip objektyvesnės ir visapusiškesnės už specialistės A. Blau pateiktą konsultacinę išvadą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, šią P. B. apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę tiesiog ignoravo. Nepavykus pašalinti prieštaravimų tarp abiejų byloje pateiktų specialisto išvadų, P. B. ir jo gynėjas šioje byloje nuosekliai teikė prašymus skirti apskaitos ir finansų ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams užduodant tuos pačius klausimus, kurie buvo užduoti specialistei, pateikusiai 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvadą Nr. 04/11-2-39-10565. Tačiau visi šie prašymai buvo atmesti, todėl laikytina, kad šioje byloje nebuvo imtasi visų procesinių priemonių, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, teismai, pažeisdami BPK 305 straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio 1 dalies reikalavimus, išsamiai ir nešališkai neištyrė ir teisingai neįvertino įrodymų. Be to, priimdami skundžiamus nuosprendžius, teismai vadovavosi tik viena iš byloje pateiktų specialisto išvadų, motyvuotai ir pagrįstai neatmetę kitos specialistės konsultacinės išvados, bei neišsprendė akivaizdžių prieštaravimų šiose išvadose.